Spausdinti Spausdinti
Futbolas

Futbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europietiškasis futbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100-110 × 64-75 m) aikštėje (dažn. vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai. Yra keliolika ∆ atmainų, labiausiai paplitęs, be europietiškojo, amerikietiškasis futbolas (Lietuvoje nežaidžiamas).

Žinoma, kad prieš kelis t‑mečius kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, žaidimą su kamuoliu Odisėjoje mini Homeras. Cezario legionai ∆ išplatino Anglijoje, čia susiklostė šiuolaikinis ∆.

1857 D. Britanijoje, Šefilde (Sheffield), įkurtas profesionalaus ∆ klubas, 1885 parengtos ∆ taisyklės, 1872 11 30 Glazge (Glasgow) įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 ∆ įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (Fédération Internacionale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų ∆ (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės ∆ čempionatas, 1995 - pasaulio paplūdimio ∆ čempionatas. FIFA priklauso 208 (2007) nacionalinės ∆ fed‑jos.

LIETUVOJE pirmąsias ∆ komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko ofic. rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos m‑los komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė ∆. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užs. diplomatų Kaune komanda. 1922 įvyko pirmasis Lietuvos ∆ čempionatas (komandos - Lietuvos čempionės - 1 lent.), kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žrn. Sportas. 1924 suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teis. kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo Kovą). Kovas, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apyg. čempioną Sportverein, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII OŽ Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9). 1926 įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija (iniciatoriai A. Vasiliauskas, pirm. 1926-32, V. Balčiūnas, pirm. 1933-40, J. Šulginas, K. Markevičius, E. Fersteris). 1932 sport. žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 joje įsteigta ∆ sekcija (vėliau k‑tas, vad. V. Balčiūnas). 1936 pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 ∆ klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukšč. klasės komandas treniravo K. Isda (Jiszda, Austrija), rinktinę - V. Hanas (W. Hahn), sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę. 1938 I LTO varžybose dalyvavo 16 ∆ komandų (laimėjo Klaipėdos KSS).

1 lent. Komandos - Lietuvos futbolo čempionės (1922-2016)

