Spausdinti Spausdinti
Tinklinis ir neįgaliųjų tinklinis

Tinklinis (angl. volleybol), sportinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama 18 × 9 m dydžio aikštėje, per kurios vidurį ištemptas tinklas (jo aukštis jaunėms ir moterims 2,24 m, jauniams ir vyrams 2,43 m). Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus. Tikslas - rankomis ar bet kuria kita kūno dalimi (galva, kojomis) permušti kamuolį per tinklą į varžovo komandos aikštę taip, kad jis paliestų žemę aikštės ribose arba varžovo būtų atmuštas ne pagal taisykles. Žaidžiama iki 2 ar 3 laimėtų setų. Setui laimėti reikia 25 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (25:23; 29:27; 32:30). Lemiami trečias ir penktas setai žaidžiami iki 15 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (15:11; 16:14; 20:18). Taškas įskaitomas už kiekvieną varžovo klaidą.

∆ atmainos: paplūdimio, neįgaliųjų (arba sėdimasis), kojinis paplūdimio, azijietiškasis ∆.

Manoma, į ∆ panašus žaidimas buvo žaidžiamas prieš 2500 m. Sen. Graikijoje ir perimtas iš egiptiečių (ant kapaviečių aptikta paveikslų, vaizduojančių žmones, žaidžiančius su kamuoliu; paveikslų amžius beveik 4000 m.). Šiuolaikinio ∆ kūrėju laikomas kūno kultūros mokytojas V. Morganas (W. Morgan, JAV). Pirmosios ∆ taisyklės sukurtos 1895, pradėtas žaisti 1896. Europoje (Prancūzijoje, Čekijoje) pradėtas žaisti 1916-17. 1947 įkurta Tarptautinė tinklinio federacija (Fédération Internationale de Volleyball, FIVB), turinti 5 konfed‑jas: Afrikos (įk. 1965, 53 šalių fed‑jos), Azijos (įk. 1960, 65 šalių fed‑jos), Europos (Confédération Européenne de Volleyball, CEV, įk. 1963, 55 šalių fed‑jos), P. Amerikos (įk. 1968, 12 šalių fed‑jos), Š. Amerikos (įk. 1996, 35 šalių fed‑jos); jos rengia savo čempionatus, taurių varžybas, o fed‑jų nac. rinktinės, klubų komandos dalyvauja FIVB rengiamose varžybose (1 lent.). FIVB turi 220 narių (2011).

1 lent. Svarbiausios FIVB rengiamos varžybos

Pavadinimas

Lytis

Nuo kada rengiamos (metai)

Reguliarumas

Olimpinės žaidynės

moterys

1964

kas 4 m.

 

vyrai

1964

kas 4 m.

Jaunių olimpinės žaidynės

merginos

2010

kas 4 m.

 

vaikinai

2010

kas 4 m.

Pasaulio  čempionatas

moterys

1952

kas 4 m.

 

vyrai

1949

kas 4 m.

Pasaulio taurė

moterys

1973

kas 4 m.

 

vyrai

1965

kas 4 m.

Didysis prizas (Grand Prix)

moterys

1993

kasmet

Pasaulio lyga

vyrai

1990

kasmet

Pasaulio čempionų taurė

moterys

1993

kas 4 m.

 

vyrai

1993

kas 4 m.

Pasaulio jaunimo čempionatas

merginos

1977

kas 2 m.

 

vaikinai

1977

kas 2 m.

Pasaulio jaunių čempionatas

merginos

1989

kas 2 m.

 

vaikinai

1989

kas 2 m.

Parolimpinės žaidynės

moterys

1960

kas 4 m.

 

vyrai

1960

kas 4 m.

Pasaulio paplūdimio čempionatas

moterys

1992

kasmet

 

vyrai

1976

kasmet

Europos paplūdimio čempionatas

moterys

1994

kasmet

 

vyrai

1993

kasmet

Pasaulio neįgaliųjų čempionatas

moterys

1994

kas 2 m.

 

vyrai

1989

kas 2 m.

Europos neįgaliųjų čempionatas

moterys

1993

kas 2 m.

 

vyrai

1993

kas 2 m.

Europos salės čempionatas

moterys

1949

kas 2 m.

 

vyrai

1948

kas 2 m.

