Kaũno jachtų̃ klùbai (KJK). Pirmasis Lietuvoje vandens sporto klubas įsteigtas J. Šimoliūno ir A. Sruogos iniciatyva ir pastangomis Kaune 1919 06 17. Oficialiai įregistruotas 1921 09 07. Kai kuriuose šaltiniuose vadinamas Lietuvos jachtklubu (LJ). Įsikūrė Nemune, žemiau Aleksoto tilto. Lietuvoje tuo metu nebuvo nė vienos jachtos, todėl klubas Nemune rengė plaukimo, paprastų valčių irklavimo varžybas. Pirmosios tokios varžybos surengtos 1924 06 22.
1922 Lietuvos jachtklubo turtą sudarė: 6 irklinės valtys, 12 irklų, 1 vairas, 8 vėliavos ir 7261 auksinas. 1923 šis klubas priimtas į Lietuvos sporto lygos Vandens sporto komitetą. Vėliau prie Lietuvos jachtklubo prisijungė jūrų skautai, Aukštesnioji technikos mokykla, Akademinio sporto klubo (ASK) vandens sporto šakų sekcija. 1930 Lietuvos jachtklube įkuriamos akademinio ir baidarių irklavimo, t. p. buriavimo sekcijos. 1933 01 31 Lietuvos jachtklubas oficialiai pavadintas Kauno jachtklubu (KJK), nes provincijoje nebeturėjo savo skyrių. Kauno jachtklubas kultivavo visas žiemos sporto šakas, irklavimą, turėjo krepšinio komandą. 1933 01 31 paminėta klubo 10 metų sukaktis. Klubo komandoru 4 metams išrinktas A. Sutkus. Kauno jachtklubo pirmininkai buvo: J. Šimoliūnas (1919–1922), V. Skardinskas, R. Visockis.
1933 Kaune įsteigtas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) jachtų klubas Kipras, jis įsikūrė Nemune, aukščiau Aleksoto tilto. Buriuotojai entuziastai A. Dagilis, J. Druskis, B. Vaitiekūnas, M. Miniota, R. Bagdonavičius, V. Vaškelis pasistatė burvaltę Kiras, su ja plaukiojo Nemune. 1936 Kauno jachtų klubai įsigijo 2 olimpines vienvietes joles Olympicus. Tai buvo pirmieji sportiniai lenktyniniai burlaiviai Kaune. Baigiantis II pasauliniam karui besitraukdami vokiečiai paleido jachtų klubų pastatus ir laivus Nemunu pasroviui. Vieni nuskendo, kitus sudegino.
1947 J. Šliažo, J. Žilevičiaus, P. Grabausko, E. Pažarausko iniciatyva ir pastangomis atgaivintas Akademinio sporto klubo jachtų klubas: 1948, 1949 rengti buriavimo kursai, suburta Kauno buriuotojų komanda (dalyvavo 1948 Lietuvos buriavimo čempionate Trakuose), 1949 suręsta kukli Kauno jachtklubo budėjimo būstinė. 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje Kauno buriavimo sportu ėmė rūpintis Žalgirio ir Spartako sporto draugijos. 1960 prie Kauno marių (netoli Pažaislio) pradėjo veiklą naujas Žalgirio sporto draugijos jachtų klubas, 1977 pastatytas naujas pagrindinis klubo korpusas.
1975 įsteigta Buriavimo mokykla (vadovas V. Urbonavičius), 1992 – Buriavimo sporto centras (vadovas A. Grabnickas), 1994 pertvarkytas į uždarą akcinę bendrovę Kauno Žalgirio jachtklubą. Žalgirio jachtklube išugdyti pirmieji buriavimo SSRS sporto meistrai S. Baltrūnas, R. Budvytis, L. Krasauskas (1963), SSRS čempionai G. Mincė, K. Sabas, A. Černyšas, L. Šiugdinis, Europos (2006) ir olimpinė (XXIX olimpinės žaidynės, 2008 Pekinas) vicečempionė G. Volungevičiūtė ir kiti.
Kauno Žalgirio jachtklubo vadovai: V. Bagdanovas (1960–1965), L. Krasauskas (1966–1992), A. Grabnickas (1992–1996), I. Felenderis (1996–2005), R. Banišauskas (nuo 2005).
L: A. Bertašius Lietuvos sporto žinynas 1 t. 1999 Vilnius; D. Palukaitis Buriavimas Kaune 2000 Kaunas.