Metai

Komanda

1922

Kauno LFLS

1923

Kauno LFLS

1924

Kauno Kovas

1925

Kauno Kovas

1926

Kauno Kovas

1927

Kauno LFLS

1928

Klaipėdos KSS

1929

Klaipėdos KSS

1930

Klaipėdos KSS

1931

Klaipėdos KSS

1932

Kauno LFLS

1933

Kauno Kovas

1934

Kauno MSK

1935

Kauno Kovas

1936

Kauno Kovas

1937

Klaipėdos KSS

1938

Klaipėdos KSS

1939

Kauno LGSF

1942

Kauno LFLS

1943

Kauno Tauras

1945

Kauno Spartakas

1946

Kauno Dinamo

1947

Kauno Lokomotyvas

1948

Šiaulių Elnias

1949

Šiaulių Elnias

1950

Kauno Inkaras

1951

Kauno Inkaras

1952

Vilniaus Karininkų namai

1953

Šiaulių Elnias

1954

Kauno Inkaras

1955

Kauno Lima

1956

Plungės Linų audiniai

1957

Šiaulių Elnias

1958

Šiaulių Elnias

1959

Vilniaus Raudonoji žvaigždė

1960

Šiaulių Elnias

1961

Šiaulių Elnias

1962

Kauno Atletas

1963

Panevėžio Statyba

1964

Kauno Inkaras

1965

Kauno Inkaras

1966

Kėdainių Nevėžis

1967

Vilniaus Saliutas

1968

Panevėžio Statyba

1969

Šiaulių Statybininkas

1970

Kauno Atletas

1971

Vilniaus Pažanga

1972

Kėdainių Nevėžis

1973

Kėdainių Nevėžis

1974

Šiaulių Tauras

1975

Alytaus Dainava

1976

Mažeikių Atmosfera

1977

Šiaulių Statybininkas

1978

Klaipėdos Granitas

1979

Mažeikių Atmosfera

1980

Klaipėdos Granitas

1981

Klaipėdos Granitas

1982

Vilniaus Pažanga

1983

Vilniaus Pažanga

1984

Klaipėdos Granitas

1985

Panevėžio Ekranas

1986

Kauno Banga

1987

Tauragės Tauras

1988

Vilniaus SRT

1989

Kauno Banga

1990

Klaipėdos Sirijus

1991

Vilniaus Žalgiris

1992

Vilniaus Žalgiris

1993

Panevėžio Ekranas

1994

Mažeikių ROMAR

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Kauno Inkaras-Grifas

1997

Šiaulių Kareda

1998

Šiaulių Kareda

1999

Vilniaus Žalgiris

1999

Kauno Žalgiris

2000

Kauno FBK

2001

Kauno FBK

2002

Kauno FBK

2003

Kauno FBK

2004

Kauno FBK

2005

Panevėžio Ekranas

2006

Kauno FBK

2007

Kauno FBK

2008

Panevėžio Ekranas

2009

Panevėžio Ekranas

2010

Panevėžio Ekranas

2011

Panevėžio Ekranas

2012

Panevėžio Ekranas

2013

Vilniaus Žalgiris

2014

Vilniaus Žalgiris

2015

Vilniaus Žalgiris

2016

Vilniaus Žalgiris

1940 SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi ∆ vadovybė, 1940 pab. panaikintas KAŽAS. Didž. miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (Dinamo, Spartakas, Spartuolis). 1941 pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas. Nacių okupacijos metais sport. gyvenimas vėl atgijo. ∆ k‑tui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis Luftvaffe, Reichsbahn, Vermacht. 1942, 1943 vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasaul. karui pasitraukė į Vakarus. 1945 vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno Spartakas, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus Dinamo), sudaryta laikinoji ∆ sekcija (vad. V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 veikė LSSR kūno kult. ir sporto k‑to ∆ sekcija (vad. P. Kareckas). 1947 pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-91 Tiesos taurės) ∆ varžybas (2 lent.). Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno u‑to futbolininkai). Įvyko ir kiti ∆ taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo Kibirkštis, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės Spartakas, 1953 Nemuno d‑jos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 prasidėjo ilgametė Šiaulių Elnio ir Kauno Inkaro kova dėl pirmavimo. 1948 Vilniuje pradėta statyti Centrinis (dab. Žalgirio, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai. 1957 atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti ∆ varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 surengtas kaimo jaunimo ∆ turnyras (laimėjo Kauno sr. rinktinė). 1953 paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 vietoj ∆ sekcijos įkurta LSSR ∆ fed‑ja. Pradėta rengti tradicinius mačus: Varėnos Liepsnelės ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų s‑gos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 rekonstruotas Klaipėdos Žalgirio stadionas, išplito mažojo ∆ varžybos. 1966 Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 ∆ aikščių, 16 sporto m‑lų ∆ grupių; ~ 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 Lietuvos spartakiados ∆ rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 v. užėmė Kauno, 3 v. - Panevėžio rinktinė. 1989 įkurta Lietuvos ∆ s‑ga (pirm. A. Jarašūnas, pirm. pavad. V. Kuzma, sekr. V. Dirmeikis) veikė iki 1992.

2 lent. Lietuvos futbolo taurės laimėtojai (1947-2016)

