Spausdinti Spausdinti
Rankinis

Rankinis, sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje aikštėje. Tikslas - rankomis varant ar perdavinėjant kamuolį vienas kitam, įmesti jį į varžovų komandos vartus. Žinomos dvi pagrindinės ∆ atmainos: vienuolikių (arba didysis, lauko) ∆ (žaidžia dvi komandos po 11 žaidėjų futbolo aikštėje) ir septynetų (arba mažasis, salės) ∆ (po 7 žaidėjus žaidžia 40 × 20 m aikštėje su dviem 3 × 2 m vartais paprastai salėje); ši atmaina labiausiai paplitusi ir vadinama tiesiog rankiniu. Žaidžiama 2 kėliniai po 30 min (8-12 metų žaidėjai žaidžia po 20 min, 12-16 metų - po 25 min) su 10 min pertrauka. Kamuolys pripučiamas, jo skersmuo 58-60 cm, masė 425-475 g (vyrų ir vaikinų nuo 16 m.; moterų atitinkamai 54-56 cm, 325-375 g). Puolančiosios komandos žaidėjams draudžiama prieiti prie varžovų vartų arčiau kaip per 6 metrus.

∆ ištakų aptinkama dar sen. Graikijoje ir Romoje. Panašus žaidimas buvo žaidžiamas vid. amžiais Europos šalyse. ∆ pradžia laikomi 1898, kai Danijoje merginų g‑jos mokytojas H. Nilsenas (Nielsen) pasiūlė naują kamuolio žaidimą rankomis (45 × 30 m aikštė, po 11 žaidėjų), nors labai panašus žaidimas šioje šalyje buvo žinomas nuo 1848, Vokietijoje sukurtas 1890, Čekijoje - 1892. Iki I pasaul. karo ∆ daugiausia žaidė moterys. Vyrų pirmosios tarpvalst. rungtynės įvyko 1925 (Austrija įveikė Vokietiją 6:3). 1928 įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (International Amateur Handball Federation, IAHF), suvienodintos ir patvirtintos vienuolikių ∆ taisyklės, jis įtrauktas į XI OŽ (1936 Berlynas, Vokietija) programą (dalyvavo 6 vyrų komandos, finale Vokietija-Austrija 10:6). 1938 įvyko pirmieji atskiri pasaulio vyrų vienuolikių (10 komandų) ir septynetų (4 komandos) ∆ čempionatai, juos laimėjo Vokietijos rinktinės. 1946 įkurta Tarptautinė rankinio federacija (International Handball Federation, IHF), vienijanti 180 nac. fed‑jų, 1991 įkurta Europos rankinio federacija (European Handball Federation, EHF), vienijanti 51 nac. fed‑ją.

Ilgainiui septynetų ∆ nurungė vienuolikių ∆, šio įvyko 7 vyrų (paskutinis 1966, laimėjo VFR) ir 3 moterų (paskutinis 1960, laimėjo Rumunija) pasaulio čempionatai. Vyrų septynetų ∆ buvo įtrauktas į XX OŽ (1972 Miunchenas, München, Vokietija; dalyvavo 16 komandų, laimėjo Jugoslavija), moterų - į XXI OŽ (1976 Monrealis, Montreal, Kanada; dalyvavo 6 komandos, laimėjo SSRS; žaidė A. Česaitytė) programą.

LIETUVOJE vienuolikių ∆ pradėtas žaisti 1927 Klaipėdos krašte. Surengtose varžybose dalyvavo Klaipėdos, Šilutės, Karaliaučiaus, Tilžės vyrų komandos. 1928 surengtos pirmosios oficialios varžybos - Klaipėdos miesto pirmenybės, pirmosios parodomosios moterų ∆ rungtynės įvyko 1931 ir 1932 Kaune per moterų sporto šventę. Oficialia ∆ kultivavimo Lietuvoje pradžia laikomas 1954 10 03-11 surengtas Vilniaus miesto vienuolikių ∆ taurės turnyras (dalyvavo 8 vyrų komandos, laimėjo Sporto darbuotojai). 1955 Vilniuje įvykusį pirmąjį Lietuvos vyrų ∆ taurės turnyrą laimėję Kauno rankininkai (finale 3:2 įveikę Plungės atstovus) dalyvavo I sąjunginėse ∆ varžybose Rygoje (tarp 7 komandų užėmė 5 v.; debiutavo teisėjai J. Grinbergas ir P. Čiočys). ∆ plėtra rūpinosi 1955 įkurta visuomeninė org‑ja - Lietuvos ∆ sekcija, 1959 reorganizuota į Lietuvos rankinio federaciją (LRF). Buvo surengti vienuolikių ∆ (oficialiai žaistas iki 1962) 6 Lietuvos čempionatai ir 7 taurės turnyrai (1 lent.).

1 lent. Klubinės komandos - Lietuvos vienuolikių rankinio čempionės ir taurės laimėtojos (1955-61)

Metai

Moterų komandos čempionės

Vyrų komandos čempionės

Moterų komandos - Taurės laimėtojos

Vyrų komandos - Taurės laimėtojos

1955

-

-

-

Kaunas

1956

Žalgiris (K)

USK* (V)

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

1957

KKI (K)

USK* (V)

KKI (K)

USK* (V)

1958

KKI (K)

USK* (V)

LŽŪA*** (K)

KKI (K)

1959

LŽŪA*** (K)

USK* (V)

LŽŪA*** (K)

KKI (K)

1960

KKI (K)

USK* (V)

LŽŪA*** (K)

KKI (K)

1961

LŽŪA*** (K)

GKG** (V)

LŽŪA*** (K)

GKG** (V)

