Spausdinti Spausdinti
Baidarių ir kanojų irklavimas

Baidarių ir kanojų irklavimas, irklavimo sporto šaka, apimanti lenktynes baidarėmis ir kanojomis, irklavimo slalomą (baidarių ir kanojų irklavimas sraunia upe, dirbtiniu kanalu, per 20-25 natūralias ar dirbtines kliūtis, darant 180°, 360° posūkius ir kilpas) ir maratoną (ilgesnio kaip 10 000 m nuotolio varžybos, vykstančios vieną ar kelias dienas). Lenktyniaujama baidarėmis (irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu): vienvietėmis (K‑1, didž. ilgis - 520 cm, maž. svoris - 12 kg.), dvivietėmis (K‑2, 650 cm, 18 kg), keturvietėmis (K‑4, 1100 cm, 30 kg), ir kanojomis (irkluojama ir vairuojama vienmenčiu irklu; irkluoja tik vyrai): vienvietėmis (C‑1, 520 cm, 16 kg), dvivietėmis (C‑2, 650 cm, 20 kg), keturvietėmis (C‑4, 900 cm, 30 kg).

Olimpinėse žaidynėse varžomasi dėl 12 medalių komplektų (500, 1000 m nuotoliai), pasaulio čempionatuose - dėl 26 (200, 500, 1000 m nuotoliai). Kitose varžybose lenktyniaujama ir 5000 bei 10 000 m nuotoliuose. Varžomasi ramiame vandenyje (200, 500, 1000 m nuotoliai be posūkių) ir sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas); maratono trasoje pasitaikančias kliūtis sportininkai įveikia pernešdami baidarę krantu.

Baidarę (pagal eskimų kajaką), pavadintą Rob Roy, 1860 pagamino Dž. Makgregoras (Mac Gregor, Škotija); 1866 jis išleido kn. 1000 mylių kanoja „Rob Roy", įkūrė pirmąjį kanojų klubą Anglijoje (ir pasaulyje) - Britų karališkąjį kanojų klubą (British Royal Canoja Club). Klubas 1868 surengė pirmąją baidarių regatą. Baidarininkų klubai kuriami kt. šalyse: Belgijoje (1876), Vokietijoje (1885), Švedijoje (1900), Prancūzijoje (1904), Bohemijoje (Austro-Vengrijos imperija, 1908). 1924 įkurta Tarptautinė kanojų sporto asociacija (Internationale Repräsentantschaft für Kanusport, IRK); 1934 jos nare tapo Klaipėdos krašto vandens sporto organizacija Memeler Segelverein. VIII OŽ (1924 Paryžius) įvyko parodomieji ∆ plaukimai. 1933 Prahoje vykusias ∆ varžybas nuspręsta laikyti pirmuoju Europos čempionatu. 1933 IRK tapo IOC nare. 1936 ∆ tapo olimpine sporto šaka. Nuo 1938 vyksta pasaulio čempionatai (I įvyko Vaksholme, Vaxholm, Švedija). 1946 IRK pavadinta Tarptautine kanojų federacija (International Canoe Federation, ICF); 2007 jai priklausė 135 nariai. XIV OŽ (1948 Londonas) jau dalyvavo ir moterys. Vyksta tarptautiniai regatos, žemynų ir nac. čempionatai, Pasaulio taurės varžybos.

LIETUVOJE iškylas turistinėmis baidarėmis 1885 pradėjo Klaipėdos klubas Neptūnas, ~1912-13 įkurtas Šilutės irklavimo klubas. 1920 įsteigta Vilniaus irklavimo d‑ja, jos klubai kultivavo ir baidarių irklavimą. 1921 Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo pirmąsias baidarių varžybas Nemunu. 1931 prie LJK įkurta baidarių irklavimo sekcija, surengti (organizavo S. Kolupaila) dviviečių baidarių žygiai: Alytus-Kaunas (60 įgulų) ir Kaunas-Klaipėda (50 įgulų). 1936 įkurtas Šiaulių jachtklubas t. p. plėtojo ∆.

1938 08 29-30 Kuršių mariose įvyko I LTO dviviečių baidarių lenktynės (2000 m nuotolyje laimėjo A. ir L. Banioniai, 1000 m - Guškevičiūtė ir Kvederaitė). Pirmasis Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo baidarininkai, surengtas 1936 Kaune, Nemune. Jame varžėsi dvivietės baidarės. Nugalėjo Kauno Spartos įgula. 1940 Kaune surengtas antrasis baidarių irklavimo čempionatas (dalyvavo tik kauniečiai). Lenktyniauta dvivietėmis baidarėmis. Lietuvos čempionais tapo: Jankevičius ir Klemas (2 km - 12 min 7 s), A. ir L. Banioniai (10 km - 54 min 53 s), R. Malinauskaitė ir L. Balčiūnaitė (1 km - 15 min 22,8 s).