Metai

Komanda

1947

Kauno Lokomotyvas

1948

Kauno Inkaras

1949

Kauno Inkaras

1950

Šiaulių Elnias

1951

Kauno Inkaras

1952

Vilniaus Karininkų namai

1953

Kauno Lima

1954

Kauno Inkaras

1955

Kauno KPI

1956

Kauno Raudonasis Spalis

1957

Šiaulių Elnias

1958

Vilniaus Spartakas

1959

Šiaulių Elnias

1960

Kauno Panemunė

1961

N. Akmenės Cementininkas

1962

Kauno Lima

1963

Vilniaus Saliutas

1964

Kretingos Minija

1965

Kauno Inkaras

1966

Naujosios Vilnios Žalgiris

1967

Kėdainių Nevėžis

1968

Kėdainių Nevėžis

1969

Kauno Inkaras

1970

Kėdainių Nevėžis

1971

Vilniaus Pažanga

1972

Kėdainių Nevėžis

1973

Kėdainių Nevėžis

1974

Šiaulių Statybininkas

1975

Ukmergės Vienybė

1976

Kauno Kelininkas

1977

Klaipėdos Granitas

1978

Kauno Kelininkas

1979

Kauno Kelininkas

1980

Kauno Kelininkas

1981

Klaipėdos Granitas

1982

Vilniaus Pažanga

1983

Klaipėdos Granitas

1984

Vilniaus SRT

1985

Panevėžio Ekranas

1986

Klaipėdos Granitas

1987

Vilniaus SRT

1988

Klaipėdos Sirijus

1989

Kauno Banga

1990

Klaipėdos Sirijus

1991

Vilniaus Žalgiris

1992

Vilniaus Lietuvos Makabi

1993

Vilniaus Žalgiris

1994

Vilniaus Žalgiris-EBSV

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Šiaulių Kareda-Sakalas

1997

Vilniaus Žalgiris

1998

Panevėžio Ekranas

1999

Šiaulių Kareda

2000

Panevėžio Ekranas

2001

Klaipėdos Atlantas

2002

Kauno FBK

2003

Vilniaus Žalgiris

2004

Kauno FBK

2005

Kauno FBK

2006

Marijampolės Sūduva

2007

Marijampolės Sūduva

2008

Kauno FBK

2009

Marijampolės Sūduva

2010

Panevėžio Ekranas

2011

Panevėžio Ekranas

2012

Vilniaus Žalgiris

2013

Vilniaus Žalgiris

2014

Vilniaus Žalgiris

2015

Vilniaus Žalgiris

2016

Vilniaus Žalgiris

Žymesnieji treneriai (be jau paminėtų straipsnyje): A. Biliūnas, K. Latoža, A. Liubinskas, J. Miniauskas, G. Paberžis, A. Vosylius (Vilnius), A. Klimkevičius, V. Ulinauskas (Kaunas), E. Dūda (Panevėžys), R. Lavrinavičius (Klaipėda), V. Kochanauskas (Kybartai), R. Kochanauskas (Alytus).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 PLSŽ vyrų ∆ turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos (3 lent.). 1996 įkurta Nuteistųjų ∆ fed‑ja (pirm. D. Dilys), 1999 - Salės ∆, Studentų ∆ lygos, Visuomeninė Lietuvos ∆ lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio ∆. 1999 pereita prie Lietuvos ∆ čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės ∆ čempionatas (4 lent.) ir taurės varžybos (5 lent.), 2002 - paplūdimio ∆ čempionatas (6 lent.). 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo KTU komanda (LKKA užėmė 2 v., VPU - 3 v.). Nuo 2004 Lietuvos čempionatą vykdo Nacionalinė futbolo klubų asociacija.

3 lent. Lietuvos futbolo supertaurės laimėtojai (1995-2016)

Metai

Komanda

1995

Kauno Inkaras-Grifas

1996

Šiaulių Kareda

1998

Panevėžio Ekranas

2002

Kauno FBK

2003

Vilniaus Žalgiris

2004

Kauno FBK

2005

Kauno FBK

2006

Panevėžio Ekranas

2007

Kauno FBK

2008

Kauno FBK

2009

Marijampolės Sūduva

2010

Panevėžio Ekranas

2011

Panevėžio Ekranas

2012

Panevėžio Ekranas

2013

Vilniaus Žalgiris

2014

Vilniaus Žalgiris

2015

Vilniaus Žalgiris

2016

Vilniaus Žalgiris

4 lent. Lietuvos vyrų salės futbolo čempionai (1999-2017)

Metai

Komanda

1999

Kauno Inkaras

2000

Kauno Inkaras

2001

Kauno Inkaras

2002

Kauno Inkaras

2003

Kauno Inkaras

2004

Kauno Inkaras

2005

Kauno Nautara

2006

Mažeikių Nafta

2007

Mažeikių Nafta

2008

Kauno Nautara

2009

Kauno Nautara

2010
Kauno Nautara
2011
Kauno Nautara
2012

Vilniaus Bekentas

2013

Vilniaus Bekentas

2014

Radviliškio Lokomotyvas

2015

Kauno Inkaras

2016

Panevėžio Baltija

2017
Kauno Vytis

5 lent. Lietuvos vyrų salės futbolo taurės laimėtojai (1999-2009)

Metai

Komanda

1999

Kauno Inkaras

2000

Šiaulių Vasta

2001

Mažeikių Nafta

2002

Kauno Inkaras

2003

Kauno Inkaras

2004

Alytaus Alytis

2005

Alytaus Alytis

2006

-

2007

-

2008

-

2009

-

6 lent. Paplūdimio futbolo čempionai (2002-16)

Metai

Komanda

2002

Mažeikių Saurida

2003

Mažeikių Saurida

2004

Palangos Nykštukas

2005

Mažeikių Rekolas

2006

Mažeikių Rekolas

2007

Mažeikių Rekolas

2008

Mažeikių Rekolas

2009

Mažeikių Rekolas

2010Vilniaus Igol
2011
Vilniaus Igol
2012
-
2013

Palangos Sporto lizdas

2014

Kauno Inkaras

2015
Vilniaus Igol
2016
Kauno Inkaras

Vaikų, jaunimo ∆. 1948 į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos ∆ varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 sporto m‑lose įkurtos ∆ grupės, Vilniuje atidaryta Spartako vaikų ∆ m‑la. 1954 vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto m‑lų ∆ komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų ∆ fed‑ja (prez. A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių ∆ asociacija (prez. M. Abaravičius).

