Lietuvõs spòrto universitètas, LSU (1945–1990 Lietuvõs valstýbinis kū́no kultū̃ros institùtas, LVKKI, 1990–1999 Lietuvõs kū́no kultū̃ros institùtas, LKKI, 1999–2012 Lietuvõs kū́no kultū̃ros akadèmija, LKKA), aukštoji mokykla, rengianti kūno kultūros, sporto, kineziterapijos, sveikatos ugdymo, taikomosios kūno kultūros, sporto vadybos ir turizmo specialistus. Yra Kaune.
Lietuvos sporto universiteto ištakos – 1934 10 10 įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). 1938 Aukštieji kūno kultūros kursai buvo uždaryti, o jų funkcija – rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus – perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui. 1945 11 03 įsteigta savarankiška aukštoji mokykla keletą kartų keitė pavadinimą, 2012 tapo Lietuvos sporto universitetu.
Nuo 1992 įsteigta edukologijos, 1993 – biologijos doktorantūra ir suteikta teisė gintis daktaro disertacijas. 2011 įsteigta bendra edukologijos krypties doktorantūra su Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitetais bei bendra biologijos krypties doktorantūra su Tartu universitetu (Estija). 1992–2012 laikotarpiu apginta 55 biologijos ir 38 edukologijos daktaro disertacijos.
Lietuvos sporto universitetas – atviras Europos universitetas, nuolat kuriantis ir teikiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir technologijomis grįstas visų pakopų studijų, tęstinio mokymo, šalies darnios plėtros programas sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos, sveikatinimo ir rekreacijos srityse.
2012 Lietuvos sporto universitete veikė 2 fakultetai (Sporto edukologijos ir Sporto biomedicinos), 4 katedros, 3 mokslo laboratorijos, 1 mokslo centras ir 1 tęstinių studijų centras, buvo 19 studijų programų: 8 pirmosios pakopos (bakalauro), 9 magistrantūros ir 2 doktorantūros. 2011–2012 Lietuvos sporto universitete mokėsi 2456 studentai (Sporto edukologijos fakultete – 1780, Sporto biomedicinos fakultete – 616), dirbo 193 pedagogai (19 profesorių, 53 docentai, 73 lektoriai, 48 asistentai), iš jų 11 habilituotų daktarų ir 100 daktarų, buvo 40 mokslo darbuotojų.
Žymesnieji įvairių laikotarpių dėstytojai: K. Dineika, V. Augustauskas, S. Šačkus, V. Kišonas, profesoriai J. Palaima, J. Kuprys, J. Ivaškevičienė, V. Stakionienė, A. Skarbalius, J. Poderys, K. Kardelis, A. Skurvydas, S. Stonkus, A. Čepulėnas, A. Gailiūnienė, K. Miškinis, A. Stasiulis, J. Jaščaninas, R. Malinauskas, J. E. Grinienė, K. Muckus, docentai J. Tiknienė, K. Labanauskas, V. Železniakienė, Č. Vaišvila, Z. Gobikas, V. Griešnovas, A. Vietrinas, A. Karkauskas, A. Zutkis, L. Pranckevičius, V. Jankus, L. Aleksandravičius, J. Subačius, A. Barisas, V. Juzumas, V. Kontvainis, B. Kuprienė, Z. Šveikauskas, A. Kaminskas, M. Korienė, J. Skirius, E. Paulauskienė, J. Kasiulis, S. Butautas, L. Makauskas, A. Šocikas, A. Kunca, J. Lagunavičius, A. Klimkevičius, G. Stasiulevičius, A. Čižauskas, S. Dulinskas, Č. Garbaliauskas, O. Gasparkienė, G. Girdauskas, B. Statkevičienė, R. Mažeikienė, R. Adomaitienė, A. Grūnovas, A. Stanislovaitis, V. Volbekienė, E. Puišienė, J. Daniševičius, J. Labutis, treneriai: A. Arlauskas, L. Puskunigis, A. Briedytė-Lagunavičienė, V. Butkus (lengvoji atletika), A. Jakubauskas (biatlonas), K. Petkevičius, V. Sercevičius, Z. Sabulis, G. Sviderskaitė (krepšinis), A. Mickus (ledo ritulys), V. Bogušas (stalo tenisas), J. Anilionis (tenisas) ir kiti.
