„Lokomotyvas“ (,,Lokomotiv“), SSRS profesinių sąjungų sporto draugijos (įkurta 1936) padalinys Lietuvoje. Vienijo sporto mėgėjus geležinkelininkus. Lietuvoje veikė 1945–1992. Vadovavo 1945 Vilniuje sudaryta Lokomotyvo draugijos Lietuvos valdyba. Buvo 2 rajonų tarybos: Vilniaus (įkurta 1945) ir Šiaulių (įkurta 1954, pirmininkas E. Lenkovičius, vėliau R. Mickevičius). 1985 joms priklausė 77 kūno kultūros ir sporto kolektyvai (apie 12 000 narių), buvo kultivuojamos 25 sporto šakos, draugija turėjo 19 sporto įrenginių. Kasmet tarybos rengė vasaros ir žiemos spartakiadas, draugijos sportininkai dalyvavo sąjunginėse spartakiadose. Geriausių rezultatų pasiekė Lokomotyvo šaškininkai, irkluotojai, lengvaatlečiai (Adolfas Aleksejūnas), šachmatininkai, stalo tenisininkai, regbininkai, šauliai. 1948–1952 Klaipėdoje, Kybartuose, Panevėžyje veikė Geležinkelininkų sporto klubai (GSK), jie priklausė Lokomotyvo draugijai, jų komandos dalyvavo Lietuvos futbolo, ledo ritulio čempionatuose.
Šiauliuose populiariausios sporto šakos buvo boksas, irklavimas, lengvoji atletika, krepšinis, futbolas, treniravosi daugiau kaip 480 sportininkų (1957 jungtinis geležinkelininkų kolektyvas pripažintas geriausiu SSRS); draugija – šaudymo iš lanko pradininkė Lietuvoje (1959 trenerio V. Černiausko ir draugijos Šiaulių tarybos pastangomis įkurta pirmoji šaudymo iš lanko sekcija Pedagoginiame institute, A. Kazlausko iniciatyva – Pionierių namuose). 1958 įrengtas Lokomotyvo irklavimo elingas, atviras plaukimo baseinas, šaudykla Salduvėje. Vilniaus Lokomotyvo sportininkai dalyvavo Lietuvos čempionatuose. 1945 Vilniuje atidaryta irklavimo bazė, 1954 – Lokomotyvo stadionas.
Kaune sporto klubas Kovas (įkurtas 1923) 1945 viduryje buvo prijungtas prie sporto draugijos Lokomotyvas ir tapo Lokomotyvu. Kultivavo boksą, dziudo, imtynes, sunkiąją atletiką, turėjo futbolo ir regbio komandas.
Kauno Lokomotyvo komandos – Lietuvos čempionės: futbolo – 1947 (žaidėjai: G. Bružas, M. Daukša, A. Griškonis, J. Gudelis, E. Kalvaitis, H. Kurauskas, J. Litvinas, S. Martyšius, J. Macenskas, R. Nevinskas, A. Paulaitis, T. Ptuška, V. Urbaitis, J. Urbonavičius, T. Valiūnas, J. Vitkauskas; tr. A. Paulaitis), regbio – 1967 (žaidėjai: B. Arvazas, A. Baltušis, Baueris, S. Birulis, A. Federavičius, A. Fiodorovas, R. Gaška, R. Girinskas, E. Glebauskas, E. Grėbliauskas, Z. Jankauskas, S. Kadiša, A. Kalvinas, R. Kriginas, A. Lauraitis, V. Mitrauskas, A. Perednis, G. Petrauskas, V. Puščius, E. Rumbutis, E. Rutkauskas, L. Saliamonas, R. Stačiokas, R. Steponavičius, S. Survila, G. Šuilys, M. Terebeiza, V. Vasilenka, V. Zemoratskis; tr. G. Petrauskas) ir 1972 (žaidėjai: S. Bizulis, V. Budginas, S. Černekauskas, V. Fiodorovas, R. Gervinas, L. Godliauskas, L. Gudaitis, A. Kadiša, A. Kalvinas, R. Kryginas, L. Nikulinas, G. Petrauskas, E. Rutkauskas, L. Saliamonas, A. Semionovas, E. Stačiokas, A. Šlepikas, A. Terebeiza, P. Terskovas, V. Zamarackis; treneriai A. Siliūnas, G. Petrauskas).
Lokomotyvo sportininkai – Lietuvos čempionai: boksas – kaunietis S. Bagdonavičius (1946, svorio kategorija per 80 kg), sunkioji atletika – kaunietis J. Vilčinskas (1947, iki 60 kg), klasikinės imtynės – vilniečiai V. Remeika (1961, iki 78 kg), E. Misiūnas (1978, iki 74 kg), S. Sabalius (1978, iki 90 kg), L. Tevelevas (1981, iki 100 kg), V. Kanapickas (1984, iki 74 kg), lengvoji atletika – vilnietis Adolfas Aleksejūnas (1962, 10 000 m; 1966, 3000 m kliūtinis bėgimas), R. Novikovas (1962, 20 km ėjimas), vilnietis A. Vilimas (1966, 800 m), vilnietė B. Bagdonavičiūtė (1968, rutulio stūmimas), dziudo – vilnietis J. Čiursinas (1973, iki 80 kg), kaunietis A. Margelis (1977, 1979, iki 71 kg), savigynos imtynės – kaunietis V. Margelis (1979, iki 68 kg), laisvosios imtynės – vilnietis P. Gaišinovas (1980, iki 57 kg).
Lokomotyvo komandos – Lietuvos komandinių čempionatų laimėtojos: 1958 Šiaulių sportinės žūklės, 1960 Vilniaus laisvųjų imtynių (I. Šifrinas, E. Kozlineris, A. Druskis, A. Petuchovas, A. Ladeta, S. Poderis, Baškirevas).
