Kū́no kultū̃ros ir spòrto komitètas, LSSR valstýbinis kū́no kultū̃ros ir spòrto komitètas, valstybinė institucija, vadovavusi kūno kultūros, sporto organizavimui. Veikė 1940–1941, 1944–1990 įvairiais pavadinimais. 1940 12 31 vietoj panaikintų Kūno kultūros rūmų įkurtas Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Liaudies komisarų tarybos (veikė iki 1941 06 23 ir 1944 vasarą–1946 03 25). 1946 03 25 pavadintas Kūno kultūros ir sporto komitetu prie LSSR Ministrų Tarybos (veikė 1946 03 25–1953 01, 1954 04 28–1959 01 25, 1968 12 10–1986 04 22). 1953 01 vietoj jo įkurta Kūno kultūros ir sporto vyriausioji valdyba prie LSSR sveikatos ministerijos, o miestų ir rajonų (iki 1950 apskričių) kūno kultūros ir sporto komitetai tapo sveikatos apsaugos skyrių padaliniais. 1954 04 28 vėl atkurtas, bet 1959 01 25 vietoj jo įkurta renkama visuomeninė sporto organizacija – LSSR sporto draugijų ir organizacijų sąjunga, vadovaujama Respublikinės tarybos. Visuomeninė institucija pasirodė nepajėgi vadovauti centralizuotam kūno kultūros ir sporto sąjūdžiui, todėl 1968 12 10 komitetas vėl atkurtas, 1986 04 22 reorganizuotas į LSSR valstybinį kūno kultūros ir sporto komitetą. Daugkartiniai kūno kultūros ir sporto organizacijų valdymo pagrindų keitimai trukdė nuoseklesnei kūno kultūros ir sporto plėtotei, bet Lietuvos sporto organizacijos, jų vadovai ir specialistai, formaliai vykdydami oficialiąją politiką, sugebėjo tuo pat metu vykdyti ir realiąją savitą, Lietuvos interesus atitinkančią sporto politiką. Dėl šių priežasčių SSRS okupacijos sąlygomis Lietuvos sportas nesumenko, o Lietuvos sportininkai aukščiausio rango tarptautinėse varžybose pasiekė daug reikšmingų pergalių – vien tik olimpinėse žaidynėse per 45 okupacijos metus 23 Lietuvos sportininkai tapo čempionais, laimėta 19 sidabro ir 15 bronzos medalių.
1990 04 25 Kūno kultūros ir sporto komitetas reorganizuotas į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Kūno kultūros ir sporto departamentas). Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai: A. Šimanas (1940–1941 ir 1944–1946), J. Uloza (1947–1953), A. Gudanovičius (1954–1959), V. Ostrauskas (1968–1972), A. Balčiūnas (1972–1976), Z. Motiekaitis (1976–1990), Kūno kultūros ir sporto vyriausiasis valdybos viršininkas B. Bračas (1953–1954), LSSR sporto draugijų ir organizacijų seniūnijos vadovai: A. Gudanovičius (1959–1961), V. Ostrauskas (1961–1968).
