Petrosiãn Nijolė, Kerušáuskienė (1949 09 23 Ukmergė), šaulė (kulkinis šaudymas). SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1981 ).
1977 baigė Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą, 1986 – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1967–1975 Ukmergės gamyklos Vienybė metalo apdirbimo technologė, 1975–1979 Kauno eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko metalo apdirbimo inžinierė technologė, 1979–1982 Kauno miesto Dinamo sporto komplekso ginklų meistrė, trenerė-dėstytoja, 1982–1985 Vidaus reikalų ministerijos karinio dalinių telefonistė, 1985–1990 Pabaltijo apygardos Centrinio armijos sporto klubo (CASK-6) trenerė-dėstytoja, 1990–1996 Conviva turizmo agentūros direktorė.
10 kartų Lietuvos kulkinio šaudymo čempionė: mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį (1969), mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus (individuali – 1976, 1979, 1982, 1985; komandinė rungtis – 1978), pneumatiniu pistoletu 40 šūvių (1978, 1980) ir 20 šūvių (1983, 1985). Lietuvos spartakiados šaudymo pneumatiniu pistoletu 20 šūvių varžybų 1 vietos laimėtoja (1983). Pabaltijo taurės varžybų 1 vietos laimėtoja (mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1973, pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1982, 1987). Atstovaudama Lietuvai 3 kartus tapo SSRS individualaus šaudymo (mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1982–1984) ir 2 kartus komandinio šaudymo (mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1984, bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1984) čempione, 2 kartus individualaus šaudymo (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1984, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1984) ir 4 kartus komandinio šaudymo (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1983, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1983, 1984, bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1983) vicečempione, SSRS čempionatų individualaus šaudymo (mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1983) ir komandinio šaudymo rungties (mažo kalibro pistoletu 30+30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1980) bronzos medalininke. 1983 SSRS tautų spartakiados individualaus šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį 1 vietos, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį 3 vietos, komandinio šaudymo pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį ir 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį 2 vietos laimėtoja. 1988 ir 1989 SSRS čempionatuose atstovaudama Latvijai ir ginkluotųjų pajėgų rinktinei tapo individualaus šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį bronzos (1988) ir 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus sidabro (1989) medalininke, 6 kartus komandinio šaudymo čempione (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių, 1988, 1989, mažo kalibro pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį, 1988, 1989, 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus, 1988 bei 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį, 1988), taip pat čempionato šaudymo mažo kalibro pistoletu 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį bronzos medalininke (1989). Europos Varšuvos šalių sutarties Drava čempionatų Bulgarijoje bronzos (mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus – 1989), 2 kartus sidabro (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių – 1989, mažo kalibro pistoletu 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus – 1991) ir aukso (pneumatiniu pistoletu 20 šūvių – 1991) medalininkė.
10 kartų gerino Lietuvos šaudymo rekordus: pneumatiniu pistoletu 40 šūvių (589 taškai – 1981; 593 taškai – 1983) ir 20 šūvių (392 taškai; 393 taškai – 1983), mažo kalibro pistoletu į apvalų taikinį 30 šūvių (274 taškai – 1969 ir 276 taškai – 1976), 30 + 30 šūvių į apvalų taikinį ir siluetus (586 ir 588 taškai – 1979, 593 taškai – 1982), 3 × 20 šūvių greitašauda į apvalų taikinį (573 taškai – 1982). SSRS (393 taškai – 1983) ir Europos Varšuvos sutarties šalių Drava čempionato (395 taškai – 1991) šaudymo pneumatiniu pistoletu 40 šūvių rekordininkė. Treneriai: A. Skabeikis (1966–1975, pirmasis), J. Otsus (1975–1985).