Pastaba: K - Kaunas, V - Vilnius

*USK - Universiteto sporto klubas

**GKG - Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla

***LŽUA - Lietuvos žemės ūkio akademija

Pirmaisiais Lietuvos vienuolikių ∆ čempionais tapo P. Čiočys, S. Katauskas, J. Kliučinskas, V. Kurakevičius, B. Luneckas, J. Michnevičius, L. Perkumas, J. Samaitis, R. Tallat-Kelpša, S. Ufimcevas, P. Urbonas, E. Vilkas ir S. Visockas, tr. V. Vygontas, čempionėmis - F. Bimbienė, J. Dučinskaitė, Z. Gilytė, D. Juodkaitė, D. Juchnevičiūtė, J. Kirvelaitytė, E. Klumbytė, R. Krumcholcaitė, J. Laukytė, R. Lapeikaitė, I. Miliukštytė, B. Pečiulytė ir F. Stankutė, tr. Z. Jakubauskas. Kauno Žalgirio moterų komanda (tr. A. Gasparka) labai gerų rezultatų pasiekė SSRS vienuolikių ∆ čempionatuose: 1956 Vilniuje užėmė 3 v., 1957 Voroneže ir 1960 Lvove - 1 v.; 1957 ir 1960 komandoje žaidė F. Bimbienė, R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė, J. Miliukštytė-Taujanskienė, B. Pečiulytė-Vaitiekūnienė, J. Kirvelaitytė, E. Klumbytė, Z. Gilytė-Dimšienė ir R. Lapeikaitė-Bučienė, tik 1957 - J. Dučinskaitė, D. Juchnevičiūtė, D. Juodkaitė, F. Stankutė, Z. Pranckūnaitė ir D. Trumpytė, tik 1960 - A. Tumasonytė, E. Gentvainienė, O. Ažukaitė, R. Juknevičiūtė, E. Janilionytė, G. Balsevičiūtė ir L. Trapulionytė. Kituose SSRS čempionatuose kaunietės užėmė: 1958 ir 1961Žalgiris - 2 v., 1959 LŽŪA - 3 vietą.

8 lietuvės atstovavo SSRS vienuolikių Δ rinktinėms, treniruojamoms J. Grinbergo. Pirmosiose draugiškose tarpvalst. rungtynėse su VDR (1956), Rumunijos (1958) ir Lenkijos (1960) nacionalinėmis komandomis žaidė: Z. Gilytė-Dimšienė (po dvejas rungtynes su VDR, Rumunija ir Lenkija, įmetė iš viso 5 įvarčius), D. Juchnevičiūtė (dvejas rungtynes su VDR), J. Kirvelaitytė (po dvejas rungtynes su VDR ir Rumunija, vienas - su Lenkija), F. Bimbienė (po dvejas rungtynes su Rumunija ir Lenkija, įmetė 1 įvartį), B. Pečiulytė-Vaitiekūnienė (dvejas rungtynes su Rumunija), G. Balsevičiūtė (vienas rungtynes su Lenkija), E. Gentvainienė ir E. Klumbytė (po dvejas rungtynes su Lenkija). SSRS rinktinėje, užėmusioje 3 v. III tarpt. jaunimo žaidynėse (1957 Maskva), taip pat žaidė 5 lietuvės: Z. Dimšienė, D. Juchnevičiūtė, J. Kirvelaitytė, R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė ir B. Vaitiekūnienė.

Lietuvos vyrų komandos SSRS vienuolikių ∆ čempionate pasirodė kukliau: 1956 Vilniuje sostinės Žalgiris užėmė 9 v. (iš 14), vėliau USK (tr. V. Vygontas) 1957 - 6 v., 1958 - 7 v., 1959 - 4 v., 1960 - 6 vietą. SSRS rinktinėje tarpt. rungtynes žaidė M. Rotomskis, J. Samaitis, S. Ufimcevas, P. Urbonas (Vilnius), A. Macežinskas (Kaunas). 1958 Kaune Lietuvos rinktinės žaidė pirmąsias tarpt. rungtynes su Lenkija (vyrai pralaimėjo 9:12, moterys laimėjo 4:3).

Nustojus kultivuoti vienuolikių, labai išplito septynetų ∆. Rankininkus aktyviai rengė kūno kult. mokytojai: A. Arbačiauskas (Druskininkai), J. Cesevičius (Utena), L. Daugis (Pasvalys), V. Matulevičius (Valkininkai), A. Ratkevičius (Eišiškės), J. Stankevičius (Jurbarkas), M. Zelba (Skaudvilė). ∆ centrai susikūrė ir Elektrėnuose, Zarasuose, Tauragėje, Joniškyje, Molėtuose; ten, kur nebuvo sporto salių, ∆ buvo žaidžiamas lauke ir žiemą. Kaune ir Vilniuje žaidėjus pradėjo treniruoti krepšinio specialistai: J. Daniūnas, A. Gasparka, V. Griešnovas, J. Grinbergas (1963-65 treniravo SSRS moterų, 1963-65 ir 1968-70 ir vyrų rinktines), Z. Jakubauskas, V. Vygontas, vėliau trenerių gretas papildė LVKKI ∆ specialistai, taip pat aktyvią sportinę karjerą baigę patyrę ∆ žaidėjai.

1962 pirmosiomis Lietuvos septynetų ∆ čempionėmis tapo Vilniaus Mokslo moterų (T. Bancevičiūtė, G. Gabšytė, R. Griniūtė, A. Kunigelytė, V. Liutkutė, P. Mikalėnaitė, V. Sabaliauskaitė, A. Tumasonytė, D. Stankutė, D. Vidutytė ir A. Žukaitė, tr. P. Urbonas), čempionais - Kauno Atleto vyrų (A. Kavaliauskas, A. Kenstavičius, R. Kleponis, V. Kontvainis, K. Lekeckas, P. Petrėnas, A. Samuolis, A. Stagniūnas, L. Stankevičius, V. Vaičkus, J. Vasiliauskas, tr. V. Griešnovas) komandos, 2 v. užėmė Kauno Politechnikos (moterų) ir Vilniaus Gelžbetonio (vyrų), 3 v. - Vilniaus Šviesos (moterų) ir Mokslo (vyrų) komandos.