Per II pasaul. karą ∆ inventorius buvo išgrobstytas, bazės sunaikintos. Nuo 1949 pradėta (kasmet) rengti Lietuvos baidarių (nuo 1954 ir kanojų) irklavimo čempionatus. Pirmajame pokario Lietuvos baidarių irklavimo čempionate vyko dviviečių baidarių lenktynės, čempionais tapo J. Pavilonis ir A. Šablinskas (10 000 m - 48 min 16,5 s), Z. Petruškaitė ir Rakickaja (2000 m - 9 min 58,9 s). Pirmaisiais vienviečių baidarių irklavimo čempionais 1952 tapo Ponomariovas (10 000 m - 1 h 16 min 27 s) ir O. Urmonaitė (3000 m - 23 min 08 s).

1 lent. Baidarininkai -10 kartų ir daugiau Lietuvos čempionai (1949-2018)

V., pavardė

Kartai

Metai

V. Kupčinskas

35 k.

1987-1999

V. Mizeras

31 k.

1990-2000

D. Sudeikytė

30 k.

2010-2016

A. Korolkovas

29 k.

1973-1981

V. Vaičikonis

29 k.

1999-2008

J. Zautra

27 k.

1977-1985

A. Agafonova

25 k.

2001-2006

M. Lankas

24 k.

1999-2010

R. Nekriošius

24 k.

2003-2016

R. Petrukanecas

23 k.

1990-1996

A. Šakalytė

23 k.

2011-2016

T. Baltakytė-Gedminienė

22 k.

1956-1967

V. Trukšinas

22 k.

1969-1976

E. Balčiūnas

21 k.

1995-2011

V. Rubcovas

19 k.

1962-1971

V. Zgirskytė

19 k.

1989-1994

E. Memliukaitė

18 k.

2011-2016

J. Černiakova

17 k.

2000-2006

J. Christovičiūtė

17 k.

2007-2010

A. Duonėla

16 k.

1996-2007

A. Olijnikas16 k.2006-2017

A. Simanavičius

15 k.

1959-1970

N. Gedminas

15 k.

1987-1992

A. Lankas
14 k.
2001-2017
E. Ramanauskas
14 k.
2001-2017

G. Šagoika

14 k.

1954-1963

L. Fedorenka

14 k.

1958-1966

F. Rubcovas

13 k.

1962-1971

V. Gedminas

13 k.

1989-1992

M. Rudzinskas

12 k.

1953-1964

R. Panavas

11 k.

1957-1965

A. Kostinas

11 k.

1971-1977

P. Šiurskas

11 k.

1976-1977

G. Šiačkus

11 k.

1979-1985

R. Sasnauskaitė

11 k.

1990-1993

V. Balčiūnaitė

10 k.

1951-1959

L. Petraitis

10 k.

1956-1965

J. Gedminas

10 k.

1960-1967

J. Gerasimovas

10 k.

1963-1971

Č. Kozlovskaja-Miliušienė

10 k.

1969-1976

K. Šmitas

10 k.

1971-1978

I. Jakovlevas

10 k.

1972-1977

A. Belobrodova

10 k.

1975-1980

2 lent. Kanojininkai -10 kartų ir daugiau Lietuvos čempionai (1954-2016)

V., pavardė

Kartai

Metai

G. Dačiola

38 k.

1986-1994

A. Borkertas

24 k.

1986-1995

A. Mantvydas

20 k.

1970-1980

K. Rėksnys

19 k.

1991-2006

J. Šuklinas

18 k.

2001-2014

J. Miasniankinas

17 k.

2001-2015

T. Gadeikis

16 k.

2005-2014

R. Vienažindis

15 k.

1969-1976

P. Grigonis

15 k.

1973-1981

Z. Survutas

14 k.

1962-1971

R. Labuckas

14 k.

2002-2011

J. Kuračionokas

14 k.

2011-2016

A. Barisas

12 k.

1956-1964

V. Česiūnas

11 k.

1968-1976

G. Mardosas

11 k.

1983-1987

O. Murza

11 k.

2012-2016

V. Buzas

10 k.

1983-1987

1952 pasirodė naujosios baidarės, 1954 - tarpt. standartus atitinkančios baidarės ir kanojos. 1953 pradėjo veikti Vilniaus VSM irklavimo ir baidarių irklavimo sk. (čia pradėjo irkluoti A. ir M. Rudzinskai, V. Balčiūnaitė, G. Šagoiko, A. Deviatnikovas, D. Šimkutė, A. Šakalytė, T. Baltakytė, Z. Raudonius, J. Zinkevičius ir kt.). 1954 Šiaulių Elnio sporto kolektyve įsteigta akademinio ir baidarių irklavimo sekcija, 1957 Šiauliuose ėmė veikti Lokomotyvo d‑jos ∆ bazė. 1957 LVKKI pradėjo rengti ∆ trenerius. 1958 pradedama irkluoti Panevėžyje. 1960 Panevėžio VSM įkuriamas baidarių irklavimo skyrius. 1973 pradėta eksploatuoti nauja Žalgirio bazė Trakuose, Kaune (prie Lampėdžių) pastatyta Darbo rezervų, 1976 Vilniuje (prie Neries) - Dinamo ir Žalgirio irklavimo bazės. 1972 pradėta rengti tarptautinė Galvės regata.