Lietuvos sporto universiteto garbės daktarai: profesorius H. Aksmanas (Axmann, Vokietija; 1993), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas (2000), Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Lietuvos nusipelnęs treneris V. Garastas (2003), Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus (2004), profesorius H. van Kopenolė (Coppenolle, Belgija; 2004), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Ž. Rogas (J. Rogge; 2005), Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas Dž. Kilianas (G. E. Killian; Jungtinės Amerikos Valstijos, 2007), Marguette universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) profesorius D. Noimanas (Neumann; 2007), to paties universiteto profesorius G. Simoneu (Simoneau; 2007), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius E. J. Burokas (2008), profesorius A. K. Haknis (A. C. Hakney, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius A. Raslanas (2009), Lietuvos edukologijos universiteto profesorius J. Skernevičius (2009), Lietuvos golfo federacijos valdybos narys V. Motiejūnas (2010), Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) prezidentas A. Gvaltjeris (Gualtieri, Italija, 2010), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas E. Skrabulis (2010), Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto tarybos narys V. Zelichenokas (Zelichenok, Rusija, 2010).
Lietuvos sporto universiteto garbės profesoriai: profesorės V. Stakionienė ir J. Ivaškevičienė (Lietuvos kūno kultūros institutas, 1993), Tartu (Estija) universiteto profesorius A. Viru (2004), profesorius G. Hocholoušekas (Chocholouschek, Vokietija; 2004), profesorius P. Karoblis (Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007).
Lietuvos sporto universiteto dėstytojai – Lietuvos sporto šakų federacijų prezidentai: S. Stonkus (krepšinio, 1961–1971, 1979–1983, 1990–1994), Č. Garbaliauskas (Lietuvos studentų sporto asociacijos, nuo 1990), G. Stasiulevičius (rankinio, 1991–1996), A. Barisas (baidarių ir kanojų, 1992–2004), I. Zuozienė (plaukimo, 2009–2012).
Lietuvos sporto universiteto dėstytojai – tarptautinių sporto organizacijų vykdomųjų komitetų nariai: G. Stasiulevičius (Europos rankinio federacijos, EHF, 1991–1996), Č. Garbaliauskas (Europos universitetinio sporto asociacijos, EUSA, nuo 2005).
Lietuvos sporto universitetas parengė daugiau kaip 14 000 absolventų: 1984 5000‑asis diplomas įteiktas V. Danilevičiui, 2003 10 000‑asis – Ž. Vaičiulytei. Tarp absolventų – 64 olimpinių žaidynių dalyviai (iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai pateikti 1 lentelėje): plaukikai – B. Užkuraitytė-Statkevičienė (1972, 16 vieta), D. Želvienė (1996, 31 vieta), M. Špokas (1996, 28 vieta), M. Packevičius (2000, 16 vieta), S. Binevičius (2000, 16 vieta, 2004, 11 vieta); boksininkai – A. Šocikas (1952, 8–16 vieta), V. Karpačiauskas (1996, 9–16 vieta); lengvaatlečiai – J. Putinienė (1980, 11 vieta), V. Kidykas (1988, 13 vieta, 1992, 15 vieta, 2000, 30 vieta), T. Nekrašaitė (1992, 18 vieta), P. Fedorenko (1996, 70 vieta), V. Kazlauskas (1996, 44 vieta), S. Kleiza (1996, 30 vieta, 2000, 28 vieta), S. Milušauskaitė (1996, 37 vieta, 2000, 31 vieta, 2004, 23 vieta), R. Ramanauskaitė (1996, 22 vieta, 2000, 