LIETUVOJE ∆ (vadinto kumščiasvydžiu, orasvydžiu,) pradžia reikėtų laikyti 1921-23 m. 1921 išleista J. Ereto knygelė Kumščiasvydis, 1923 Šiauliuose kūno kultūros mokytojų kursuose buvo mokoma žaisti kumščiasvydį. Buvo žaidžiama 40 × 20 m aikštėje, vietoj tinklo dažnai ištiesiama tik virvė. Kamuolys buvo mušamas kumščiu į varžovų pusę, o šie privalėjo jį atmušti atgal. Šį žaidimą sąlyginai galima laikyti orasvydžio pirmtaku. Pradžioje ir orasvydžio žaidimo technika ir taktika buvo paprasta: kamuolio padavimas iš apačios, pavienė užtvara, stengimasis kuo greičiau kamuolį grąžinti į varžovo pusę. Vėliau komandos pradėjo žaisti dviem ir trimis lietimais, kamuolį paduoti kabliu. Pasirodė grupiniai, komandiniai veiksmai, galingesni tapo puolamieji smūgiai. ∆ labiausiai paplito Kaune, kai 1934 buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. Žaidėjai buvo krepšininkai - A. Andrulis, V. Grešnovas, P. Mažeika, L. Petrauskas, Z. Puzinauskas, S. Šačkus, S. Astrauskaitė, S. Grybauskaitė, S. Klibavičiūtė, G. Vokietaitytė ir kiti, treneris ir organizatorius L. Baltrūnas, paminėtini organizatoriai P. Lukošiūnas, J. Vencius.

1929 08 15-16 Kaune įvyko pirmos oficialios rungtynės: žaidė Šančių šaulių klubo Kovas moterų ir vyrų komandos su Rygos lietuvių sporto klubo Vytis komandomis (rungtynes rezultatu 2:0 laimėjo svečiai). Šią datą nutarta laikyti ∆ pradžia Lietuvoje. 1934 į lietuvių kalbą išverstos tarptautinės tinklinio taisyklės ir surengti pirmieji teisėjų kursai. Žurnale Kūno kultūra ir sportas paskelbtas straipsnis Orasvydžio žaidimo technika. 1935 įvyko pirmosios Kauno miesto pirmenybės (4 moterų, 7 vyrų komandos). Laimėjo CJSO (A. Butkytė, S. Grybauskaitė, Kuprevičiūtė, M. Lelejevaitė, Matusevičienė, Pilorytė) ir LFLS (A. Andrulis, Č. Daukša, L. Kepalas, A. Mažeika, L. Petrauskas, V. Šodė, E. Žaliauskas).

1936 Kaune žaistos pirmos tarpvalstybinės rungtynės: Lietuva-Estija 0:2 (9:15; 15:17); žaidė A. Andrulis, L. Baltrūnas, Č. Daukša, A. Mažeika, M. Šliupas, V. Šodė. ∆ pradėtas populiarinti vid. m‑lose ir g‑jose (Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio).

1936 išleistas J. Narbuto metodinis leidinys Orasvydis treneriams ir žaidėjams. Tinklinis įtrauktas į 1938 SELL studentų olimpiados programą: Lietuva-Latvija 0:2 (11:15; 6:15); žaidė L. Baltrūnas, V. Miniukas, J. Karazija, L. Jerošekas, Lazauskas, V. Leščinskas. 1938 07 23-27 Kaune I LTO tinklinio varžybose dalyvavo po 16 moterų ir vyrų komandų. Laimėjo Kauno CJSO (A. Abramčikaitė, B. Didžiulytė, S. Klibavičiūtė, M. Lelejevaitė, A. Liutkevičiūtė, S. Mockūnaitė, Sakalauskaitė, Stankevičiūtė, Šlekienė, S. Urbonavičiūtė, E. Vaškelytė) ir Vilniaus lietuviai (P. Aberka, A. Astašauskas, G. Astašauskas, A. Juknevičius, A. Kvaraciejus, M. Molis, V. Petruškevičius, Č. Skrodskis, I. Večkys, J. Žydelis), kuriems vadovavo P. Žižmaras. 1938 sudarytas atskiras ­ Kamuolio žaidimų sąjungos ∆ k‑tas: P. Lukošiūnas (CJSO), V. Šodė (LFLS), J. Karazija (Grandis), M. Staškevičius (ASK), S. Staškevičiūtė (Aušros mergaičių g‑ja). 1939 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą įvyko pirmosios Vilniaus ir Kauno rinktinių (moterų ir vyrų) rungtynės; laimėjo vilniečiai 2:0. 1943 surengtos Kauno miesto moterų pirmenybės, jas laimėjo LGSF (B. Rabašauskaitė, E. Kulakauskienė, Gavėnaitė, A. Vailokaitytė, Gladulytė, Vališkaitė).