1983 Lietuvoje buvo 7 nuolatinės ir 11 sezoninių irklavimo bazių, ∆ plėtojo Žalgirio, Dinamo, Darbo rezervų, Nemuno, Lokomotyvo d‑jos, 7 aukštųjų m‑lų, Švietimo m‑jos (Trakuose ir Plungėje) irklavimo klubai. Veikė 4 specializuotos olimpinio rezervo VJSM, 3 skyriai aukštojo sport. meistriškumo m‑lose, 10 skyrių kompleksinėse VJSM ir Panevėžio internatinės sporto m‑los Trakų filiale. 1984 dirbo 78 etatiniai treneriai, treniravosi >1500 baidarininkų ir kanojininkų.

Pirmąjį 1951 surengtą mačą Lietuva-Latvija laimėjo latviai. Nuo 1955 kasmet rengtos Pabaltijo resp. - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - baidarininkų (nuo 1959 ir kanojininkų) varžybos, jose kartais dalyvavo ir kitų resp. (Baltarusijos, Moldavijos) irkluotojai. 1 lent. - Pabaltijo resp. varžybų duomenys.

3 lent. Pabaltijo baidarių ir kanojų irklavimo varžybų duomenys (1955-88)

Metai

Varžybų vieta

Dalyvavo resp.

Užimtos vietos

1 v.

2 v.

3 v.

4 v.

1955

Ryga

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1956

Ryga

5

Baltarusija

Latvija

Estija

Lietuva

1957

Pernu, Estija

3

Estija

Lietuva

Latvija

 

1958

Gomelis, Baltarusija

4

Baltarusija

Lietuva

Estija

Latvija

1959

Tartu, Estija

5

Baltarusija

Lietuva

Estija

Latvija

1960

Limbažiai, Latvija

4

Lietuva

Latvija

Estija

Moldavija

1962

Šiauliai

4

Lietuva

Estija

Latvija

Moldavija

1963

Jūrmala, Latvija

5

Moldavija

Latvija

Baltarusija

Estija

1964

Talinas

4

Moldavija

Lietuva

Latvija

Estija

1965

Minskas

3

Baltarusija

Lietuva

Latvija

 

1966

Bruocėnai, Latvija

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1967

Talinas

3

Lietuva

Estija

Latvija

 

1968

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1969

Daugpilis, Latvija

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1970

Talinas

3

Latvija

Estija

Lietuva

 

1971

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1972

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1973

Talinas

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1974

Trakai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1975

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1976

Talinas

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1977

Trakai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1978

Daugpilis

3

 Latvija

Lietuva

Estija

 

1980

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1981

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1984

Bruocėnai

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1986

Šiauliai

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1987

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1988

Talinas

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

Pastaba: Iki 1959 vyko tik baidarių, vėliaus - ir kanojų irklavimo varžybos.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai sėkmingai dalyvavo SSRS tautų spartakiadų irklavimo varžybose (žr. 4 ir 5 lent.).

4 lent. Lietuvos baidarininkai - SSRS tautų spartakiadų prizininkai (1956-1991)
 

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1956

K-2

500

T. Baltakytė ir A. Šakalytė

3

 

K-2

10 000

M. Rudzinskas ir A. Rudzinskas

2

1959

K-2

500

M. Rudzinskas ir L. Fedorenko

1

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

1

 

K-2

1000

P. Šiurskas

3

1979

K-2

500

N. Kalašnikova

1

1983

K-1

500

J. Zautra

2

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė-Engelė ir J. Urbonaitė

3

 

K-4

500

N. Kalašnikova

1

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

1

1986

K-1

500

S. Narevičiūtė

3

1991

K-1

1000

A. Vieta

1

5 lent. Lietuvos kanojininkai-SSRS tautų spartakiadų prizininkai (1967-1991)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1967      

C-2

1000

A. Golovač ir A. Kvietkauskas

3

1971

C-1

1000

V. Česiūnas

1

1975

C-1

500

A. Montvydas

1

 

C-2

500

P. Grigonis ir P. Rainys

1

1986

C-2

500

G. Mardosas ir S. Polskojus

3

 

C-2

1000

G. Mardosas ir S. Polskojus

3

Geriausi Lietuvos baidarių irkluotojai nuo 1953 dalyvavo SSRS čempionatuose, juose yra laimėję per 100 medalių: A. Vieta - 25 (iš jų 15 aukso, 7 sidabro, 3 bronzos), N. Kalašnikova - 12 (atitinkamai 7, 5, 0), V. Trukšinas - 12 (3, 5, 4), P. Šiurskas - 11 (3, 3, 5), A. Korolkovas - 8 (3, 2, 3), J. Zautra - 8 (2, 5, 1), M. Rudzinskas - 7 (3, 3, 1), A. Rudzinskas - 6 (1, 2, 3), R. Vaitkevičiūtė - 5 (1, 2, 2) ir kt. (žr. 6 lent.).

