Spausdinti Spausdinti
Ledo ritulys

Ledo ritulys, sportinis žaidimas su ritmušomis ir rituliu. Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus (1 vartininkas, 2 gynėjai, 3 puolėjai; komandoje iš viso būna 23 žaidėjai; žaidėjai keičiami bet kuriuo žaidimo metu) 51-61 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštėje, kurią supa 1,17-1,22 m aukščio bortai. Abiejuose aikštės galuose yra 1,83 m pločio ir 1,22 m aukščio vartai. Žaidžiama 3 kėliniai po 20 min gryno laiko. Tikslas - čiuožiant pačiūžomis ritmušomis įvaryti, įmušti ar įmesti ritulį į varžovų komandos vartus. Ritmušos (∆ lazdos) ilgis 163 cm, storis 2,5 cm, koto plotis 3 cm, kablio plotis 5-7,5 cm. Ritulys - kietos gumos plokščias, juodas, 7,62 cm skersmens, 2,54 cm storio, 156-176 g masės diskas. Žaidimui vadovauja 3 aikštės teisėjai. Laimi komanda, daugiau kartų įmušusi ritulį į varžovų vartus. Žaidėjai avi batus su ∆ pačiūžomis; kad išvengtų traumų dėvi apsauginius kostiumus (kojų, alkūnių, krūtinės apsaugas, spec. trumpakelnes), pirštines, šalmus su veidą saugančiu stiklu (vartininkai - specialius kojų šarvus, kaukes). Yra mėgėjų ir profesionalų ∆.

∆ atsirado 19 a. 6 d‑metyje Kanadoje. 1855 Kingstone žaistos pirmosios ∆ varžybos. 1877 Monrealio (Montreal) u‑to studentai susistemino ∆ taisykles, Kanadoje pradėjo kurtis ∆ klubai. Nuo 1892 Kanadoje ir JAV reguliariai rengiamos profesionalų ∆ Stenlio taurės (Stanley Cup) varžybos, 1914 įkurta pirmoji ∆ lyga (2006 tose šalyse buvo > 100 profesionalų ∆ klubų, > 10 lygų, žymiausia jų - 1917 įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (National Hockey League, NHL). Europoje ∆ paplito 20 a. pradžioje. 1908 įkurta mėgėjų Tarptautinė ledo ritulio federacija (Ligue Internationale de Hockey sur Glace, LIHG vėliau - International Ice Hockey Federation, IIHF). 1910-91 (nuo 1966 kasmet) vyko Europos, nuo 1920 (nuo 1930 kasmet) rengiami pasaulio vyrų, nuo 1990 - pasaulio moterų čempionatai. VII OŽ (1920 Antverpenas) surengtas ∆ turnyras, 1920 vyrų ∆ įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą, moterų - nuo 1998. 1920-2006 daugiausia pasaulio čempionatų apdovanojimų yra iškovojusi Kanados (46: 24 aukso; 13 sidabro; 9 bronzos medaliai), Čekoslovakijos/Čekijos (43: 12; 12; 19), Švedijos (42: 7; 19; 16), SSRS-Rusijos (41: 25; 9; 7), JAV (16: 2; 9; 5) rinktinės. Geriausi užsienio ledo ritulininkai: V. Tretjakas, A. Ragulinas (Rusija), J. Holikas (Holik), O. Machacas (Machać; Čekija), S. Tumba, L. Oksanenas (Oksanen), R. Petersonas (Pettersson; Švedija), U. Kyslingas (Kiessling), D. Hegenas (Hegen; Vokietija).

LIETUVOJE ∆ pradėtas žaisti Kaune 1922 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ∆, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis ∆; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmos rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 01 22 Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1923-24 žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). 1926 surengtas I Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos, nugalėjo LFLS, žaidė: A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius). 1931 žaistos pirmosios draugiškos tarpt. rungtynės Rygoje, Kauno u‑to rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos u‑to komandą. 1932 K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškas ∆. 1932 Rygoje įvyko pirmosios ofic. tarpvalst. rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 Kybartuose surengtos pirmosios tarpt. rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eitkūnuose (Eydtkuhnen, Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 Kauno studentai dalyvavo SELL žaidynėse (užėmė 3 v.), 1937 vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 tarpvalst. rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1). 1938 Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė (A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius) dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas. 1940 Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). 1940 Kaune įvyko tarpvalst. rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-40 žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas. 1942-43 vyko tik Lietuvos čempionatai.

∆ plėtra iš pradžių rūpinosi Lietuvos sporto lygos Žiemos sporto k‑tas (1923-32, vadovas K. Bulota), vėliau - Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto s‑ga (1933-40, vadovas A. Sutkus), Ledo ritulio k‑tas (1941-44).