1962 pirmąją Lietuvos septynetų ∆ taurę laimėjo Kauno Politechnikos moterų (J. Jankauskaitė, D. Mačiulytė, M. Masteikaitė, A. Mockienė, Z. Puodžiūnaitė, L. Zabulėnaitė, R. Juknevičiūtė, A. Misevičiūtė, P. Lekaitė, G. Žemaitytė ir žaidžiančioji tr. E. Klumbytė; finale įveikė Kauno Atletą 6:5) ir Kauno Atleto vyrų (L. Ivanovas, K. Lekeckas, A. Kenstavičius, R. Kleponis, V. Kontvainis, A. Macežinskas, P. Petrėnas, A. Stagniūnas, tr. V. Griešnovas; finale įveikė Vilniaus Gelžbetonį 33:15) komandos. 1966 Lietuvos taurės varžybos buvo pavadintos rėmėjos - TVR taurės varžybomis, o 1986 įsteigta dar viena taurė ir TVR taurės varžybos tapo atskiromis Didžiosios ir Mažosios taurės varžybomis, jose panoro dalyvauti rekordinis komandų skaičius (269). Didžiąją taurę pirmą kartą laimėjo Vilniaus Mokslo moterų ir Kauno Naglio vyrų, Mažąją - Druskininkų VJSM merginų ir Eišiškių Nemuno vaikinų komandos. 2 lentelėje pateikiamos klubinės moterų ir vyrų komandos - Lietuvos septynetų rankinio čempionės ir Lietuvos taurės laimėtojos.

2 lent. Klubinės komandos - Lietuvos septynetų rankinio čempionės ir Lietuvos taurės laimėtojos (1962-89)

Metai

Moterų komandos čempionės

Vyrų komandos čempionės

Moterų komandos - Taurės laimėtojos

Vyrų komandos - Taurės laimėtojos

1962

Mokslas (V)

Atletas (K)

Politechnika (K)

Atletas (K)

1963

Žalgiris (K)

Atletas (K)

ŠSG* (V)

Atletas (K)

1964

Žalgiris (K)

Atletas (K)

ŠSG* (V)

Atletas (K)

1965

ŠSG* (V)

Politechnika (K)

Statyba (V)

Politechnika (K)

1966

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Politechnika (K)

Politechnika (K)

1967

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Šviesa (V)

Žalgiris (K)

1968

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Rasa (V)

1969

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Žalgiris (K)

Rasa (V)

1970

Atletas (K)

Pilėnai (K)

Politechnika (K)

Politechnika (K)

1971

Politechnika (K)

Žalgiris (K)

Politechnika (K)

Energija (El)

1972

Šviesa (V)

Energija (El)

Politechnika (K)

Kaspinas (K)

1973

Politechnika (K)

Politechnika (K)

Politechnika (K)

Politechnika (K)

1974

Politechnika (K)

Kaspinas (K)

Politechnika (K)

Granitas (K)

1975

Politechnika (K)

Granitas (K)

Politechnika (K)

Tauras (Š)

1976

Politechnika (K)

Tauras (Š)

Eglė (V)

Tauras (Š)

1977

Eglė (V)

Kaspinas (K)

Drobė (K)

Tauras (Š)

1978

Drobė (K)

Tauras (Š)

Atletas (K)

Granitas (K)

1979

Atletas (K)

Granitas (K)

Atletas (K)

Granitas (K)

1980

Žydrioji liepsnelė (K)

Granitas (K)

Mokslas (V)

Tauras (Š)

1981

Eglė (V)

Tauras (Š)

Žydrioji liepsnelė (K)

Granitas (K)

1982

Žydrioji liepsnelė (K)

Granitas (K)

Žydrioji liepsnelė (K)

Granitas (K)

1983

Mokslas (V)

Tauras (Š)

Šilkas (K)

Granitas (K)

1984

Mokslas (V)

Granitas (K)

Mokslas (V)

Granitas (K)

1985

Mokslas (V)

Granitas (K)

Šviesa (V)

Granitas (K)

1986

Mokslas (V)

Maistas (Kl)

Mokslas (V)

Naglis (K)

1987

Mokslas (V)

Maistas (Kl)

Mokslas (V)

Naglis (K)

1988

Universitetas (V)

Naglis (K)

Šviesa (V)

Naglis (K)

1989

Šviesa (V)

Tauras (Š)

Atletas (K)

Tauras (Š)

Pastaba: V - Vilnius, K - Kaunas, El - Elektrėnai, Š - Šiauliai, Kl - Klaipėda

*ŠSG - Šlifavimo staklių gamykla

Lietuvos rankininkės ir rankininkai pasiekė didelių laimėjimų SSRS čempionatuose, įv. spartakiadose, kt. sąjunginėse varžybose. 1962 Kaune vykusiame pirmajame SSRS septynetų ∆ čempionate Kauno Žalgirio moterų ir Atleto vyrų komandos laimėjo bronzos medalius, 1963 Atleto komanda (K. Lekeckas, V. Vaičkus, A. Macežinskas, V. Kontvainis, P. Petrėnas, L. Ivanovas, A. Samuolis, A. Kenstavičius, R. Kleponis, P. Kisielius, R. Jansonas, tr. V. Griešnovas) tapo SSRS čempione, 1966 Kauno Žalgiris, 1979 Kauno Granitas - bronzos medalininkais, 1983 Granitas - SSRS vicečempionu; Kauno žalgirietės 1966 Zaporožėje ir 1967 Kaune tapo SSRS čempionėmis; abiejuose čempionatuose (tr. F. Bimbienė) žaidė R. Stasiulevičienė, G. Lapinskaitė, E. Janilionytė-Buzelienė, E. Petkienė, P. Dimaitė, D. Vaitiekūnaitė, R. Bitinaitė ir A. Lasickaitė, tik Zaporožėje - E. Zabulėnaitė, A. Neverbickaitė ir G. Markevičienė, o Kaune vietoj jų - R. Grinevičiūtė, S. Leščinskaitė ir J. Rasymaitė. Net dvi prizines vietas Lietuvos moterų komandos laimėjo 1964 SSRS čempionate: Vilniaus ŠSG (tr. J. Grinbergas) - 2 v., Kauno Žalgiris (tr. F. Bimbienė) - 3 v. (3 lent).