6 lent. Lietuvos baidarininkai - SSRS čempionatų nugalėtojai ir prizininkai (1956-90)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1956

K-2

500

T. Baltakytė ir A. Šakalytė

3

 

K-2

10 000

M. Rudzinskas ir A. Rudzinskas

2

1957

K-2

500

T. Baltakytė ir A. Šakalytė

3

 

K-4

1000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

3

 

K-4

10 000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

2

1958

K-2

1000

M. Rudzinskas ir A. Rudzinskas

1

1959

K-2

500

M. Rudzinskas ir L. Fedorenko

1

1960

K-2

500

M. Rudzinskas ir L. Fedorenko

1

 

K-2

1000

M. Rudzinskas ir L. Fedorenko

2

1971

K-1

500

V. Trukšinas

3

 

K-4

10 000

F. Rubcovas, V. Rubcovas, S. Vyšniauskas, J. Gerasimovas

3

1973

K-1

500

V. Trukšinas

2

 

K-2

500

G. Švenčionis ir A. Alkovikas

1

 

K-1

1000

V. Trukšinas

3

 

K-2

1000

G. Švenčionis ir A. Alkovikas

3

1974

K-1

500

V. Trukšinas

1

 

K-2

500

V. Trukšinas

2

 

K-2

10 000

V. Trukšinas

2

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

3

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

1

 

K-2

1000

P. Šiurskas

3

 

K-1

10 000

K. Šmitas

2

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

2

1976

K-4

500

N. Kalašnikova

1

 

K-1

4 × 500

R. Višinskis

3

 

K-1

4 × 500

N. Kalašnikova

1

 

K-1

1000

V. Trukšinas

2

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

1

1977

K-1

500

R. Ūsas

3

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-2

500

D. Liulytė

3

 

K-4

500

N. Kalašnikova

2

 

K-1

4 × 500

V. Trukšinas, R. Višinskis, J. Sokolovskis, S. Taškinas

2

 

K-2

1000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

3

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

1

1978

K-1

500

V. Trukšinas

1

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-2

500

A. Belobrodova

3

 

K-4

500

J. Zautra

2

 

K-4

500

A. Belobrodova, N. Kalašnikova

2

 

K-1

4 × 500

A. Belobrodova

1

 

K-1

4 × 500

D. Liulytė

2

 

K-1

1000

V. Trukšinas

3

 

K-2

1000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

3

 

K-1

10 000

V. Trukšinas

2

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

1

1979

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-4

500

J. Zautra

2

 

K-4

500

N. Kalašnikova, A. Belobrodova

2

 

K-4

500

D. Liulytė

3

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

2

1980

K-2

500

N. Kalašnikova

2

 

K-2

500

D. Liulytė

3

 

K-4

500

A. Belobrodova

1

 

K-1

4 × 500

A. Belobrodova

1

 

K-1

1000

R. Višinskis

1

 

K-1

1000

J. Zautra

3

 

K-4

1000

P. Šiurskas

2

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir P. Šiurskas

1

1981

K-1

500

A. Vieta

2

 

K-1

500

R. Vaitkevičiūtė

3

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė

1

 

K-2

500

D. Liulytė

2

 

K-4

500

N. Kalašnikova, A. Belobrodova

1

 

K-4

500

D. Liulytė, R. Vaitkevičiūtė

2

 

K-1

4 × 500

A. Valančiauskas, V. Liutkus, A. Korolkovas, J. Semerikovas

1

 

K-1

1000

J. Zautra

1

 

K-2

1000

A. Vieta

2

 

K-4

1000

J. Zautra

2

 

K-2

10 000

A. Korolkovas ir J. Semerikovas

2

 

K-4

10 000

R. Višinskis

2

1982

K-1

4 × 500

J. Zautra, G. Šiaškus, A. Valančiauskas, A. Korolkovas

1

 

K-1

4 × 500

R. Vaitkevičiūtė, J. Urbonaitė, N. Barkauskaitė, N. Kalašnikova

1

 

K-1

1000

A. Vieta

3

1983

K-1

500

J. Zautra

2

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė-Engelė ir J. Urbonaitė

3

 

K-4

500

A. Vieta

1

 

K-4

500

N. Kalašnikova

1

 

K-1

4 × 500

J. Zautra

2

 

K-1

4 × 500

A. Vieta

1

 