Po II pasaul. karo ∆ ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-58). 1946 (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas (komandos čempionės išvardytos 1 lent.), Maskvoje įvyko parodomosios ∆ rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2. 1947 Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartaką, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 B klasės - Kauno Žalgiris (8 v.). Vėliau sąj. arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 v.) ir 1961 (turnyras nebaigtas). 1959 Inkaras žaidė SSRS taurės rungtynes su Maskvos Dinamo ir pralaimėjo 1:16), 1962 SSRS tautų spartakiadoje dalyvavo Lietuvos rinktinė (pogrupyje užėmė 3 v., galutinėje įsk. - 9 v.), kitose vykusiose SSRS tautų žiemos spartakiadose rungtyniavo jaunimo ir jaunių komandos.

1953 įvyko pirmasis Lietuvos ∆ taurės turnyras (komandos laimėtojos išvardytos 2 lent.). 1974 Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo ­ Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. 1977 Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai (­ Elektrėnų ledo rūmai), šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ∆ centru. 1978 dirbtinis ledas atsirado ir Kauno Bangos rūmuose.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 Lietuvos ∆ fed‑jai (įk. 1958) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-98 pasaulio D grupės, 2007, 2010 II diviziono B grupės čempionai). 1995 Lietuvos rinktinė Johanesburge (P. Afrika) pasaulio čempionato C‑2 grupės finale pralaimėjo Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 v. (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate -13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, tr. V. Seninas). 1995 Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C‑2 grupės varžybos, tr. V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 v. (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją). 1996 pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C‑2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja. 2002 pasaulio II diviziono B grupės turnyre Novi Sade (Jugoslavija) ir 2004 Elektrėnuose Lietuvos rinktinė užėmė 1 v., 2006 pasaulio I diviziono B grupės turnyre Taline (Estija) - 2 v. (tai didžiausias Lietuvos ∆ rinktinės laimėjimas pasaulio čempionatuose; visos rinktinės užimtos vietos pasaulio čempionatuose nurodytos 3 lent.).

2009 įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL; prez.: 2009-10 B. Nabuurs, nuo 2010 D. Zubrus, nuo 2009 vykdantysis dir. A. Korneičiukas). Lygoje 2011-12 žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. NVLRL organizuojamuose atviruose vaikų D čempionatuose dėl pereinamosios Akropolio taurės (įsteigta 2010) varžosi komandos iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos.

2010 įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL; nuo 2010 prez. D. Kasparaitis, nuo 2010 vykdantysis dir. R. Valickas). 2011-12 lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ∆ čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės. 2012 NLRL surengė I Lietuvos veteranų ∆ čempionatą, dalyvavo 6 komandos, čempionais tapo Kauno Bizonai.

2011 Vilniaus ledo ritulio m‑la Geležinis vilkas (įk. 2004, vadovas A. Jadkauskas) Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m. ledo ritulininkus subūrė į vieną komandą - Geležinis vilkas, komanda 2012 dalyvavo atvirame Baltarusijos jaunimo ∆ čempionate (6 v.).

2012 Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ∆ klubai: Elektrėnų Energija (įk. 1977, vadovas P. Nausėda, vyr. tr. S. Krumkač; nuolatinis atvirų Latvijos ir Lietuvos čempionatų dalyvis) ir Vilniaus HC Baltica (įk. 2011, vadovas L. Kovaliovas, vyr. tr. D. Medvedevas; nuo 2011 Jaunimo ledo ritulio lygos, Молодежная хоккейная лига, МХЛ, 2012 reguliariojo Lietuvos čempionato dalyvis).

Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (National Hockey League, NHL) rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir rungtyniaujantis D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bematavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, Š. Kuliešius, V. Paražinskas, D. Pliskauskas.

Tarpt. kategorijos teisėjai: R. Maleckienė, R. Minkevičius, R. Narakas, V. Rudzinskas, D. Kuneikis, G. Kuneikis, A. Simankovas, V. Janušauskas, K. Janušauskas, B. Jakšys, T. Lauksėdis.

Dirbtinio ledo aikštės 2002 įrengtos Vilniuje (Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 - Klaipėdoje, 2007 - Kaune, 2009 - Šiauliuose (visur Akropolyje).

2012 ∆ Lietuvoje kultivavo ~ 900 sportininkų, dirbo 15 trenerių, buvo > 30 komandų.