Pasibaigus II pasaul. karui ∆ pradėtas vėl populiarinti ne tik miestuose, bet ir valsčiuose (rajonuose): Akmenėje, Alytuje, Gargžduose, Ignalinoje, Jonavoje, Jurbarke, Lazdijuose, Šilutėje, Telšiuose, Veisėjuose, Veliuonoje, Vilkaviškyje; žymesni entuziastai populiarintojai: J. Ambrasas, A. Juknevičius, V. Karčiauskas, A. Karkauskas, K. Kirilovas, S. Kričiala, R. Kryževičius, D. Lupeikaitė, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, L. Pranaitis, V. Sviklas, A. Šukaitis, V. Vaičiulis, P. Valiušaitis, A. Zokaitis, O. Žitkevičiūtė, V. Žukauskas.

1945 įsteigtame LVKKI ∆ dėstė T. Karumnaitė, A. Kišonas, D. Lupeikaitė, E. Vanina, vėliau V. Jankus, A. Karkauskas.

1946 įkurta Respublikinė tinklinio sekcija pradėjo rengti ir vykdyti Lietuvos čempionatus (nuo 1947; 1935-2012 komandos čempionės pateiktos 2 lentelėje), kitas varžybas: Lietuvos aukštųjų m‑lų pirmenybes (nuo 1949), moksleivių pirmenybes - spartakiadas (nuo 1949), Lietuvos taurės varžybas (nuo 1950, komandos laimėtojos nurodytos 3 lentelėje), Lietuvos pirmenybes atvirame ore (žiemos metu; nuo 1952).

2 lentelė. Moterų ir vyrų komandos - Lietuvos tinklinio čempionės (1935-2012)

Metai

Moterų komanda

Miestas

Vyrų komanda

Miestas

1935*

CJSO

Kaunas

LFLS

Kaunas

1936*

CJSO

Kaunas

CJSO

Kaunas

1937*

CJSO

Kaunas

CJSO

Kaunas

1938*

Grandis

Kaunas

CJSO

Kaunas

1939*

Nebaigtas

 

nebaigtas

 

1943*

LGSF

Kaunas

neįvyko

 

1947

ASK

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1948

LŽŪA

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1949

LŽŪA

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1950

Žalgiris

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1951

LŽŪA

Kaunas

Dinamo

Kaunas

1952

USK

Vilnius

Žalgiris

Kaunas

1953

USK

Vilnius

Žalgiris

Kaunas

1954

Žalgiris

Kaunas

Žalgiris

Kaunas

1955

Spartakas

Vilnius

Žalgiris

Vilnius

1956

Kaunas

 

Kaunas

 

1957

KKI

Kaunas

KPI

Kaunas

1958

RSM

Vilnius

KKI

Kaunas

1959

Vilnius

 

Kaunas

 

1960

USK

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1961

USK

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1962

Politechnika

Kaunas

VĮD

Kaunas

1963

Mokslas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1964

Mokslas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1965

Mokslas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1966

Universitetas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1967

Universitetas

Vilnius

Dinamo

Vilnius

1968

Elektronas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1969

Olimpija

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1970

Elektronas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1971

Elektronas

Vilnius

Statyba

Vilnius

1972

Vilnius

 

Precizika

Vilnius

1973

Dinamo

Kaunas

Nemuno rinktinė

 

1974

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1975

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1976

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1977

Kooperatininkas

Vilnius

Kuro aparatūra

Vilnius

1978

Dinamo

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1979

LVKKI

Kaunas

Kuro aparatūra

Vilnius

1980

LVKKI

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1981

Azotas

Jonava

Mokslas

Vilnius

1982

Jaunimo rinktinė

 

Mokslas

Vilnius

1983

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1984

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1985

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1986

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1987

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1988

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1989

LVKKI

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1990

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1991

Neris

Kaunas

VTK

Vilnius

1992

Neris

Kaunas

VTK-Vilkas

Vilnius

1993

Neris

Kaunas

Morena

Vilnius

1994

Heksa

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1995

Altima

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1996

Heksa

Kaunas

Justė ir Ko

Vilnius

1997

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1998

Altima

Kaunas

VPU

Vilnius

1999

Heksa

Kaunas

VPU

Vilnius

2000

Heksa

Kaunas

Elga-Startas

Šiauliai

2001

Heksa

Kaunas

Kontaktas

Vilnius

2002

Heksa

Kaunas

Kontaktas

Vilnius

2003

Alytaus prekyba

Alytus

Kontaktas

Vilnius

2004

Heksa KCSM

Kaunas

Oklikema

Vilnius

2005

Heksa KCSM

Kaunas

Antivis

Kelmė

2006

Heksa KCSM

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2007

Heksa KCSM

Kaunas

Oklikema

Vilnius

2008

Achema KKSC

Jonava

Isto Tauras

Vilnius

2009

Achema KKSC

Jonava

Flaming Volley

Vilnius

2010

Tauras VTC

Vilnius

Elga-Startas

Šiauliai

2011

Heksa

Kaunas

Flaming Volley

Vilnius

2012

Heksa

Kaunas

Flaming Volley

Vilnius

*Vyko Kauno miesto pirmenybės, kurios laikomos Lietuvos čempionatais.

