Spausdinti Spausdinti
Baidarių ir kanojų irklavimas

Baidarių ir kanojų irklavimas, irklavimo sporto šaka, apimanti lenktynes baidarėmis ir kanojomis, irklavimo slalomą (baidarių ir kanojų irklavimas sraunia upe, dirbtiniu kanalu, per 20-25 natūralias ar dirbtines kliūtis, darant 180°, 360° posūkius ir kilpas) ir maratoną (ilgesnio kaip 10 000 m nuotolio varžybos, vykstančios vieną ar kelias dienas). Lenktyniaujama baidarėmis (irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu): vienvietėmis (K‑1, didž. ilgis - 520 cm, maž. svoris - 12 kg.), dvivietėmis (K‑2, 650 cm, 18 kg), keturvietėmis ( K‑4, 1100 cm, 30 kg), ir kanojomis (irkluojama ir vairuojama vienmenčiu irklu; irkluoja tik vyrai): vienvietėmis (C‑1, 520 cm, 16 kg), dvivietėmis (C‑2, 650 cm, 20 kg), keturvietėmis (C‑4, 900 cm, 30 kg).

Olimpinėse žaidynėse varžomasi dėl 12 medalių komplektų (500, 1000 m nuotoliai), pasaulio čempionatuose - dėl 26 (200, 500, 1000 m nuotoliai). Kitose varžybose lenktyniaujama ir 5000 bei 10 000 m nuotoliuose. Varžomasi ramiame vandenyje (200, 500, 1000 m nuotoliai be posūkių) ir sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas); maratono trasoje pasitaikančias kliūtis sportininkai įveikia pernešdami baidarę krantu.

Baidarę (pagal eskimų kajaką), pavadintą Rob Roy, 1860 pagamino Dž. Makgregoras (Mac Gregor, Škotija); 1866 jis išleido kn. 1000 mylių kanoja „Rob Roy", įkūrė pirmąjį kanojų klubą Anglijoje (ir pasaulyje) - Britų karališkąjį kanojų klubą (British Royal Canoja Club). Klubas 1868 surengė pirmąją baidarių regatą. Baidarininkų klubai kuriami kt. šalyse: Belgijoje (1876), Vokietijoje (1885), Švedijoje (1900), Prancūzijoje (1904), Bohemijoje (Austro-Vengrijos imperija, 1908). 1924 įkurta Tarptautinė kanojų sporto asociacija (Internationale Repräsentantschaft für Kanusport, IRK); 1934 jos nare tapo Klaipėdos krašto vandens sporto organizacija Memeler Segelverein. VIII OŽ (1924 Paryžius) įvyko parodomieji ∆ plaukimai. 1933 Prahoje vykusias ∆ varžybas nuspręsta laikyti pirmuoju Europos čempionatu. 1933 IRK tapo IOC nare. 1936 ∆ tapo olimpine sporto šaka. Nuo 1938 vyksta pasaulio čempionatai (I įvyko Vaksholme, Vaxholm, Švedija). 1946 IRK pavadinta Tarptautine kanojų federacija (International Canoe Federation, ICF); 2007 jai priklausė 135 nariai. XIV OŽ (1948 Londonas) jau dalyvavo ir moterys. Vyksta tarptautiniai regatos, žemynų ir nac. čempionatai, Pasaulio taurės varžybos.

LIETUVOJE iškylas turistinėmis baidarėmis 1885 pradėjo Klaipėdos klubas Neptūnas, ~1912-13 įkurtas Šilutės irklavimo klubas. 1920 įsteigta Vilniaus irklavimo d‑ja, jos klubai kultivavo ir baidarių irklavimą. 1921 Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo pirmąsias baidarių varžybas Nemunu. 1931 prie LJK įkurta baidarių irklavimo sekcija, surengti (organizavo S. Kolupaila) dviviečių baidarių žygiai: Alytus-Kaunas (60 įgulų) ir Kaunas-Klaipėda (50 įgulų). 1936 įkurtas Šiaulių jachtklubas t. p. plėtojo ∆.

1938 08 29-30 Kuršių mariose įvyko I LTO dviviečių baidarių lenktynės (2000 m nuotolyje laimėjo A. ir L. Banioniai, 1000 m - Guškevičiūtė ir Kvederaitė). Pirmasis Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo baidarininkai, surengtas 1936 Kaune, Nemune. Jame varžėsi dvivietės baidarės. Nugalėjo Kauno Spartos įgula. 1940 Kaune surengtas antrasis baidarių irklavimo čempionatas (dalyvavo tik kauniečiai). Lenktyniauta dvivietėmis baidarėmis. Lietuvos čempionais tapo: Jankevičius ir Klemas (2 km - 12 min 7 s), A. ir L. Banioniai (10 km - 54 min 53 s), R. Malinauskaitė ir L. Balčiūnaitė (1 km - 15 min 22,8 s).