3 lent. Lietuvos komandos - SSRS septynetų rankinio čempionatų prizininkės (1962-89)

Komandos pavadinimas

Metai

Moterys

 

Žalgiris (K)

1962 (3 v.), 1963 (2 v.), 1964 (3 v.), 1965 (2 v.), 1966 (1 v.), 1967 (1 v.), 1974 (3 v.), 1978 (2 v.), 1979 (3 v.)

Žalgiris (V)

1964 (2 v.)

Eglė (V)

1981 (3 v.), 1987 (3 v.)

Vyrai

 

Atletas (K)

1962 (3 v.), 1963 (1 v.)

Žalgiris (K)

1966 (3 v.)

Granitas (K)

1979 (3 v.), 1981 (2 v.), 1985 (2 v.), 1986 (3 v.)

Pastaba: K - Kaunas, V - Vilnius

Nuo 1971 penkiose SSRS tautų spartakiadose, į kurių įskaitą, be suaugusiųjų, buvo įtraukiami ir jaunimo žaidynių bei sąjunginių moksleivių spartakiadų rezultatai, sėkmingai pasirodė Lietuvos moterų ∆ rinktinės, laimėjusios 2 v. (1979), 3 v. (1971, 1983 ir 1986) ir 5 v. (1975). Net keturiose spartakiadose Lietuvos rinktinei atstovavo S. Mikašauskaitė-Astrauskienė ir R. Zailskaitė-Jasikevičienė (laimėjo sidabro ir 2 bronzos medalius), trijose - S. Strečen ir M. Garšvinskaitė-Vansavičienė, 3 k. rinktinės trenere buvo E. Petkienė. Lietuvos vyrų rinktinė tik 1983 užėmė 2 v. (tr. A. Skarbalius ir M. Prakapas) ir 1979 - 3 v. (tr. V.  Kontvainis ir R. Pasvenskas), sidabro medalius laimėjo B. Geldauskas, A. Bitinas, V. Savukynas, V. Trinkūnas, M. Drutis, A. Katkevičius, R. Podbereckas, sidabro ir bronzos - J. Kaučikas, R. Valuckas, G. Mikulėnas, R. Dumbliauskas, V. Novickis, V. Babarskas ir A. Mazeliauskas. 1978 Kauno Žalgirio rankininkės laimėjo SSRS rankinio taurę. SSRS jaunimo (iki 20 metų) čempionatuose Eglės rankininkės (I. Čuplinskaitė, T. Dviliova, D. Elzbergaitė, L. Gudauskytė, J. Jerdakova, L. Krutytė, R. Kužimova, L. Obručaitė, B. Ripskaitė, R. Šablauskaitė, D. Šležaitė, D. Vaitkutė, J. Žemaitytė, tr. A. Taraskevičius) pelnė aukso (1983), 6 k. - sidabro (1980, 1982, 1984, 1987, 1989) ir bronzos (1985) medalius.

Sąjunginėje profs‑gų spartakiadoje 1965 Maskvoje Lietuvos moterų rinktinė (R. Stasiulevičienė, V. Vidutytė, E. Petkienė, R. Griniūtė, D. Vaitiekūnaitė, A. Tumasonytė , R. Juknevičiūtė, E. Buzelienė, I. Tuinylaitė, S. Leščinskaitė ir N. Aulaitė, tr. J. Grinbergas) užėmė 1 v., vyrų rinktinė (tr. G. Stasiulevičius) - 2 v., 1969 Kaune moterys ir vyrai - 3 vietą.

Žaisdami SSRS rinktinėse Lietuvos rankininkai pasiekė daug įspūdingų laimėjimų svarbiausiuose tarpt. renginiuose. Du kartus olimpine čempione (XXI OŽ, 1976 Monrealis, Montreal, Kanada, ir XXII OŽ, 1980 Maskva, SSRS) tapo A. Česaitytė-Nenėnienė (> 2 olimpinius aukso medalius iki šiol nėra laimėjusi nė viena pasaulio rankininkė), po kartą - S. Mažeikaitė-Strečen (XXII OŽ, 1980 Maskva) ir V. Novickis (XXIV OŽ, 1986 Seulas, P. Korėja), pastarasis kartą tapo ir vicečempionu (XXII OŽ, 1980 Maskva). Pasaulio čempionatų aukso medaliais yra apdovanoti S. Strečen, V. Novickis ir R. Valuckas (1982), A. Miklušytė-Žiukienė (1990), kuri 1991 žaidė pasaulio simbolinėje rinktinėje, 1999 pripažinta geriausia pasaulio žaidėja, o atstovaudama Austrijai (jau A. Fridrikas pavarde) 2001 pasaulio čempionate pasiekė absoliutų rezultatyvumo rekordą (per 9 rungtynes įmetė 87 įvarčius), sidabro - A. Nenėnienė (1975, 1978), S. Strečen (1978) ir V. Novickis (1978), bronzos - R. Jasikevičienė ir A. Gončarova (1973). Pasaulio taurės laimėtojais tapo J. Kaučikas, V. Novickis, R. Valuckas (1984). Pasaulio jaunimo čempionatuose aukso medalius pelnė V. Novickis ir V. Sadaunykas (1977), V. Katarskytė (1979), R. Vilimaitė (1981), L. Obručaitė (1983), A. Miklušytė, R. Kužimova D. Kalauskaitė ir J. Žemaitytė (1985 ir 1987), sidabro - G. Garšvinskaitė ir S. Mažeikaitė (1977) bei R. Cikanauskas (1987). 1960-89 SSRS rinktinėse žaidė 45 Lietuvos rankininkai: 32 moterys ir 13 vyrų. Daugiausia oficialių tarpvalst. rungtynių žaidė V. Novickis (258; su SSRS rinktinė 1968 Kijeve 23:18 nugalėjo pasaulio rinktinę), R. Valuckas (138), A. Česaitytė-Nenėnienė (91), S. Mažeikaitė-Strečen (46). > 200 Lietuvos rankininkų buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai, iš jų 7 tapo SSRS nusipelniusiais sporto meistrais (E. Buzelienė, E. Petkienė, R. Stasiulevičienė, A. Nenėnienė, V. Novickis, S. Strečen ir A. Miklušytė-Žiukienė), 37 - SSRS tarpt. klasės sporto meistrais, 10 - SSRS garbės sporto meistrais.