 

3 lentelė. Moterų ir vyrų komandos - Lietuvos ir Sporto taurių laimėtojos (1950-2011)

Metai

Taurė

Moterų komanda

Miestas

Vyrų komanda

Miestas

1950

Lietuvos

Kaunas

 

Vilnius

 

1951

Lietuvos

LŽŪA

Kaunas

Dinamo

Vilnius

1952

Lietuvos

Kaunas

 

Vilnius

 

1953

Lietuvos

Žalgiris

Kaunas

Žalgiris

Kaunas

1965

Sporto

Medikas

Kaunas

Statybininkas

Vilnius

1966

Sporto

Medikas

Kaunas

Statybininkas

Vilnius

1967

Sporto

Universitetas

Vilnius

Statybininkas

Vilnius

1968

Sporto

Elektronas

Vilnius

Sakalas

Kaunas

1969

Sporto

Elektronas

Vilnius

Atletas

Kaunas

1970

Sporto

Olimpija

Kaunas

Statyba

Vilnius

1971

Sporto

Elektronas

Vilnius

Statyba

Vilnius

1972

Sporto

Atleras

Kaunas

Politechnika

Kaunas

1973

Sporto

Elektronas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1974

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1975

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šilkas

Kaunas

1976

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1977

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1978

Sporto

Atletas

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1979

Sporto

LVKKI

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1980

Sporto

LVKKI

Kaunas

Mokslas

Vilnius

1981

Sporto

Azotas

Jonava

Mokslas

Vilnius

1982

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Mokslas

Vilnius

1983

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Impulsas

Vilnius

1984

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Aušra

Vilnius

1985

Sporto

Kooperatininkas

Vilnius

Šviesa

Vilnius

1986

Sporto

LVKKI

Kaunas

Šilumos tinklai

Vilnius

1987

Sporto

LVKKI

Kaunas

Šilumos tinklai

Vilnius

1988

Sporto

Universitetas

Vilnius

Šilumos tinklai

Vilnius

1989

Sporto

Banga

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1990

Sporto

Neris

Kaunas

VTK

Vilnius

1991

Sporto

Neris

Kaunas

VTK

Vilnius

1992

Sporto

Neris

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1993

Sporto

Neris-Altima

Kaunas

Morena

Vilnius

1994

Sporto

Heksa

Kaunas

Lamaringas

Vilnius

1995

Sporto

Heksa

Kaunas

Justė ir Ko

Vilnius

1996

Sporto

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

1997

Lietuvos

Heksa

Kaunas

VPU-Šviesa

Vilnius

1998

Lietuvos

Heksa

Kaunas

VPU

Vilnius

1999

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Šviesa

Vilnius

2000

Lietuvos

Heksa

Kaunas

Polonija

Vilnius

2001

Lietuvos

nevyko

 

Kontaktas

Vilnius

2002

Lietuvos

nevyko

 

Antivis

Kelmė

2003

Lietuvos

nevyko

 

Antivis

Kelmė

2004

Lietuvos

Heksa KKSC

Kaunas

Antivis

Kelmė

2005

Lietuvos

Heksa CSM

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2006

Lietuvos

Heksa KKSC

Kaunas

Isto-VU Tauras

Vilnius

2007

Sporto

Achema KKSC

Jonava

SM Tauras

Vilnius

2028

Sporto

Heksa CSM

Kaunas

Naujoji Agluona

Panevėžys

2009

Sporto

Heksa

Kaunas

Antivis-Etovis

Kelmė

2010

Sporto

nevyko

 

Flaming Volley

Vilnius

2011

Sporto

nevyko

 

Flaming Volley

Vilnius

Kauno ASK ir LŽŪA moterų komandos (T. Ežerskaitė, J. Gokaitė, G. Kavoliūnaitė, A. Pakeltytė, S. Skališiūtė, A. Sprindytė, G. Sviderskaitė, L. Šarauskaitė, D. Valiušytė, P. Vaupšaitė, E. Venslovaitė, A. Žilionytė) ir Vilniaus Dinamo vyrai (E. Aleksejevas, A. Juknevičius, V. Lukaševičius, G. Pechterevas, N. Petrovas, V. Petrovskis, J. Riabko, P. Semionovas) nuo 1947 pradėjo dalyvauti SSRS II grupės tinklinio čempionatuose (dalyvavo iki 1991). 1982-87 SSRS aukščiausiojoje lygoje žaidė Vilniaus Kuro aparatūros (vyrai), 1988-89 Kauno Dinamo (moterys) komandos; SSRS rinktinėje žaidė M. Batutytė, S. Jakelaitytė, V. Artamonovas, V. Matuševas. Lietuvos tinklininkų laimėjimai SSRS varžybose pateikti 4 lentelėje, pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse (su SSRS rinktine) - 5 lentelėje.