Moterų ∆. 1970 žaistos moterų mažojo ∆ rungtynės (Vilniaus Elektronas 4:1 nugalėjo Kauno Atletą). 1993 įvyko I Lietuvos moterų ∆ čempionatas (7 lent.), 1994 - moterų salės ∆ čempionatas (8 lent.) ir taurės varžybos (9 lent.), 2005 - supertaurės varžybos (10 lent.).

7 lent. Lietuvos moterų futbolo čempionės (1993-2016)

Metai

Komanda

1993

Kauno Olimpija-Centras

1994

Kauno Olimpija-Centras

1995

Kauno Politechnika

1996

Vilnius

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Vilniaus Kristina

1999

Kauno Politechnika-Sika

1999

Šiaulių Gintra

2000

Šiaulių Gintra

2001

Ukmergės Šventupė

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Šiaulių Gintra-Universitetas

2004

Ukmergės TexTilitė

2005

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

2010
Šiaulių Gintra-Universitetas
2011
Šiaulių Gintra-Universitetas
2012
Šiaulių Gintra-Universitetas
2013
Šiaulių Gintra-Universitetas
2014
Šiaulių Gintra-Universitetas
2015
Šiaulių Gintra-Universitetas
2016
Šiaulių Gintra-Universitetas

8 lent. Lietuvos moterų salės futbolo čempionės (1993-2013)

Metai

Komanda

1993

Kauno Olimpija-Centras

1994

Kauno Olimpija-Centras

1995

Kauno Politechnika

1996

Kauno Gabija-Politechnika

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Kauno Politechnika

1999

Kauno Politechnika-Sika

2000

Kauno Politechnika-Sika

2001

Šiaulių Gintra

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Šiaulių Gintra-Universitetas

2004

Šiaulių Gintra-Universitetas

2005

Ukmergės TexTilitė

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

2010
Šiaulių Gintra-Universitetas
2011
Šiaulių Gintra-Universitetas
2012
Šiaulių Gintra-Universitetas
2013
Šiaulių Gintra-Universitetas

9 lent. Lietuvos moterų futbolo taurės laimėtojos (1994-2016)

Metai

Komanda

1994

Kauno Politechnika

1995

Kauno Gabija-Politechnika

1996

Kauno Gabija-Politechnika

1997

Kauno Gabija-Politechnika

1998

Vilniaus Kristina

1999

-

Metai

Komanda

2000

-

2001

Ukmergės TexTilitė

2002

Ukmergės TexTilitė

2003

Ukmergės TexTilitė

2004

Ukmergės TexTilitė

2005

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2008

Šiaulių Gintra-Universitetas

2009

Šiaulių Gintra-Universitetas

2010
Šiaulių Gintra-Universitetas
2011
Šiaulių Gintra-Universitetas
2012
Šiaulių Gintra-Universitetas
2013
Šiaulių Gintra-Universitetas
2014
Šiaulių Gintra-Universitetas
2015
Šiaulių Gintra-Universitetas
2016
Šiaulių Gintra-Universitetas

10 lent. Lietuvos moterų futbolo supertaurės laimėtojos (2005-09)

Metai

Komanda

2005

Ukmergės TexTilitė

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2006

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007

Šiaulių Gintra-Universitetas

2007 Lietuvoje veikė 82 klubai, dirbo 546 treneriai, 213 teisėjų, buvo ~ 12 000 futbolininkų, iš jų ~ 750 moterų; salės futbolininkų ~ 2400.