1966 tapusios SSRS čempionėmis Kauno žalgirietės įgijo teisę dalyvauti 1967 Europos šalių čempionų taurės turnyre. Nugalėjusios Vengrijos, Rumunijos ir finale Bratislavoje įveikusios VDR čempiones Leipcigo SC rankininkes (8:7), kaunietės (R. Stasiulevičienė, G. Lapinskaitė, E. Janilionytė, E. Petkienė, P. Dimaitė, D. Vaitiekūnaitė, R. Bitinaitė, S. Leščinskaitė, A. Pasvenskienė, E. Zabulėnaitė, G. Galminaitė ir A. Lasickaitė, tr. F. Bimbienė) laimėjo taurę. Kitais metais kaunietės šį laimėjimą pakartojo, finale įveikusios Rostoko Empor (VDR) žaidėjas (13:11). Komandoje išliko daugelis 1967 Europos taurės laureačių, tik E. Zabulėnaitės ir G. Galminaitės vietas užėmė R. Grinevičiūtė ir I. Tuinylaitė. Teisė dalyvauti 1988 IHF taurės turnyre buvo suteikta ir Vilniaus Eglei, 1987 SSRS čempionate užėmusiai 3 vietą. Vilnietės, nesunkiai nugalėjusios Olandijai, Rumunijai ir VDR atstovavusius stipriausius Δ klubus ir finale užtikrintai įveikusios (34:20 ir 32:22) Titogrado Budučnost (Jugoslavija) komandą, perėmė iš jos IHF taurę. Komandoje žaidė: A. Galdikaitė, L. Sadzon, L. Ivanauskienė, J. Berčiūnienė, J. Žemaitytė, S. Strečen, R. Sypkuvienė, L. Gudauskytė, A. Miklušytė-Žiukienė, D. Kalauskaitė, L. Selianikaitė, R. Šulskytė ir M. Trainovskaja (vyr. tr. A. Taraskevičius, tr. R. Stankevičius). 1986 SSRS čempionate užėmęs 3 v., pirmą kartą IHF taurės turnyre dalyvavo Kauno Granitas. Atrankos varžybose nugalėjo Suomijos, Danijos, ČSSR, VFR komandas, turnyro finale abejas rungtynes su Madrido Atleticu baigė lygiosiomis (23:23 Madride ir 18:18 Kaune), bet dėl daugiau įmestų įvarčių varžovų aikštėje 1987 taurę iškovojo kauniečiai (M. Juzko, V. Babarskas, R. Cikanauskas, R. Dumbliauskas, J. Kaučikas, E. Miknius, A. Mockeliūnas, A. Mikučionis, G. Mikulėnas, V. Milašiūnas, V. Novickis ir R. Valuckas, vyr. tr. A. Skarbalius, tr. M. Prakapas). Be to, 1958-89 Lietuvos ∆ rinktinės įv. turnyruose ar draugiškose rungtynėse žaidė 84 tarpt. rungtynes (vyrai 37, moterys 47) su Europos šalių, Jordanijos, Alžyro, Kubos valstybių rinktinėmis ir trečdalį jų laimėjo.

Nuo 1962 buvo rengiami Pabaltijo (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) turnyrai, kuriuose nuo 1967 dalyvavo Leningrado (dab. Sankt Peterburgas), nuo 1987 - ir Baltarusijos įv. grupių rankininkai (pagr. rinktinės, jaunimo rinktinės, klubinės komandos), periodiškai kiekvienos iš dalyvaujančių komandų aikštėse (4 lent.).

4 lent. Lietuvos komandos - Pabaltijo rankinio čempionės (1962-89)

Komandos pavadinimas

Metai

Moterys

 

ŠSG* (V)

1964, 1965

Žalgiris (K)

1966

Lietuva

1967, 1968, 1974, 1979, 1983

Lietuva (jaunimas)

1973, 1986, 1987

Eglė (V)

1975, 1978

Vyrai

 

Atletas (K)

1963

Gelžbetonis (V)

1964

Politechnika (K)

1965

Lietuva

1968, 1979

Lietuva (jaunimas)

1973, 1982

Tauras (Š)