4 lentelė. Lietuvos komandų laimėjimai SSRS tinklinio varžybose

Varžybos

Metai

Komanda

Vieta

SSRS kaimo jaunimo pirmenybės

1953

Lietuva (merginos)

2

SSRS kaimo jaunimo pirmenybės

1954

Lietuva (merginos)

3

SSRS sporto mokyklų pirmenybės

1975

Lietuva (vaikinai)

1

SSRS jaunučių pirmenybės

1966

Vilnius (mergaitės)

1

SSRS moksleivių spartakiada

1976

Lietuva (vaikinai)

2

SSRS jaunučių pirmenybės

1983

Lietuva (berniukai)

1

SSRS sporto mokyklų pirmenybės

1975

Lietuva (merginos)

1

SSRS tautų spartakiada

1986

Lietuva (jaunimas)

3

 

5 lentelė. Lietuvos tinklininkų laimėjimai pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse (su SSRS rinktine)

Varžybos

Metai

Žaidėjas

Vieta

Pasaulio čempionatas

1956

L. Meščiarekova

1

Europos jaunimo čempionatas

1966

T. Mitrofanova

1

Olimpinės žaidynės

1968

V. Matuševas

1

Pasaulio čempionatas

1970

M. Batutytė-Tatarūnienė

1

Europos čempionatas

1971

M. Batutytė-Tatarūnienė

1

Europos jaunių čempionatas

1988

I. Stravinskaitė

1

Pasaulio jaunių čempionatas

1989

A. Misiūnas

2

1951 įkurta Kolūkiečio (vėliau Nemunas) d‑ja plėtojo ∆ kaime (d‑jos ∆ vyr. treneris L. Pranaitis, kiti organizatoriai: A. Daukintaitė, N. Žilinskaitė, R. Barauskas, V. Delkus, S. Gargasas, J. Jankauskas, V. Jankus, A. Ogonauskas, N. Ragovojus).

1950-70 Lietuvoje išaugo gausus būrys didelio meistriškumo tinklininkų: A. Bogušaitė, S. Brazinskaja, R. Burneikaitė, D. Butkevičiūtė, R. Čelkonaitė, R. Čepikova, D. Gritytė, S. Jakelaitytė, Z. Legaitė, D. Lupeikaitė, L. Martinkevičiūtė, L. Matveičikova, L. Meščeriakova, T. Mitrofanova, A. Palionienė, E. Paulauskaitė, B. Plečkaitytė, R. Stankevičiūtė, T. Tichonova, V. Veiverytė, D. Vilčinskaitė, G. Žemaitaitytė, I. Žilaitytė, V. Žilinskaitė, V. Akstinavičius, A. Anilionis, Č. Antanynas, V. Artamonovas, V. Barilka, A. Belevičius, I. Chudasovas, J. Juozaitis, Z. Kamaitis, V. Karpus, J. Kazlauskas, V. Krukovskis, A. Macas, V. Masaitis, Z. Misiūnas, S. Močalovas, P. Naujokaitis, A. Novikovas, G. Šauklys, V. Trutnevis, T. Vėbra, A. Žilius.

Išleisti vadovėliai: A. Karkausko Tinklinis (1955), V. Masaičio Tinklinis (1960).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasižymėjo nauja tinklininkų karta: A. Bakšytė, M. Batutytė, R. Beinoravičiūtė, Z. Beinoravičiūtė, V. Bručaitė, L. Budrytė, D. Dolgych, V. Jačėnaitė, R. Jurkulnevičiūtė, R. Kavaliauskaitė, J. Kripaitė, I. Kutkaitė, A. Masilionytė, V. Michailovaitė, J. Nemanytė, D. Petraitytė, D. Ramoškaitė, I. Ratnikaitė, I. Stravinskaitė, N. Sušinskytė, N. Urbonavičiūtė, L. Vasiljeva, G. Vitkutė, J. Adomaitis, V. Artamonovas (sūnus), A. Beinoravičius, D. Boruchšteinas, R. Gylys, J. Grigonis, V. Kireilis, R. Krickas, J. Kvedaravičius, J. Lapeika, S. Ligeika, R. Lukšys, V. Matuševas, Z. Misiūnas, E. Mockus, K. Pačėsa, R. Palionis, R. Peštenis, R. Petrauskas, V. Pidoprigola, A. Skrebė, A. Steponavičius.