Per II pasaul. karą ∆ inventorius buvo išgrobstytas, bazės sunaikintos. Nuo 1949 pradėta (kasmet) rengti Lietuvos baidarių (nuo 1954 ir kanojų) irklavimo čempionatus. Pirmajame pokario Lietuvos baidarių irklavimo čempionate vyko dviviečių baidarių lenktynės, čempionais tapo J. Pavilonis ir A. Šablinskas (10 000 m - 48 min 16,5 s), Z. Petruškaitė ir Rakickaja (2000 m - 9 min 58,9 s). Pirmaisiais vienviečių baidarių irklavimo čempionais 1952 tapo Ponomariovas (10 000 m - 1 h 16 min 27 s) ir O. Urmonaitė (3000 m - 23 min 08 s).

Lietuvos baidarių irklavimo čempionais 5 k. ir daugiau buvo:

1949-60 irkluotojai L. Makauskas, L. Petraitis, A. Rudzinskas, G. Šagoiko, J. Zinkevičius, irkluotojos V. Balčiūnaitė, T. Baltakytė, D. Sadovskaja, A. Šakalytė, D. Šimkutė;

1961-70 irkluotojai F. Baltūsis, S. Dautartas, L. Fedorenko, J. Gedminas, Z. Grincevičius, R. Panavas, F. Rubcovas, V. Rubcovas, M. Rudzinskas, A. Simonavičius, M. Tinteris, irkluotojos T. Baltakytė-Gedminienė, J. Gaidytė, Z. Snukiškytė;

1971-80 irkluotojai A. Alkovikas, A. Civinskas, E. Gerasimovas, I. Jakovlevas, A. Korolkovas, A. Kostinas, V. Liutkus, V. Mėlynavičius, J. Milvydas, K. Šiurskas, P. Šiurskas, K. Šmitas, G. Švenčionis, V. Trukšinas, J. Zautra, irkluotojos A. Beloborodova, L. Jakelaitytė, N. Kalašnikova, Č. Kozlovskaja- Miliušienė, B. Korgaudaitė, V. Kunickaitė, V. Sudarikova-Toporkova;

1981-90 irkluotojai P. Akinis, V. Buzas, A. Gedminas, N. Gedminas, V. Gedminas, A. Korolkovas, A. Kundrotas, V. Kupčinskas, Č. Normantas, A. Rumiancevas, G. Šiaškus, V. Vaitiekūnas, P. Varnas, A. Vieta, J. Zautra, irkluotojos D. Jaroševičiūtė, I. Kančiauskaitė, L. Mikailionytė, S. Narevičiūtė, L. Smilginytė, S. Šlajūtė, J. Urbonaitė;

1991-2000 irkluotojai A. Babakinas, E. Balčiūnas, A. Duonėla, V. Gedminas, E. Gerulskis, V. Kupčinskas, V. Mizeras, R. Petrukanecas, R. Stepšys, irkluotojos R. Ežerskytė, R. Sasnauskaitė, R. Slunkaitė, V. Zgirskytė;

2001-08 irkluotojai E. Balčiūnas, A. Juonys, M. Lankas, V. Vaičikonis, J. Vaičiulis, irkluotojos A. Agafonova, I. Baranovskaja, J. Černikova, N. Kamarauskaitė, I. Radovič.

Pirmaisiais Lietuvos kanojų irklavimo čempionais (1954) tapo: vienvietės - J. Pavilonis (1000 m), dvivietės - V. Šalyginas ir S. Šestakovas.

Lietuvos kanojų irklavimo čempionais 5 k. ir daugiau buvo:

1954-70 R. Andrijauskas, A. Barisas, V. Česiūnas, A. Kaluževičius, A. Mickevičius, M. Rožkovskis, G. Semionovas, Z. Survutas, V. Šalyginas, Ž. Škudas, J. Šlečkus, R. Vienažindis;

1971-80 F. Bortelis, A. Buinauskas, V. Česiūnas, P. Grigonis, S. Gudavičius, P. Gadeikis, R. Kudirka, A. Montvydas, R. Rainys, R. Vienažindis;

1981-90 A. Borkertas, V. Čekaitis, G. Dačiola, G. Mardosas, V. Meliūkštis, S. Polskojus, R. Raščius, D. Survutas.

1991-2000 A. Borkertas, G. Dačiola, K. Rėksnys;

2001-08 R. Labuckas, J. Miasniankinas, K. Prochorovas, K. Rėksnys, D. Sokolovas, J. Šuklinas, R. Gadeikis.