LIETUVOS futbolininkai SSRS varžybose. Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kt., tr. prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 v., Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centr. zonos komandų užėmė 8 v.). 1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centr. zonos komandų užėmė 3 v.; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 v.). 1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 v.). 1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS ∆ kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje). 1960 pradėtą rengti Pabaltijo vaikų ∆ turnyrą Draugystė (jame vėliau dalyvavo ir kt. sąj. respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vid. m‑los komanda. 2 vietą 1963 SSRS aukštųjų m‑lų pirmenybėse užėmė Kauno KKI, 1966 SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus Žalgiris, 1967 SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (tr. V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 gerai žaidęs Žalgiris SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 v., 1971 I lygos - 20 v. ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos Atlantas). 1976 VPI komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, Žalgiris (tr. B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profs‑gų sporto d‑jų turnyre - trečias. 1977 Žalgiris (tr. B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (tr. V. Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto m‑los futbolininkai - sporto m‑lų pirmenybių 1 v., 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 v., 1989 Perkėlos varžybų - 3 v. laimėtojais. 1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 v. (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 v., Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose. 1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukšč. lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados ∆ varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (tr. A. Radeckas), 1984 (ir 1988) SSRS studentų žaidynes - Lietuvos studentų rinktinė. 1987 Vilniaus Žalgirio pagr. ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (tr. V. Kuncė ir V. Dirmeikis) Jaunystės taurės varžybose užėmė 3 v. (1988 - 2 v.).

SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-84 V. Kasparavičius, 1986-88 A. Janonis, 1987-88 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-63 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Ž. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kt., jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 v.), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 v.), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 v.), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G. Staučė (1986 Europos čempionate užėmė 3 v.).

Buvusios SSRS komandose žaidė > 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos Daugava žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos Spartaką, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos Daugavoje. Pašaukti atlikti kar. tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č. Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-65), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. Bauža buvo Maskvos CSKA žaidėjas (1964 ir 1965 tapo SSRS čempionato bronzos medalininku), 1968 jis žaidė Maskvos Dinamo, 1970-71 - Maskvos Spartako (1970 laimėjo bronzos medalį, 1971 - SSRS ∆ taurę) komandose.

1963 savo noru į SSRS kariuomenės ∆ klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po kar. tarnybos A. Stankevičius (1965-68) buvo Donecko Šachtariaus komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-67 žaidė Maskvos Spartako komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su Rapid) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-68 jis buvo Maskvos Lokomotyvo komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-86 su Minsko Dinamo komanda žaidė SSRS I ir aukšč. lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I. Jakubovskis su Charkovo Metalisto komanda 1988 laimėjo SSRS taurę.

Tarp 33 geriausių SSRS aukšč. lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-87), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989). Sąj. kategorijos teisėjais tapo J. Litvinas (1958), K. Andziulis (1962), R. Juška (1972; 1983 - tarpt. kategorija), J. Muliuolis (1980), SSRS nusip. treneriu - B. Zelkevičius (1989).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visos Lietuvos ∆ komandos pasitraukė iš SSRS čempionatų. Daug futbolininkų išvyko žaisti į užsienį, daugiausia - į buv. SSRS valstybes.

LIETUVOS futbolininkai tarptautinėse varžybose. Pirmosios tarpt. rungtynės įvyko 1922 06 08 tarp Kauno LFLS ir Rygos YMCA (Š. Amerikos krikščionių jaunimo s‑ga), pirmosios tarpvalstybinės - 1923 tarp Lietuvos ir Estijos (0:5). Lietuvos rinktinė 1924 dalyvavo VIII OŽ Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9), 1930 ir 1935 laimėjo Baltijos šalių turnyrą. Pirmąsias pasaulio čempionato rungtynes (atrankos) Lietuvos rinktinė žaidė 1937 07 29 Rygoje su Latvija (2:4). 1938 Kauno rinktinė sužaidė lygiosiomis (2:2) su Ajax (Olandija), jį nugalėjo (4:1) Klaipėdos rinktinė. 1939 Kauno rinktinė Varšuvoje pralaimėjo jos rinktinei (2:5), Kauno LGSF sužaidė lygiosiomis (2:2) su Varšuvos Polonia ir 2 k. nugalėjo (abu 5:2) Vilniaus Smigly. 1940 Baltijos šalių turnyre Rygoje Lietuvos rinktinė (tr. V. Hanas, Austrija) sužaidė lygiosiomis (1:1) su Estijos rinktine ir pralaimėjo (0:1) Latvijos komandai, bet draugiškose rungtynėse Kaune nugalėjo (Estiją 2:0, Latviją 4:3).

Sov. okupacijos metais Lietuvos ∆ rinktinės ir komandų t