1992 įkurta Lietuvos tinklinio federacija (LTF, vietoj Respublikinės ∆ sekcijos) priimta į FIVB ir CEV. Nuo 1992 Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės ir komandos pradėjo dalyvauti Europos taurės ir Europos čempionato atrankos varžybose: moterys - Kauno Banga, Vilniaus Šviesa, vyrai - Šiaulių Elga, Vilniaus Lamaringas ir Morena, nuo 1995 Europos čempionatuose - jaunių rinktinės, bet svarbesnių pergalių dar nepasiekta. 1994 pradėtas leisti jaunių komisijos biuletenis Tinklinis (red. V. Jankus, A. K. Zuoza).

1989-95 Lietuvos rinktinėse žaidė geriausi tų metų ∆ žaidėjai (A. Bakšytė, D. Jašinskytė, J. Karalevičienė, A. Krikščiūnienė, N. Lokienė, L. Paulauskienė, V. Rajeckytė, I. Ratnikaitė, I. Staniulienė, L. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, R. Barauskis, R. Bitinas, A. Bučinskas, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, K. Galdikas, D. Janbergas, E. Jonaitis, E. Kalvaitis, V. Kireilis, J. Kvedaravičius, D. Matuševas, V. Nikiforovas, A. Tarabilda, G. Umantas, M. Vasiliauskas).

Nuo 2007 pradėta dalyvauti Europos veteranų čempionatuose (2007 Lietuvos 50 m. vyrų rinktinė užėmė 3 v.).

2000-10 išaugo nac. rinktinių pamaina (I. Dumbauskaitė, N. Gasytė, I. Kibirkštytė, E. Kliokmanaitė, V. Makauskaitė, B. Nemeikaitė, V. Petrauskaitė, M. Povilaitytė, I. Sorokaitė, M. Šalkutė, R. ir G. Tarnauskaitės, A. Zakaurauskaitė, L. Adomovičius, A. Barauskis, O. Čiabelis, A. Gaidys, A. Gudas, G. Kerpė, A. Kirsnys, M. Kolodavičius, D. Matuševas, V. Mišeikis, J. Rakickas, A. Rumševičius); dalis jų sėkmingai žaidžia užsienio ir Lietuvos komandose.

Žymesnieji organizatoriai: Č. Antanynas, S. Batoras, K. Dailidė, S. Glebus, J. Grinbergas, A. Juknėnas, P. Lukošiūnas, A. Karkauskas, G. Kundrotas, V. Masaitis, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, J. Palevičius, J. Pranaitis, V. Sepranavičius, V. Sviklas, M. Vasiliauskas, J. Vencius, A. Zokaitis, A. Zuoza.

Žymesnieji treneriai: D. Gedminienė, J. Virbickienė, J. Adomaitis, Č. Antanynas, L. Baltrūnas, S. Batoras, V. Daukšas, V. Delkus, V. Jankus, J. Juozaitis, A. Karkauskas, S. Kričala, S. Ligeika, R. Magelinskas, V. Maizelis, V. Matuševas, P. Mozeris, A. Petrovas, A. Strockis, G. Šauklys, J. Švedas, A. Tulko, P. Valiušaitis, R. Železniakas, sporto m‑lų treneriai: D. Četkauskienė, L. Darandovienė, J. Gricienė, Z. Guobytė, Z. Jankienė, A. Jansonienė, G. Kerpienė, E. Simonavičienė, J. Virbickienė, A. Volodkaitė, J. Ambrasas, A. Berūkštis, V. Gundajevas, J. Jankauskas, V. Kirkliauskas, R. Kryževičius, G. Kundrotas, N. Matusevičius, A. Milkevičius, V. Minkus, A. Petrikauskas, V. Piešina, G. Pušnovas, V. Skunčikas, A. Šukaitis, B. Tarasovas, Z. Vansevičius.

Tarpt. kategorijos teisėjai: J. Krapauskas (1970), B. Skruodis (1972), A. Belevičius (1992 ir 1999), A. Steponavičius (1997), A. Gargasas (1999 ir 2004), kiti žymesni teisėjai: Č. Antanynas, A. D. Barauskis, S. Batoras, S. Gargasas, A. Gavorka, V. Jankus, A. Jasionis, V. Kirkliauskas, T. Kižys, M. Kumko, B. Laucius, S. Petrovas, L. Pranaitis, N. Ragovojus, S. Šigauskas, V. Škėma, E. Vyskupaitis, A. Žekas.