13 vieta, 2004, 31 vieta), I. Juodeškienė (2000, 29 vieta, 2004, 63 vieta), A. Jurkšas (2000, 29 vieta), M. Norbutas (2004, 40 vieta); irkluotojai – R. Ribinskaitė (1988, 9 vieta), S. Kučinskas ir J. Narmontas (1998, nuotolio nebaigė), V. Bernotaitė (1992, 10 vieta), V. Lastakauskaitė (1992, 10 vieta), V. Mačiulskis (1992, 9 vieta), B. Šakickienė (1996, 14 vieta), K. Keblys (2004, 14 vieta); baidarininkai – R. Višinskis (1980, 12 vieta), V. Kupčinskas (1996, 15 vieta), V. Mizeras (1996, 15 vieta, 2000, 16 vieta); buriuotojai – V. Balčiūnas (1992, 32 vieta), R. Šiugždinis (1992, 32 vieta); dviratininkai – D. Čepelienė (1992, 20 vieta), A. Zagorska (1992, 14 vieta), R. Lupeikis (1996, 13 vieta, 2000, 44 vieta); imtynininkai – R. Šukevičius (1996, 12 vieta), M. Ežerskis (2004, 14 vieta), M. Mizgaitis (2004, 11 vieta); dziudo imtynininkai – M. Paškevičius (2000), A. Techovas (2004); stalo tenisininkės – R. Būdienė (1996, 17–32 vieta, 2000, 9–16 vieta), J. Prūsienė (2000, 9–16 vieta). 18 Lietuvos sporto universiteto studentų tapo pasaulio universiadų laimėtojais (2 lentelė).
Kiti žymesni absolventai: treneriai – Antanas Paulauskas, V. Kulakauskas, A. Budrienė, V. Garastas, J. Vilkauskienė, G. Sviderskaitė, V Knašius, R. Grigas, S. Butautas, Š. Sakalauskas, Z. Sabulis, V. Gedvilas, Algirdas Paulauskas, E. Nickus, R. Butautas, K. Kemzūra, Modestas Paulauskas, V. Kontvainis, H. Giedraitis, R. Sargūnas, G. Lapšytė-Giedraitienė, A. Kriaučiūnas, S. Krukis, R. Girskis, R. Juška, R. Ramonas, A. Milonas, G. Žibūda, G. Kriučkauskas, N. Zabarauskas, A. Sireika, T. Kentra, K. Maksvytis, R. Radvilavičius, D. Dikčius, K. Petkevičius (krepšinis); A. Gražiūnas, M. Korienė, K. Lagunavičius, S. Damalakaitė-Blažkienė, J. Sodaitytė-Martišienė, T. Banytė, R. Vidmantas, V. Juzumas, F. Belevičius, A. Staras, š. Mažuitaitis, J. Juozaitis (plaukimas); M. Zelba, A. Skarbalius, V. Griškevičius, G. Stasiulevičius, F. Bimbienė, B. Rimkus, E. Petkienė, A. Kerulis, A. Barisienė, A. Taraskevičius, L. Daugis, R. Stankevičius, A. Ratkevičius, N. Kontautaitė, A. Grabauskas, R. Černiauskaitė, J. Gudzinskaitė, A. Valinskas, A. Samuolis, R. Zautra, A. Arbačiauskas, A. Mazeliauskas, M. Astrauskas, D. Černiauskaitė, V Struckas, D. Vaitekienė (rankinis); A. Vilkas, V. Butkus, A. Kuncienė, A. Kunca, A. Krasaitis, V. Barysas, M. Urmulevičius, V. Ramonaitis, A. Sabeckis, E. Burokas, J. ir P. Juozaičiai, Z. Stankevičius, A. Šertvytis, A. Kosauskas, J. Barauskas, J. Šaulytė, P. Dromantas, A. Stanislovaitis, V. Šilinskas, P. Sabaitis, V. Datenis, J. Auga, A. Gavėnas, J. Tribė (lengvoji atletika); R. Rudžionis, V. Sasnauskas, J. Gedminas, A. Civinskas, J. Žumbakys, A. Baublys, A. Arelis, A. Mačiulis (irklavimas); A. Klimkevičius, B. Kičas, A. Liubinskas, A. Kuncė, A. Komskis, R. Sakalauskas, S. Stankus, J. Brazauskas, B. Zelkevičius, P. Grigonis, A. Vosylius, Č. Urbonavičius, A. Timofejevas, R. Vaitiekaitis, J. Stažys, A. Blinstrupas, L. Dunauskas, R. Semaška, A. Žilinskas, Z. Gedgaudas, S. Danisevičius, S. Ramelis (futbolas); V. Giedraitis, R. Garkauskaitė, R. Stankevičius, A. Majorovas, A. Stankienė, H. Lisinas, R. Velička, A. Pasavodskis, A. Tamošiūnas, V. Rybakas, G. Čiegis, V. Mosevičiūtė-Šimanskienė (stalo