1978

Pastaba: V - Vilnius, K - Kaunas, Š - Šiauliai

*ŠSG - Šlifavimo staklių gamykla

Nuo 1978 Lietuvos rankinio fed‑jos ir Švyturio žurnalo redakcijos iniciatyva organizuotas ir į oficialų IHF varžybų kalendorių įtrauktas tradiciniu tapęs tarptautinis moterų Švyturio taurės turnyras, kuriame iki 1989 rungtyniavo pajėgiausios pasaulio nac. komandos. Pirmąją žurnalo taurę laimėjo VDR rinktinė, vėliau 8 k. - SSRS rinktinė; lietuvės 2 v. užėmė 3 k. (1982, 1986 ir 1989), 3 v. - 2 k. (1985 ir 1988). Nemuno žurnalo 1985 įsteigtos taurės vyrų klubų komandoms turnyre, rengiamame tik Kaune, vyravo vietos Granito rankininkai. Jaunieji Lietuvos žaidėjai nuo 1963 kovojo dėl Jaunimo gretų žurnalo, nuo 1983 - Moksleivio žurnalo taurės. Reguliariai vyko Žalgirio ir Nemuno sporto d‑jų, studentų pirmenybės, respublikinės moksleivių spartakiados ∆ varžybos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tęsiami šalies čempionatai ir taurės turnyrai, kuriuose pirmaujančias pozicijas tvirtai išlaikė Eglės klubo moterų komanda (varžybose dalyvauja įvairiais rėmėjų pavadinimais). Geriausia Lietuvos vyrų klubo komanda laikoma Kauno Granitas (varžybose dalyvauja įvairiais rėmėjų pavadinimais), 15 metų iš eilės laimėjęs šalies čempionų vardus (5 lent.). Nuo 1992 čempionatus rengia Lietuvos rankinio lyga (LRL).

5 lent. Klubinės komandos - Lietuvos rankinio čempionės ir Lietuvos taurės turnyrų laimėtojos (1990-2017)

Metai

Moterų komandos čempionės

Vyrų komandos čempionės

Moterų komandos - Taurės turnyrų laimėtojos

Vyrų komandos - Taurės turnyrų laimėtojos

1990

Šviesa (V)

Maistas (Kl)

Šviesa (V)

Granitas (K)

1991

Šviesa (V)

Granitas (K)

Šviesa (V)

Maistas (Kl)

1992

Šviesa-Eglė (V)

Granitas (K)

Šviesa-Eglė (V)

Maistas (Kl)

1993

Šviesa (V)

Granitas (K)

Šviesa (V)

Granitas-Polita (K)

1994

Šviesa (V)

Granitas-Polita (K)

Šviesa-Iskada (V)

Granitas-Polita (K)

1995

Iskada (V)

Granitas-Kausta (K)

Iskada (V)

Granitas-Kausta (K)

1996

Iskada (V)

Granitas-Kausta (K)

Iskada (V)

Granitas-Kausta (K)

1997

Iskada (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

1998

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

1999

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

Eastcon AG (V)

Šiauliai-Universitetas

2000

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Šiauliai-Universitetas

2001

Eastcon AG (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Lūšis-Akademikas (K)

2002

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Kausta (K)

2003

Eastcon AG-VIKO (V)

Granitas-Kausta (K)

Eglė-Šviesa (V)

Granitas-Karys (K)

2004

VPU Šviesa-Eglė

Granitas-Karys (K)

VPU Šviesa-Eglė

Viking-Malt, (P)

2005

VPU Šviesa-Eglė

Granitas-Karys (K)

Eastcon AG-Vilniaus kolegija

Viking-Malt (P)

2006

VPU Šviesa-Eglė

Viking-Malt (P)

VPU Šviesa-Eglė

HC Vilnius

2007

VPU Šviesa-Eglė

Viking-Malt (P)

VPU Šviesa-Eglė

Viking-Malt (P)

2008

VPU Šviesa-Eglė

Granitas-Karys (K)

Eastcon AG-Vilniaus kolegija (V)

Viking-Malt (P)

2009

VPU Šviesa-Eglė

Granitas-Karys (K)

-

Lūšis-Sanistal (K)

2010

VPU Šviesa-Eglė

Žemaitijos Dragūnas (Kl)

VPU Šviesa-Eglė

Žemaitijos Dragūnas (Kl)

2011

Eastcon AG-Vilniaus kolegija

Žemaitijos Dragūnas (Kl)

 


Žemaitijos Dragūnas (Kl)

2012

HC Garliava-SM

Dragūnas (Kl)Acme-Žalgiris (K)
VHC Šviesa (V)
2013
Acme-Žalgiris (K)Dragūnas (Kl)Acme-Žalgiris (K)VHC Šviesa (V)
2014
Acme-Žalgiris (K)Dragūnas (Kl)Acme-Žalgiris (K)Ūla (Vrn)
2015
Acme-Žalgiris (K)Dragūnas (Kl)Acme-Žalgiris (K)Dragūnas (Kl)
2016
Acme-Žalgiris (K)Almeida-Stronglasas (Al)
Acme-Žalgiris (K)Granitas-Gaja-Karys (K)
2017
HC Garliava SM - Cascada
 Acme-Žalgiris (K)Dragūnas (Kl)

Pastaba: V - Vilnius, K - Kaunas, P - Panevėžys, Kl - Klaipėda, Al - Alytus, Vrn - Varėna

LRF 1991 tapus EHF (jos Vykdomojo k‑to nariu išrinktas tuometinis LRF prez. G. Stasiulevičius), o 1992 - IHF nare, šalies geriausios klubinės komandos įgijo teisę dalyvauti Europos taurių varžybose, visų amžiaus grupių nacionalinės rinktinės - Europos ir pasaulio čempionatų atrankos varžybose ir kituose tarpt. renginiuose. XI pasaulio moterų čempionato atrankos ture Vilniuje Lietuvos rinktinė užėmė 4 v., o 1993 baigiamajame šio čempionato etape Norvegijoje - 13 v., 1996 Europos čempionate Danijoje - 12 vietą. Vyrų rinktinė 1997 XV pasaulio čempionate Japonijoje buvo dešimta, o 1998 Europos čempionate Italijoje - devinta. Pasižymėjo Lietuvos kariškių rinktinė, kurios pagrindą sudarė Granito žaidėjai (treneriai V. Novickis ir M. Prakapas), du kartus iš eilės tapusi pasaulio vicečempione - 2002 XIV pasaulio kariškių ∆ čempionate Kaune ir Elektrėnuose ir 2004 XV čempionate Latvijoje.