Paplūdimio tinklinis žaidžiamas 16 × 8 m smėlio aikštėje be vidurio ir  puolimo linijų. Žaidžia 2 komandos po 2 žaidėjus. Žaidžiama iki 2 laimėtų setų. Pirmuose dvejuose setuose reikia laimėti 21 tašką, trečiame - 15 taškų, visuose setuose esant 2 taškų skirtumui. Pirmuose dvejuose setuose komandos aikštės pusėmis keičiasi esant bendrai abiejų komandų taškų sumai 7; 14; 21; 28 ir t. t., trečiame sete - esant bendrai taškų sumai 5; 10; 15; 20 ir t. t. Kiekviena varžovo klaida - taškas. Paplūdimio ∆ tėvynė - Santa Monika (Santa Monica, Kalifornijos v‑ja, JAV), kur 1920 buvo įrengta pirmoji speciali paplūdimio aikštė. Iš pradžių komandose buvo po 6, 4, vėliau 3 žaidėjus. 1927-30 šis žaidimas pasirodė Europoje, 1996 buvo įtrauktas į OŽ sportinę programą.

LIETUVOJE pradėtas žaisti 1989-90 po 2 žaidėjus. Nuo 1992 rengiami Lietuvos čempionatai (moterų, vyrų, mergaičių, berniukų). 1993-95 moterys dar žaidė po 3 žaidėjas. Pirmaisiais Lietuvos čempionais (1992) tapo L. Novikova ir K. Straupytė, A. Gargasas ir V. Krivelis. Atsirado didelio meistriškumo žaidėjų: A. Bakšytė, J. Karalevičienė, N. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, A. Petrėnas, M. Vasiliauskas. Šį žaidimą populiarino V. ir K. Dailidės, T. Donėla, V. Jankus, V. Kirkliauskas, A. Macius, M. Vasiliauskas, A. K. Zuoza.

1993 įkurta Lietuvos pliažinio tinklinio d‑ja (pirm. A. Mocius). Nuo 1992 Lietuvos atstovai dalyvauja Europos ir pasaulio paplūdimio ∆ čempionatų atrankos etapuose, bet geresnių rezultatų pasiekė tik jauniai (iki 18 m.; 6 lent.): 2004 A. Kirsnys ir A. Mišeikis tapo pasaulio jaunių čempionais, 2011 I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė - Europos jaunių čempionėmis, 2005 Europos jaunių čempionate A. Barauskis ir A. Gaidys pelnė sidabro, I. Sorokaitė ir S. Zdmidrevičiūtė - bronzos medalius.

6 lentelė. Lietuvos paplūdimio tinklininkų laimėjimai pasaulio ir Europos čempionatuose

Varžybos

Metai

Žaidėjai

Vieta

Pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2004

A. Kirsnys ir A. Mišeikis

1

Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2005

A. Barauskis ir A. Gaidys

I. Sorokaitė ir S. Zdmidrevičiūtė

2

3

Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas

2011

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

1

Pasaulio jaunimo (iki 19 m.) čempionatas

2012

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

1

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas

2012

I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė

3

2011 10 27 Vilniuje atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas Credit-24 arena.

Neįgaliųjų, arba sėdimasis, tinklinis, atramos ar judėjimo aparato sutrikimų turinčių neįgaliųjų komandinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama sėdint ant grindų 6 × 10 m aikštėje. Tinklo aukštis moterims 1,05 m, vyrams 1,15 m. Komandą sudaro 6 žaidėjai. Neįgaliųjų ∆ taisyklės draudžia tverti užtvarą kamuolio padavimui, t. p. atlikdamas veiksmus su kamuoliu žaidėjas negali pakelti sėdmenų nuo grindų. Kitos taisyklės kaip ∆. Pirmieji pradėjo žaisti olandai 1953. Pirmosios ofic. varžybos įvyko 1973 Harleme (Haarlem, Olandija). Vyrų neįgaliųjų ∆ į parolimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas 1980 (dalyvavo 7 komandos), moterų - 2004. Vadovauja Pasaulinė neįgaliųjų tinklinio federacija (World Organisation Volleyball for Disabled, WOVD, įk. 1981).

LIETUVOJE neįgaliųjų ∆ pradėtas žaisti 1985. Moterų komanda 1988 tapo SSRS čempione, vyrai užėmė 4 v. (tr. A. Šumovičius). Neįgaliųjų ∆ plėtote rūpinasi ir varžybas organizuoja Lietuvos neįgaliųjų sporto fed‑ja (įk. 1990) ir Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija (įk. 1997, prez. J. Verbuvienė). Nuo 1991 kasmet vyksta šalies čempionatai, žaidžia daugiausia mišrios komandos (7 lent.), nuo 1995 rengiami tarpt. turnyrai Lietuvos taurė. Lietuvoje neįgaliųjų ∆ žaidžia Kauno Santakos, Klaipėdos Žuvėdros, Marijampolės Siekio, Šiaulių Entuziasto ir Vilniaus Fenikso neįgaliųjų sporto klubų sportininkai.