tenisas); J. Malelė, A. Liaugminas, V. Ščeponas, E. Rudas, J. Kuricinas (imtynės); A. Buksas, A. Dikčius, A. Šocikas, V. Bružas, H. Viršpa, V. Bičiulaitis (boksas), kūno kultūros mokytojai – I. Taujanskienė, A. Stanikūnienė, M. Urmulevičius, J. Jaseliūnas, P. Stankevičius, N. Kantauskaitė-Sližauskienė, S. Vietrinienė, J. Urvakis, E. Albrechtaitė-Gentvainienė, A. Andrijauskas, A. Šuksteris, B. Urniežienė, V. Deksnys, D. Klimavičienė, profesoriai, kitų universitetų, katedrų, mokslinių laboratorijų vadovai – J. Aničas (Vilniaus pedagoginio instituto rektorius 1979–1989), J. Rauckis (Šiaulių universiteto ir Klaipėdos universiteto), J. Skernevičius ir P. Karoblis (Vilniaus pedagoginio universiteto), P. Tamošauskas (Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto), valstybinių ir visuomeninių sporto organizacijų vadovai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (1989–2012) A. Poviliūnas, LSSR Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai A. Gudanovičius (1954–1961), A. Balčiūnas (1972–1976), Z. Motiekaitis (1976–1990), pirmininkų pavaduotojai J. Kilšauskas (1954–1962), A. Dauguvietis (1962–1972), R. Ragelis (1972–1982), A. Kukšta (1977–1990), Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriai V. Nėnius (1993–1996 ir 2001–2005), R. Kurtinaitis (1997–2000), A. Raslanas (1990–1993 ir 2005–2009), pavaduotojai R. Girskis (1993–1996), E. Skyrius (nuo 2001), Žalgirio draugijos pirmininkas V. Želvys (1972–1986).
Lietuvos sporto universiteto auklėtiniai – Lietuvos olimpinės akademijos akademikai: A. Poviliūnas (2005), S. Stonkus (2005), K. Miškinis (2006), P. Karoblis (2006), Č. Garbaliauskas (2010).
Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų – monografijų: K. Pukelis Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas 1995; S. Stonkus Neslūgstančios krepšinio vilnys Kaunas 1999; K. Miškinis Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas Kaunas 2000; K. Kardelis, S. Kavaliauskas, V. Balzeris Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos Kaunas 2001; A. Čepulėnas Slidininkų rengimo technologija Kaunas 2001; A. Skarbalius Olimpinis vyrų rankinis: ypatumai ir tendencijos Vilnius 2002; S. Stonkus Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Kūno kultūra, sportas: istorija, teorija, filosofija, praktika Kaunas 2003; A. Skarbalius Šiuolaikinis vyrų rankinis: varžytinės veiklos modeliai Kaunas 2006; R. Malinauskas Sporto pedagogų ir sportininkų socialinio psichologinio rengimo ypatumai Vilnius 2006; L. Kardelienė, K. Kardelis Pedagoginė komunikacija kūno kultūros pamokose Kaunas 2006; S. Stonkus Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai Kaunas 2007; G. Stasiulevičius, Č. Garbaliauskas Lietuvos studentų rankinis Kaunas 2007; A. Skurvydas Senasis ir naujasis mokslas: paradigmos, metodologijos, teorijos, dėsniai, principai, politika Vilnius 2008; E. Katiliūtė Švietimo politika ir jos tyrimo metodologija Kaunas 2008; L. Kardelienė, K. Kardelis, D. Karanauskienė, S. Šukys Būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų identifikacijos: akademinė, sportinė ir profesinė Kaunas 2009; A. Skurvydas Apie mokslą, tiesą ir pažangą Kaunas 2010; R. Malinauskas Rizikos grupės vaikų socialiniai įgūdžiai Kaunas 2011.