K-1

4 × 500

N. Kalašnikova

2

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

1

1984

K-2

500

A. Vieta

3

 

K-1

4 × 500

A. Vieta, J. Zautra, G. Šiaškus, A. Tomkevičius

1

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

1

1985

K-4

500

A. Vieta

1

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

1

1986

K-2

500

S. Narevičiūtė

3

1987

K-2

500

A. Vieta

2

 

K-4

500

A. Vieta

1

 

K-4

500

S. Narevičiūtė

1

 

K-1

1000

A. Vieta

2

 

K-4

1000

A. Vieta

1

1989

K-4

500

A. Vieta

2

 

K-2

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

2

 

K-4

10 000

A. Vieta

1

1990

K-4

500

A. Vieta

3

 

K-2

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

2

Lietuvos kanojų irkluotojai SSRS čempionatuose dalyvavo nuo 1953. Juose yra laimėję per 40 medalių: V. Česiūnas - 9 (6 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), R. Vienažindis - 6 (atitinkamai 2, 1, 3), P. Grigonis - 6 (2, 3, 1), Z. Survutas - 5 (1, 4, 0), A. Montvydas - 5 (3, 1, 1), A. Rainys - 4 (2, 2, 0), G. Mardosas - 4 (0, 0, 4), D. Survutas - 3 (1, 2, 0), V. Čekaitis - 3 (2, 1, 0) ir kt. (žr. 7 lent.).

7 lent. Lietuvos kanojininkai - SSRS čempionatų nugalėtojai ir prizininkai (1961-89)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

Treneriai

1961

C-2

10 000

G. Sickis, M. Rožkovskis

2

I. Sadovodovas

1964

C-1

4 × 500

Z. Survutas

2

I. Sadovodovas

1967

C-2

1000

A. Golovač, A. Kvietkauskas

3

A. Barisas

1969

C-2

10 000

V. Česiūnas, Z. Survutas

2

I. Sadovodovas

1970

C-1

4 × 500

V. Česiūnas

2

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas, Z. Survutas

1

 

1971

C-1

10 000

Z. Survutas

2

 

1972

C-1

500

R. Vienažindis

3

V. Sasnauskas

 

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis

3

 

1973

C-1

1000

A. Montvydas

1

L. Fedorenko

 

C-2

500

V. Česiūnas, R. Vienažindis

3

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas, R. Vienažindis

1

 

1974

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1

 

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis

1

 

1975

C-1

500

A. Montvydas

1

L. Fedorenko

 

C-2

500

P. Grigonis, A. Rainys

1

J. Petronis, V. Sasnauskas

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis, A. Montvydas, A. Rainys, P. Grigonis

2

L. Fedorenko, V. Sasnauskas

1976

C-2

500

A. Rainys, P. Grigonis

2

 

1977

C-2

500

A. Rainys, P. Grigonis

1

 

 

C-2

1000

P. Grigonis

2

 

1978

C-1

500

A. Montvydas

3

 

 

C-1

1000

A. Montvydas

1

 

1980

C-2

10 000

P. Grigonis

3

 

1981

C-2

1000

V. Čekaitis

1

J. Gedminas

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

1

 

1983

C-1

4 × 500

V. Čekaitis

2

 

 

 

 

J. Adomaitis

3

 

1984

C-2

1000

G. Mardosas

3

E. Čaikovskis

1985

C-2

1000

G. Mardosas

3

 

 

C-1

4 × 500

S. Polskojus, S. Navakauskas, R. Budrikis, G. Mardosas

3

 

1986

C-1

4 × 500

G. Mardosas, R. Budrikis A. Šarafundinovas, S. Polskojus

3

E. Čaikovskis

1989

C-1

500

D. Survutas

1

Z. Survutas

 

C-1

1000

D. Survutas

3

 

 

C-2

500

G. Dačiola

2

E. Gustas

 

C-4

1000

G. Dačiola, D. Survutas

2

E. Gustas, Z. Survutas

Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai 21 kartą (11 k. baidarių, 10 k. kanojų irkluotojai) laimėjo SSRS irklavimo taurę (žr. 8 ir 9 lent.).

8 lent. Lietuvos baidarininkai - SSRS taurės laimėtojai (1973-90)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Taurės laimėtojai

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

 

K-2

1000

P. Šiurskas

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

1976

K-1

1000

V. Trukšinas

1977

K-2

500

N. Kalašnikova

1978

K-2

500

N. Kalašnikova

1981

K-2

500

D. Liulytė

1983

K-2

500

N. Kalašnikova

 

K-1

1000

A. Vieta

1984

K-1

1000

A. Vieta

1990

K-1

1000

A. Vieta

9 lent. Lietuvos kanojininkai-SSRS taurės laimėtojai (1973-90)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Taurės laimėtojai

1973

C-2

500

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1974

C-2

1000

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1975

C-2

1000

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1976

C-2

500

P. Grigonis ir A. Rainys

1977

C-2

500

A. Montvydas

1981

C-2

500

V. Čekaitis

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

Du Lietuvos baidarininkai yra laimėję Pasaulio taurę: A. Duonėla 2000 (K‑1), 2001 (K‑1, K‑2), 2003 (K‑1, K‑2), R. Petrukanecas 2002 (K‑1, K‑2).