Gerų rezultatų pasiekė Lietuvos merginų (iki 20 m.) rinktinė (vyr. tr. A. Perovas ir tr. A. Daugis), pelniusi sidabro medalius Europos čempionate Slovakijoje (1998) ir pasaulio čempionate Kinijoje (1999): Europos čempionate žaidė L. Andriulytė, R. Pekarskytė, L. Gecevičiūtė, K. Matuzevičiūtė, T. Makovska, L. Gylytė, J. Ulčinskaitė, I. Daraškevič, T. Visockaitė, S. Vijūnaitė, L. Rasimavičiūtė, G. Samaitytė, V. Baršauskaitė, A. Laurinavičiūtė, V. Gainskytė ir R. Krisiūnaitė, pasaulio čempionate vietoj dviejų pastarųjų žaidė R. Latakaitė ir V. Žyvatkauskaitė. 1998 I olimpinių dienų turnyre Maskvoje Lietuvos jaunių (mergaičių) rinktinė t. p. užėmė 2 vietą. 1997 Europos (15-16 m.) klubinių komandų čempionų taurės varžybas Švedijoje laimėjo Panevėžio Kovos rankininkės (tr. R. Markevičius), 2011 Kempa 4 sport cup turnyrą - Lietuvos merginų (iki 17 m.) rankinio rinktinė.

LRF ir laikraščio Sportas red‑jos iniciatyva 2000 pab. atliktos apklausos duomenimis, į visų laikų (pagal žaidybines pozicijas) geriausių Lietuvos rankininkų simbolinį septintuką pateko moterys - R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė, E. Klumbytė-Petkienė, E. Janilionytė-Buzelienė, A. Miklušytė-Fridrikas, J. Žemaitytė-Jankevičienė, A. Česaitytė-Nenėnienė, S. Mažeikaitė-Strečen, vyrai - K. Lekeckas, J. Kaučikas, V. Novickis, G. Mikulėnas, R. Valuckas, A. Macežinskas, A. Mazeliauskas. Nuo 2009 renkami Lietuvos geriausi metų rankininkai: 2009 išrinkta L. Bernatavičiūtė (ALCO FKC Szejesfehervar, Vengrija), 2010 - B. Grušauskaitė-Stellbrink (Frisch Aut Goppingen, Vokietija), 2009 ir 2010 išrinktas Lietuvos rinktinės ir Ciuricho ZMS Amicha (Šveicarija) vartininkas A. Vaškevičius.

Didelį darbą rengiant rinktinių žaidėjus atliko labiausiai patyrę treneriai. J. Grinbergui, F. Bimbienei, E. Petkienei, V. Kontvainiui ir A. Skarbaliui suteikti SSRS, 29 - LSSR nusipelniusių trenerių vardai. Gražia tradicija tapo V. Griešnovo (Kaune), J. Daniūno ir V. Sakalio (Vilniuje), J. Stankevičiaus (Jurbarke), A. Ratkevičiaus (Eišiškėse), A. Cickevičiaus (Elektrėnuose), V. Griškevičiaus (Garliavoje), legendinio žaidėjo A. Macežinsko ir kitų atminimo turnyrai. Be minėtų, daug jaunųjų talentų išugdė J. Ališauskas, A. Ambrazas, A. Andriejaitis, A. Andrijauskas, Č. Antul, N. Aržuolaitis, M. Astrauskas, R. Avižonis, A. Barisienė, V. Brėdelis, V. Budrienė, V. Bukšnaitis, R. Butkienė, E. Buzelienė, G. Celskis, A. Cesevičienė, A. Cickevičius, A. Černiauskaitė, D. Černiauskaitė, S. Dambrauskas, V. Dantė, V. Daškevič, A. Daugis, L. Daugis, J. Didžiapetris, L. Gagilaitė, Č. Garbaliauskas, F. Gedvilas, J. Gedvilienė, B. Geldauskas, J. Genevičienė, V. Giniūnas, A. Grabauskas, V. Gribėnas, R. Grinevičiūtė, V. Griškevičius, R. Jansonas, J. Januška, A. Juodžiūnas, A. Juškėnas, J. Kasiulis, A. Katkevičius, A. Kerulis, A. Kirvelaitis, R. Kleponis, V. Klimčiauskas, N. Kontautaitė, V. Kudrešovas, S. Leonavičius, K. Lekeckas, S. Lysina, R. Lagauskienė, A. Lukonas, A. Macežinskas, Č. Markauskas, R. Markauskas, G. Markevičienė, V. Marozas, A. Mazeliauskas, P. Mažutis, L. Meidus, R. Mikalauskas, V. Mikalauskas, J. Mykolaitis, S. Nainys, J. Pilikauskas, R. Pipinienė, V. Prokopjevas, D. Prokopjevienė, B. Rimkus, S. Saliklienė, A. Samuolis, A. Siliūnas, S. Sokolovas, S. Staniulis, L. Stankevičius, V. Struckas, K. Šeršknas, L. Šimoliūnas, V. Šniūrevičienė, G. Tonkienė, P. Urbonas, J. Urbonavičienė, B. Vaitkienė, A. Vaitkevičius, A. Valinskas, E. Valuckas, P. Vitkūnas, R. Zautra, V. Zėringis, V. Zokas, V. Zubrickas, J. Žala, J. Žemaitis, Z. Žiūraitis ir kiti treneriai. Labiausiai patyrę treneriai yra dirbę ir su užs. šalių rinktinėmis bei klubinėmis komandomis: A. Ambrazas Čekijoje ir Slovakijoje (1991-93), Suomijoje (1993-94) ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1995-96), A. Cickevičius Alžyre (1985-89), R. Kleponis Angoloje (1986-89), V. Kontvainis Graikijoje (1978), Bulgarijoje (1982), Gvinėjoje (1984) ir Nigerijoje (1986), A. Daugis Farerų salose (2002-05), A. Perovas Kinijoje (2003) ir Islandijoje (2003-04), A. Skarbalius Urugvajuje (1988), G. Stasiulevičius Nepale (1985-88), A. Taraskevičius Vokietijoje (nuo 1999), M. Astrauskas Islandijoje (2004-08), Ispanijoje (nuo 2009). 2008 vietoj LRF trenerių tarybos įkurta savarankiška Lietuvos rankinio trenerių asociacija (prez. R. Mikalauskas), pagal šiuolaikinę metodiką tvarkanti trenerių kvalifikacijos kėlimą.ir kitus organizacinius klausimus.