1968–1996 leistas mokslo darbų rinkinys Kūno kultūra, nuo 1998 leidžiamas periodinis mokslo žurnalas Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (nuo 2005 turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus). Lietuvos sporto universiteto dėstytojų parengtas Sporto terminų žodynas (tomas 1 išleistas 1996 ²2002; jame atskirais straipsniais aiškinama daugiau kaip 6500 lietuviškų ir sulietuvintų svetimos kilmės – daugiausia tarptautinių – terminų; tomas 2, rankraštis, jame aiškinami beveik 50 sporto šakų terminai).
Lietuvos sporto universiteto direktoriai (nuo 1962 – rektoriai): laikini – A. Šimanas (1945–1946), J. Uloza (1946), A. Čepas (1946), G. Alachverdovas (1946–1947), nuolatiniai – E. Sizis (Sizyj; 1947–1951), A. Gudanovičius (1951–1954 ir 1961–1978), J. Palaima (1954–1961), S. Stonkus (1978–1990), V. Jasiūnas (1990–1992), K. Miškinis (1995–2001), A. Skurvydas (1992–1995 ir 2001–2006), Aivaras Ratkevičius (2016–2017), Diana Rėklaitienė (nuo 2019, 2017 12–2018 laikinai ėjo pareigas).
L: Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas Kaunas 1977; S. Stonkus Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas Kaunas 1982; K. Miškinis (sud.) Lietuvos kūno kultūros institutas (1945–1995) Kaunas 1995; S. Stonkus Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai Kaunas 2007.
1 lent. Lietuvos kūno kultūros akademijos (1945–1990 Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, 1990–1999 Lietuvos kūno kultūros institutas) auklėtiniai – olimpiniai čempionai ir prizininkai
Vardas, pavardė | Sporto šaka | Olimpinių žaidynių vieta | Metai | Laimėti medaliai | Kitos prizinės vietos | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
A | S | B | |||||
S. Butautas |
Krepšinis |
Helsinkis |
1952 |
+ |
|||
J. Lagunavičius |
Krepšinis |
Helsinkis |
1952 |
+ |
|||
K. Petkevičius |
Krepšinis |
Helsinkis |
1952 |
+ |
|||
Melburnas (Melbourne) |
1956 |
+ |
|||||
S. Stonkus |
Krepšinis |
Melburnas (Melbourne) |
1956 |
+ |
|||
A. Mikėnas |
Lengvoji atletika |
Melburnas (Melbourne) |
1956 |
+ |
|||
A. Varanauskas |
Lengvoji atletika |
Tokijas |
1964 |
8 |
|||
M. Paulauskas |
Krepšinis |
Meksikas |
1968 |
+ |
|||
Miunchenas (München) |
1972 |
+ |
|||||
V. Česiūnas |
Kanojų irklavimas |
Miunchenas (München) |
1972 |
+ |
|||
A. Nenėnienė |
Rankinis |
Monrealis (Montreal) |
1976 |
+ |
|||
V. Butkus |
Irklavimas |
Monrealis (Montreal) |
1976 |
+ |
|||
G. Ramoškienė |
Irklavimas |
Monrealis (Montreal) |
1976 |
+ |
|||
L. Kaminskaitė |
Irklavimas |
Monrealis (Montreal) |
1976 |
+ |
|||
A. Čikotas |
Irklavimas |
Monrealis (Montreal) |
1976 |
7 |
|||
A. Nenėnienė |