Lietuvos baidarių (nuo 1957) ir kanojų (nuo 1983) irkluotojai dalyvauja Europos čempionatuose. Juose yra laimėję per 30 medalių (1957-2016): A. Duonėla - 5 (2 aukso, 3 sidabro), E. Balčiūnas - 3 (atitinkamai 1 ir 2), M. ir A. Rudzinskai - po 2 (1 ir 1) ir kt. (žr. 10 ir 11 lent.).

10 lent. Lietuvos baidarininkai Europos čempionatuose užėmę 1-4 v. (1957-2018)

Metai

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Laikas

Užimta vieta

1957

Gentas, Belgija

K-4

1000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

 3:16.4

1

 

 

K-4

10 000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

 39:06.6

2

1961

Poznanė, Lenkija

K-4

1000

M. Rudzinskas ir L. Fedorenko

 

4

1999

Zagrebas, Kroatija

K-1

200

A. Duonėla

 

4

2000

Poznanė, Lenkija

K-1

200

A. Duonėla

 36.967

1

2001

Milanas, Italija

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 

4

2002

Segedas, Vengrija

K-1

200

R. Petrukanecas

 35.621

3

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 

4

2004

Poznanė, Lenkija

K-1

200

A. Duonėla

 36.195

2

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 33.626

1

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 1:31.886

2

2005

Poznanė, Lenkija

K-1

200

R. Petrukanecas

 

4

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 

4

2006

Rašicė, Čekija

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 31.958

2

2007

Pontevedra, Ispanija

K-1

200

V. Vaičikonis

 

4

2008

Milanas, Italija

K-1

200

V. Vaičikonis

 36.333

1

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 33.374

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 1:35.222

3

 

 

K-4

500

R. Malinauskas, A. Radzevičius, R. Ptašnikas, J. Vaičiulis

 

4

2012

Zagrebas, Kroatija

K-2

200

E. Balčiūnas ir I. Navakauskas

 

4

2014

Brandenburgas, Vokietija

K-2

200

A. Lankas ir E. Ramanauskas

 32.53

3

2015

Rašicė, Čekija

K-1

200

I. Navakauskas

 34.912

3

 

 

K-2

200

A. Lankas ir E. Ramanauskas

 32.660

3

2016

Maskva, Rusija

K-1

200

I. Navakauskas

 35.072

3

2017
Belgradas, Serbija
K-1
200
A. Seja
 34.7832

11 lent. Lietuvos kanojininkai Europos čempionatuose užėmę 1-4 v. (1983-2018)

Metai

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

 Laikas

Užimta vieta

2006

Rašicė, Čekija

C-1

200

J. Šuklinas

 39.543

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 36.503

2

 

 

C-4

200

R. Labuckas, T. Gadeikis, J. Miasniankinas, K. Rėksnys

 33.449

3

2007

Pontevedra, Ispanija

C-1

200

J. Šuklinas

 41.969

1

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 38.389

1

 

 

C-2

500

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 

4

2008

Milanas, Italija

C-1

200

J. Miasniankinas

 

4

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 37.167

1

 

 

C-2

500

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 

4

2009

Brandenburgas, Vokietija

C-1

200

J. Šuklinas

 40.33

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 36.50

1

 

 

C-4

200

T. Gadeikis, R. Labuckas, J. Miasniankinas, K. Rėksnys

 

4

 

 

C-1

4 × 200

T. Gadeikis, J. Miasniankinas, R. Labuckas, J. Šuklinas

 

4

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

 1:50.466

2

 

 

C-1

1000

J. Šuklinas

 

4

2010

Trasona, Ispanija

C-1

200

J. Šuklinas

 40.031

1

 

 

C-2

200

T. Gadeikis ir R. Labuckas

 35.940

1

2011

Belgradas, Serbija

C-1

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 37.416

1

2012

Zagrebas, Kroatija

C-1

200

J. Šuklinas

 39.060

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 35.956

1

2013

Montemoras, Portugalija

C-1

200

J. Šuklinas

 41.676

1

2014

Brandenburgas, Vokietija

C-2

500

J. Šuklinas ir T. Gadeikis

 

4

2016

Maskva, Rusija

C-1

200

H. Žustautas

 39.432

2

2017
Plovdivas, Bulgarija
C-1
200
H. Žustautas 38.111

2012 Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiosios Europos šalių žaidynėse kanojininkas H. Žustautas tapo nugalėtoju.