LLRF prezidentai (pirmininkai): A. Bilevičius (1958-88), V. Skardžius (1988-92), V. Gudiškis (1992-98), G. Zubrus (1998), R. Bučys (1998-2010), P. Nausėda (nuo 2010), gen. sekretoriai: V. Skardžius (1971-80), V. Beniušis (1980-88), J. Ševeliovas (1988-90), V. Gudiškis (1990-92), R. Džiautas (1992-98), V. Vaidogas (1998-2002), G. Kuneikis (2002-10), V. Škadauskas (2010-12), V. Budrauskas (nuo 2012).

1 lent. Lietuvos ledo ritulio komandos čempionės (1926-2012*)

Komanda čempionė

Metai

Kauno LFLS

1926-28, 1931, 1934

Kauno STSK

1929

Kauno LGSF

1932, 1933, 1937

Kauno Tauras

1938, 1940, 1942

Kauno Jachtklubas (KJK)

1939

Kauno Spartakas

1941, 1947

Kauno Dinamo

1946

Kauno Žalgiris

1948

Kauno Inkaras

1949, 1951, 1953, 1955, 1956, 1958, 1963, 1965-70

Kauno audiniai

1952, 1960

Vilniaus Spartakas

1954

Vilnius

1962

Plungės Linų audiniai

1964

Kauno Atletas

1971-73, 1982

Kauno Staklės

1974, 1976, 1978, 1979, 1981

Kauno Pluoštas

1977, 1980

Klaipėdos Baltija

1983-85, 1987-89

Elektrėnų Energija

1986, 1990-99, 2001, 2003-09

Elektrėnų Viltis

2000

Vilniaus Garsų Pasaulis

2002

Elektrėnų SC

2010

Elektrėnų Poseidonas

2011

Elektrėnų ESSM-Energija

2012

*Dėl įv. priežasčių čempionatai kai kuriais metais nevyko arba buvo nebaigti.

 

2 lent. Lietuvos ledo ritulio taurės laimėtojos (1953-2000*)

Komanda laimėtoja

Metai

Kauno Inkaras

1953, 1955, 1964, 1966, 1969, 1970, 1974

Vilniaus Spartakas

1954

Kauno Audiniai

1956

Vilniaus Elektronika

1968

Kauno Pluoštas

1976

Kauno Staklės

1979

Klaipėdos Žalgiris

1981

Klaipėdos Baltija

1982-86, 1988, 1989

Elektrėnų Energija

1987, 1990, 1993, 1994, 1997, 2000

Kauno Vytis-Staklės

1992

Elektrėnų Poseidonas

2011

*Dėl įv. priežasčių Taurės varžybos kai kuriais metais nevyko arba buvo nebaigtos ir perkeltos į kitus metus.

 

3 lent. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionatuose (1938-2012)

Metai

Miestas (valstybė)

Varžybos

Vieta

1938

Praha (Čekija)

Čempionatas

10-12

1993

Ryga (Latvija)

C diviziono atrankos varžybos

3

1994

Talinas (Estija), Elektrėnai

C‑2 diviziono atrankos varžybos

2

1995

Johanesburgas (PAR)

C‑2 diviziono turnyras

2

1996

Elektrėnai, Kaunas

D diviziono (buv. C‑2) turnyras

1

1997

Kohtla Jarvė, Talinas (Estija)

C diviziono turnyras

8

1998

Budapeštas (Vengrija)

C diviziono turnyras

7

1999

Eindhovenas (Olandija)

C diviziono turnyras

3

2000

Pekinas (Kinija)

C diviziono turnyras

4

2001

Grenoblis (Grenoble, Prancūzija)

I diviziono grupės turnyras

6

2002

Novi Sadas (Jugoslavija)

II diviziono grupės turnyras

1

2003

Budapeštas (Vengrija)

I diviziono grupės turnyras

6

2004

Elektrėnai

II diviziono grupės turnyras

1

2005

Eindhovenas (Olandija)

I diviziono grupės turnyras

5

2006

Talinas (Estija)

I diviziono grupės turnyras

2

2007

Liubliana (Slovėnija)

I diviziono grupės turnyras

5

2008

Saporas (Sapporo, Japonija)

I diviziono grupės turnyras

4

2009

Vilnius

I diviziono grupės turnyras

4

2010

Tilburgas (Olandija)

I diviziono grupės turnyras

5

2011

Kijevas (Ukraina)

I diviziono grupės turnyras

5

2012

Krynica (Lenkija)

I diviziono grupės turnyras

5

L: Lietuvos ledo rituliui - 75 Vilnius: Lietuvos ledo ritulio federacija 1997.

Mireta Lingevičiūtė

Aikštelė ir įranga..

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.