Rankinis |
Maskva |
1980 |
+ |
|||
S. Jovaiša |
Krepšinis |
Maskva |
1980 |
+ |
|||
J. Narmontas |
Irklavimas |
Maskva |
1980 |
+ |
|||
A. Šalna |
Biatlonas |
Sarajevas |
1984 |
+ |
|||
V. Chomičius |
Krepšinis |
Seulas |
1988 |
+ |
|||
R. Kurtinaitis |
Krepšinis |
Seulas |
1988 |
+ |
|||
S. Brazauskaitė |
Irklavimas |
Seulas |
1988 |
4 |
|||
A. Gudeliūnaitė |
Irklavimas |
Seulas |
1988 |
4 |
|||
G. Juškevičius |
Boksas |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
5–8 |
|||
V. Karpačiauskas |
Boksas |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
5–8 |
|||
S. Jovaiša |
Krepšinis |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
+ |
|||
V. Chomičius |
Krepšinis |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
+ |
|||
R. Kurtinaitis |
Krepšinis |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
+ |
|||
R. Brazdauskis |
Krepšinis |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
+ |
|||
G. Krapikas |
Krepšinis |
Barselona (Barcelona) |
1992 |
+ |
|||
R. Kurtinaitis |
Krepšinis |
Atlanta |
1996 |
+ |
|||
V. Kidykas |
Lengvoji atletika |
Atlanta |
1996 |
8 |
|||
V. Alekna |
Lengvoji atletika |
Atlanta |
1996 |
5 |
|||
M. Ežerskis |
Imtynės |
Sidnėjus (Sydney) |
2000 |
8 |
|||
B. Šakickienė |
Irklavimas |
Sidnėjus (Sydney) |
2000 |
+ |
|||
V. Alekna |
Lengvoji atletika |
Sidnėjus (Sydney) |
2000 |
+ |
|||
Atėnai |
2004 |
+ |
|||||
Pekinas |
2008 |
+ |
|||||
Londonas |
2012 |
4 |
2 lent. Lietuvos kūno kultūros akademijos (1945–1990 Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, 1990–1999 Lietuvos kūno kultūros institutas) studentai – pasaulio universiadų laimėtojai
Vardas, pavardė | Sporto šaka | Metai, vieta |
---|---|---|
A. Šocikas |
Boksas |
1949, Budapeštas |
1954, Budapeštas |
||
R. Mažeikis |
Futbolas |
1987, Zagrebas |
V. Buzmakovas |
Futbolas |
1987, Zagrebas |
R. Tautkus |
Futbolas |
1987, Zagrebas |
V. Baltušnikas |
Futbolas |
1987, Zagrebas |
S. Butautas |
Krepšinis |
1949, Budapeštas |
1951, Berlynas |
||
K. Petkevičius |
Krepšinis |
1949, Budapeštas |
J. Lagunavičius |
Krepšinis |
1949, Budapeštas |
1951, Berlynas |
||
Z. Sabulis |
Krepšinis |
1949, Budapeštas |
M. Paulauskas |
Krepšinis |
1970, Turinas |
V. Chomičius |
Krepšinis |
1985, Kobė |
R. Kurtinaitis |
Krepšinis |
1985, Kobė |
A. Kasteckaja |
Lengvoji atletika (400 m barjerinis bėgimas ir 4 × 400 m estafetė) |
1981, Bukareštas |
V. Žemaitytė |
Lengvoji atletika |
2007, Bankokas |
R. Alijevas |
Krepšinis |
2007, Bankokas |
G. Kurtinaitis |
Krepšinis |
2007, Bankokas |
V. Rimšaitė |
BMX dviračiai |
2011, Šenženis |
A. Sošenko |
Dviračių sportas |
2011, Šenženis |