 

7 lentelė. Komandos - Lietuvos neįgaliųjų

tinklinio čempionės (2000-11)

Metai

Mišrios komandos

Miestas

2000

Žuvėdra

Klaipėda

2001

Feniksas

Vilnius

2002

Feniksas

Vilnius

2003

Feniksas

Vilnius

2004

Feniksas

Vilnius

2005

Feniksas

Vilnius

2006

Feniksas

Vilnius

2007

Feniksas

Vilnius

2008

Feniksas

Vilnius

2009

Santaka

Kaunas

2010

Feniksas

Vilnius

2011

Žuvėdra

Klaipėda

Parolimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, Europos taurės varžybose didžiausių laimėjimų pasiekė Lietuvos moterų rinktinė (8 lent.). Pasaulio čempionatuose: 1994 laimėjo bronzos medalius (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, A. Grigaliūnienė, V. Endriukaitienė, M. Krasnopiorova, I. Perminienė, J. Verbuvienė, tr. V. Akselrodas), 2002 užėmė 5 v., 2006 - 4 v. ir įgijo teisę dalyvauti 2008 Pekino parolimpinėse žaidynėse (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, tr. asistentė A. Ivanauskaitė, žaidžiančioji vyr. trenerė R. Cvirkienė), 2010 - 8 v. (tr. R. Cvirkienė); 1997 laimėjo Europos taurę (tr. V. Endriukaitienė, A. Tulko); Europos čempionatuose: 1995 užėmė 4 v., 1998 - 2 v. (M. Baugartė, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, sveika žaidėja A. Ivanauskaitė, L. Merkevičiūtė, V. Merkevičiūtė, L. Postolskaja, J. Verbuvienė, žaidžiančioji tr. V. Endriukaitienė), 1999, 2001, 2003 - 5 v., 2005 - 2 v. (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, žaidžiančioji vyr. trenerė R. Cvirkienė, tr. asistentė A. Ivanauskaitė), 2007 ir 2009 - 4 v., 2008 Pekino parolimpinėse žaidynėse - 6 v. (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, R. Latauskaitė, K. Lingytė, N. Sušinskaitė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė ir žaidžiančioji tr. R. Cvirkienė). Be to, Lietuvos moterų rinktinė yra daugkartinė tarpt. turnyrų laimėtoja. Vyrų neįgaliųjų ∆ rinktinė 1997 Europos čempionate užėmė 12 v., 1999 Europos taurės varžybose - 10 vietą.

8 lentelė. Lietuvos neįgaliųjų tinklininkių laimėjimai

pasaulio ir Europos čempionatuose

Varžybos

Metai

Komanda

Vieta

Pasaulio čempionatas

1994

Lietuva (moterys)

3

Europos čempionatas

1998

Lietuva (moterys)

2

Europos čempionatas

2005

Lietuva (moterys)

2

2001 Monciškėse (prie Šventosios) surengtos pirmosios neįgaliųjų paplūdimio ∆ varžybos. Nuo tada Lietuvos neįgaliųjų sporto fed‑ja kasmet rengia neįgaliųjų paplūdimio ∆ čempionatus. Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija nuo 2004 organizuoja Baltijos šalių paplūdimio ∆ turnyrus Palangoje, 2007-08 prie Palangos klubo surengė paplūdimio ∆ varžybas (aikštelė 4 × 4,5 m, tinklo aukštis 1,20 m).

Lietuvoje 2010 buvo 20 tinklinio sporto m‑lų ir jų padalinių, 66 tinklinio treneriai, 5165 tinklininkų, iš jų 1961 sporto m‑lų auklėtinis. 2011 LTF priklausė 25 nariai (sporto klubai, sporto centrai, sporto m‑los).

LTF (iki 1992 sekcija) pirmininkai ir prezidentai: V. Sepranavičius (1946-50), V. Lukoševičius (1950), V. Matuiza (1951), A. Nikolskis (1952-53), V. Masaitis (1953-59), S. Batoras (1959-75), A. Jankauskas (1976-83), K. Šumacheris (1983-89), R. Padagėlis (1989-93), A. Kunčinas (1993-97), J. Palevičius (1997-99), A. Steponavičius (1999-2011), M. Vasiliauskas (nuo 2011).

Vytautas Jankus, Jūratė Verbuvienė (Neįgaliųjų tinklinis)

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.