Viena naujų D atmainų yra XX a. pabaigoje Italijoje pradėtas žaisti paplūdimio D. Pagal IHF patvirtintas taisykles paplūdimio D žaidžia 2 komandos (vyrų, moterų arba mišrios) po 4 žaidėjus (vienas iš jų vartininkas) 27 × 12 m smėlio aikštėje. Žaidžiama 2 kėliniai po 10 min (pertrauka - 5 min). Lietuvoje žaidžiamas nuo 1994 Baltijos jūros (Šventosios, Palangos ir Klaipėdos) paplūdimiuose. Įvyko 9 LRF organizuoti paplūdimio ∆ čempionatai. 2009 rugpjūtį Klaipėdoje (Melnragėje) įvairių amžiaus kategorijų varžybose rungtyniavo 23 vyrų, moterų ir jaunimo komandos. Laimėjo Klaipėdos rankininkai ir rankininkės, tik merginų grupės varžybose nugalėjo Kretingos rankininkės.

Nuo pat ∆ kultivavimo pradžios kaip aukštos kvalifikacijos arbitrai užsirekomendavo ir Lietuvos teisėjai. IHF teisėjo kategorija suteikta 15 Lietuvos teisėjų. Pirmuoju tarpt. kategorijos teisėju (ne tik ∆, bet iš viso pirmuoju Lietuvoje) 1959 tapo J. Grinbergas (1972-2000 IHF Taisyklių ir teisėjų komisijos narys, IHF oficialus atstovas Miuncheno, Monrealio, Maskvos, Los Andželo, Seulo, Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių D varžybose). Vėliau šią teisėjo kategoriją gavę R. Skinderis, G. Gutermanas ir F. Gedvilas teisėjavo olimpinėse žaidynėse. Be jų, pasaulio čempionatų teisėjais buvo ir A. Malašinskas, V. Liachovičius, G. Paškevičius, V. Mažeika ir M. Gatelis. Kiti teisėjavo Europos čempionatuose, Europos taurės varžybose. 1999 įkurta Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (dab. prez. G. Gutermanas) tęsia ankstesnę teisėjų rengimo, jų tobulinimo veiklą ir toliau sėkmingai ją plėtoja organizuodama tarpt. ir šalies seminarus bei kursus.

Be J. Grinbergo, į tarptautines valdymo struktūras renkamos garsios Lietuvos rankininkės: A. Fridrikas - IHF Arbitražo komisijos narė (2005-09), J. Jankevičienė - EHF Arbitražo teismo narė (nuo 2008), R. Kužimova-Sypkus nuo 2008 dirba EHF būstinėje ir yra atsakinga už nacionalinių komandų varžybas.

2002 IHF kongrese LRF už ypatingus nuopelnus plėtojant rankinio sportą šalyje ir pasaulyje buvo apdovanota IHF taure ir Garbės diplomu.

LRF vadovai: A. Slanksnys (1955-57), P. Čiočys (1957-59, 1961-66, 1968-79), V. Sakalys (1959-61), P. Urbonas (1967-68), S. Janilionis (1979-84; buvo išrinktas, tačiau LRF veikloje nedalyvavo), R. Vaičiulis (1984-91), G. Stasiulevičius (1991-95), P. Kisielius (1995-97), J. Grinbergas (1997-98, nuo 1998 - LRF garbės prezidentas), V. Čiurinskas (1998-2004), Z. Balčytis (2004-05), V. Andriukaitis (2005-08), E. Urbanavičius (2009-13), A. Skarbalius (2013-16), D. Pasvenskas (nuo 2016); LRF generaliniai sekretoriai: V. Paketūras (1991-2004), G. Paškevičius (2004), D. Purvys (2004-05), J. Šeibokas (2005-06), J. Jankevičienė (2006-08), T. Jansonas (2008-10), M. Zurza (2010-11), L. Domarkaitė (2011-12), M. Astrauskas (nuo 2014).

L: G. Stasiulevičius LRF 40 metų Vilnius 1994; J. Grinbergas Metodiniai nurodymai rankinio teisėjams Vilnius 1997; A. Skarbalius Rankinis: Metodinė priemonė Kaunas 1998; V. Kontvainis G. Stasiulevičius Lietuvos rankinio teisėjai ir žaidimo taisyklių raida Kaunas 2003; P. Čiočys Lietuvos rankinio federacijai 50 metų Vilnius 2005; G. Stasiulevičius, Č. Garbaliauskas Lietuvos studentų rankinis Kaunas 2007; P. Čiočys Janis Grinbergas: Sporto maestro Vilnius 2010, S. Šanteriovas Rankinio vartininko rengimas Kaunas 2013.

Petras Algirdas Čiočys

Aikštė, įranga..

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.