Pasaulio čempionatuose Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvauja nuo 1958. Baidarininkai yra laimėję per 40 medalių: A. Vieta - 10 (3 aukso, 5 sidabro, 2 bronzos), A. Duonėla ir E. Balčiūnas (tr. M. Rudzinskas) - po 7 (atitinkamai 3, 2, 2), V. Trukšinas - 5 (1, 3, 1), N. Kalašnikova 3 (1, 2, 0) ir kt., kanojininkai - 10 medalių: V. Česiūnas - 6 (4, 1, 1), V. Čekaitis (tr. J. Gedminas) - 2 (0, 1, 1), R. Vienažindis ir J. Šuklinas (tr. V. Suchorukovas) - po 1 (žr. 12 ir 13 lent.).8

12 lent. Lietuvos baidarininkai pasaulio čempionatuose (1958-2018)

Metai           

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

 Laikas

Užimta vieta

1958

Praha, Čekoslovakija

K-4

10 000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

 37:26.60

3

1973

Tamperė, Suomija

K-1

500

V. Trukšinas

 7:31.53

2

 

 

K-1

4 × 500

V. Trukšinas

 1:53.38

1

1974

Meksikas, Meksika

K-1

500

V. Trukšinas

 

5

 

 

K-1

4 × 500

V. Trukšinas

 7:25.36

2

1975

Belgradas, Jugoslavija

K-1

1000

V. Trukšinas

 

5

 

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

 38:47.39

3

1977

Sofija, Bulgarija

K-2

500

N. Kalašnikova

 

4

 

 

K-2

10 000

P. Šiurskas ir A. Korolkovas

 39:20.70

1

1978

Belgradas, Jugoslavija

K-2

500

N. Kalašnikova

 1:49.52

2

 

 

K-1

10 000

V. Trukšinas

 3:50.64

3

1979

Duisburgas, VFR

K-2

500

N. Kalašnikova

 1:54.19

1

 

 

K-4

500

J. Zautra

 1:31.02

2

 

 

K-4

1000

J. Zautra

 3:16.31

3

1981

Notingamas, Didžioji Britanija

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė

 

4

 

 

K-1

1000

A. Vieta

 

4

1983

Tamperė, Suomija

K-2

500

N. Kalašnikova

 

6

 

 

K-4

500

A. Vieta

 1:35.17

2

 

 

K-4

500

N. Kalašnikova

 1:46.69

2

 

 

K-1

1000

A. Vieta

 4:02.96

2

 

 

K-4

1000

A. Vieta

 3:23.70

3

1985

Hazevinkelis, Belgija

K-4

1000

A. Vieta

 3:00.11

2

1987

Duisburgas, VFR

K-4

500

A. Vieta

 1:23.21

1

 

 

K-4

500

S. Narevičiūtė

 1:40.11

3

 

 

K-4

1000

A. Vieta

 3:02.31

3

1989

Plovdivas, Bulgarija

K-2

1000

A. Vieta

 3:14.67

2

1990

Poznanė, Lenkija

K-2

1000

A. Vieta

 3:16.84

2

 

 

K-4

10 000

A. Vieta

 35:58.54

1

1999

Milanas, Italija

K-1

200

A. Duonėla

 

6

2001

Poznanė, Lenkija

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 32.524

1

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 1:32.302

2

2002

Sevilija, Ispanija

K-1

200

R. Petrukanecas

 35.660

3

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 32.401

1

2003

Geinsvilis, JAV

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 32.972

1

 

 

K-1

500

A. Duonėla

 

5

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 1:29.205

3

2005

Zagrebas, Kroatija

K-1

200

R. Petrukanecas

 

4

 

 

K-2

200

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 32.277

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 1:29.347

3

2007

Duisburgas, Vokietija

K-1

200

V. Vaičikonis

 35.683

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

 

4

2011

Segedas, Vengrija

K-2

500

A. Olijnikas ir R. Nekriošius

 1:28.52

2

2013

Duisburgas, Vokietija

K-1

200

I. Navakauskas

 

5

2014

Maskva, Rusija

K-1

200

I. Navakauskas

 

5

 

 

K-2

200

A. Lankas ir E. Ramanauskas

 

5

 

 

K-2

1000

R. Nekriošius ir A. Olijnikas

 

6

2015

Milanas, Italija

K-1

200

I. Navakauskas

 

4

2018Montemoras, Portugalija
K-1200
A. Seja
35.3662
  K-2
500
A. Olijnikas ir R. Nekriošius1:31.449
3

13 lent. Lietuvos kanojininkai pasaulio čempionatuose užėmę 1-6 v. (1958-2018)

Metai           

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Laikas

Užimta vieta

1971

Belgradas, Jugoslavija

C-1

1000

V. Česiūnas

 4:16.50

3

1973

Tamperė, Suomija

C-1

1000

R. Vienažindis

 4:28.17

2

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas

 3:49.56

2

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

 45:01.51

1

1974

Meksikas, Meksika

C-2

1000

V. Česiūnas

 4:02.85

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

 47:12.07

1

1975

Belgradas, Jugoslavija

C-2

10 000

V. Česiūnas

 42:34.11

1

1978

Belgradas, Jugoslavija

C-2

500

P. Grigonis

 1:46.50

2

1981

Notingamas, Didžioji Britanija

C-2

500

V. Čekaitis

 1:47.74

2

 

 

C-2

1000

V. Čekaitis

 3:41.60

3

 

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

 

4

2006

Segedas, Vengrija

C-1

200

J. Šuklinas

 40.441

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 37.058

3

2007

Duisburgas, Vokietija

C-1

200

J. Šuklinas

 40.493

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 37.407

3

2009

Halifaksas, Kanada

C-1

200

J. Šuklinas

 39.978

3

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 36.433

1

 

 

C-1

4 × 200

J. Šuklinas, R Labuckas, T. Gadeikis, J. Miasniankinas

 

5

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

 

6

 

 

C-2

500

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 

4

2010

Poznanė, Lenkija

C-1

200

J. Šuklinas

 

6

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 36.019

1

2011

Segedas, Vengrija

C-1

200

J. Šuklinas

 

5

 

 

C-2

200

R. Labuckas ir T. Gadeikis

 37.101

1

2013

Duisburgas, Vokietija

C-1

200

J. Šuklinas

 

4

2014

Maskva, Rusija

C-1

200

J. Šuklinas

 38.42

3

2015

Milanas, Italija

C-1

200

H. Žustautas

 

5

2018
Montemoras, PortugalijaC-1
200H. Žustautas40.0433

14 lent. Lietuvos baidarininkai pasaulio taurės laimėtojai

Metai

Etapai

Valtis

Taurės laimėtojai

2000

4

K-1

A. Duonėla

2001

5

K-1, K-2

A. Duonėla

2002

5

K-1, K-2

R. Petrukanecas

2003

5

K-1, K-2

A. Duonėla

 Lietuvos baidarių irkluotojai olimpinėse žaidynėse varžosi nuo 1960, kanojų - nuo 1972.  (žr. 15 ir 16 lent.).

15 lent. Lietuvos baidarininkai olimpinėse žaidynėse užėmę 1-8 v. (1960-2016)

Metai

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1960

Roma, Italija

K-2

1000

M. Rudzinskas

4

2000

Sidnėjus, Australija

K-1

500

A. Duonėla

7

2004

Atėnai, Graikija

K-2

500

A. Duonėla ir E. Balčiūnas

7

2016

Rio de Žaneiras, Brazilija

K-2

200

A. Lankas ir E. Ramanauskas

3

 

 

K-2

1000

R. Nekriošius ir A. Olijnikas

5

16 lent. Lietuvos kanojininkai olimpinėse žaidynėse užėmę 1-8 v.(1972-2016)

Metai           

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1972

Miunchenas, VFR

C-2

1000

V. Česiūnas

1

2012

Londonas, Didžioji Britanija

C-1

200

J. Šuklinas

2

1957 ∆ atsiskyrė nuo Lietuvos irklavimo fed‑jos (įk. 1945). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 10 31 Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo fed‑ja priimta į Tarptautinę kanojų federaciją (International Canoe Federation, ICF).

Likvidavus Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo, Nemuno sporto d‑jas sumažėjo trenerių, nustojo veikusios kai kurios irklavimo bazės. 2007 veikė 4 nuolatinės ir 10 sezoninių bazių, dirbo 43 treneriai, treniravosi > 600 sportininkų. ∆ plėtoja 12 sporto m‑lų skyrių, 15 klubų, LOSC, Kauno irklavimo m‑la.

Tarptautinė teisėjo kategorija suteikta: M. Rudzinskui (1977), Z. Raudoniui (1977), A. Barisui (1980), V. Galdikui (2000), S. Raziūnui (2001), A. Alekrinskiui (2003).

Nuo 2013 Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo fed‑ja renka Geriausius metų Lietuvos ∆ suaugusiųjų ir jaunimo (iki 24 metų) sportininkus. Jaunimo geriausieji: V. Korobovas (2013, 2016), H. Žustautas (2014, 2015, 2017), suaugusiųjų: J. Šuklinas (2013, 2014), H. Žustautas (2015, 2017), A. Lankas ir E. Ramanauskas (2016).

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo fed‑jos prezidentai: G. Ankudinovas (1964-67), M. Rudzinskas (1968-79), B. Zaikauskas (1980-83), V. Šalyginas (1984-90), A. Barisas (1991-2004), A. Korolkovas (2005-2013),  A. Alekrinskis (nuo 2013), gen. sekr. Z. Raudonius (1963-2009), V. Galdikas (2009-2013), R. Petrukanecas (nuo 2013).

Antanas Barisas

Atnaujinta 2018 08 27

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.