1952 pasirodė naujosios baidarės, 1954 - tarpt. standartus atitinkančios baidarės ir kanojos. 1953 pradėjo veikti Vilniaus VSM irklavimo ir baidarių irklavimo sk. (čia pradėjo irkluoti A. ir M. Rudzinskai, V. Balčiūnaitė, G. Šagoiko, A. Deviatnikovas, D. Šimkutė, A. Šakalytė, T. Baltakytė, Z. Raudonius, J. Zinkevičius ir kt.). 1954 Šiaulių Elnio sporto kolektyve įsteigta akademinio ir baidarių irklavimo sekcija, 1957 Šiauliuose ėmė veikti Lokomotyvo d‑jos ∆ bazė. 1957 LVKKI pradėjo rengti ∆ trenerius. 1958 pradedama irkluoti Panevėžyje. 1960 Panevėžio VSM įkuriamas baidarių irklavimo skyrius. 1973 pradėta eksploatuoti nauja Žalgirio bazė Trakuose, Kaune (prie Lampėdžių) pastatyta Darbo rezervų, 1976 Vilniuje (prie Neries) - Dinamo ir Žalgirio irklavimo bazės. 1972 pradėta rengti tarptautinė Galvės regata.

1983 Lietuvoje buvo 7 nuolatinės ir 11 sezoninių irklavimo bazių, ∆ plėtojo Žalgirio, Dinamo, Darbo rezervų, Nemuno, Lokomotyvo d‑jos, 7 aukštųjų m‑lų, Švietimo m‑jos (Trakuose ir Plungėje) irklavimo klubai. Veikė 4 specializuotos olimpinio rezervo VJSM, 3 skyriai aukštojo sport. meistriškumo m‑lose, 10 skyrių kompleksinėse VJSM ir Panevėžio internatinės sporto m‑los Trakų filiale. 1984 dirbo 78 etatiniai treneriai, treniravosi >1500 baidarininkų ir kanojininkų.

Pirmąjį 1951 surengtą mačą Lietuva-Latvija laimėjo latviai. Nuo 1955 kasmet rengtos Pabaltijo resp. - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - baidarininkų (nuo 1959 ir kanojininkų) varžybos, jose kartais dalyvavo ir kitų resp. (Baltarusijos, Moldavijos) irkluotojai. 1 lent. - Pabaltijo resp. varžybų duomenys.

1 lent. Pabaltijo baidarių ir kanojų irklavimo varžybų duomenys (1955-88)

Metai

Varžybų vieta

Dalyvavo resp.

Užimtos vietos

1 v.

2 v.

3 v.

4 v.

1955

Ryga

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1956

Ryga

5

Baltarusija

Latvija

Estija

Lietuva

1957

Pernu, Estija

3

Estija

Lietuva

Latvija

 

1958

Gomelis, Baltarusija

4

Baltarusija

Lietuva

Estija

Latvija

1959

Tartu, Estija

5

Baltarusija

Lietuva

Estija

Latvija

1960

Limbažiai, Latvija

4

Lietuva

Latvija

Estija

Moldavija

1962

Šiauliai

4

Lietuva

Estija

Latvija

Moldavija

1963

Jūrmala, Latvija

5

Moldavija

Latvija

Baltarusija

Estija

1964

Talinas

4

Moldavija

Lietuva

Latvija

Estija

1965

Minskas

3

Baltarusija

Lietuva

Latvija

 

1966

Bruocėnai, Latvija

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1967

Talinas

3

Lietuva

Estija

Latvija

 

1968

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1969

Daugpilis, Latvija

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1970

Talinas

3

Latvija

Estija

Lietuva

 

1971

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1972

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1973

Talinas

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1974

Trakai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1975

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1976

Talinas

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1977

Trakai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1978

Daugpilis

3

 Latvija

Lietuva

Estija

 

1980

Šiauliai

3

Lietuva

Latvija

Estija

 

1981

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1984

Bruocėnai

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1986

Šiauliai

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1987

Daugpilis

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

1988

Talinas

3

Latvija

Lietuva

Estija

 

Pastaba: Iki 1959 vyko tik baidarių, vėliaus - ir kanojų irklavimo varžybos.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai sėkmingai dalyvavo SSRS tautų spartakiadų irklavimo varžybose (žr. 2 lent.).

2 lent. Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai - SSRS tautų spartakiadų irklavimo varžybų laimėtojai ir prizininkai (1956-91)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1956

K-2

10 000

M. ir A. Rudzinskai

2

 

K-2

500

K. Baltakytė, A. Šakalytė

3

1959

K-2

500

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

1

1967

C-2

1000

A. Golovač, A. Kvietkauskas

3

1971

C-1

1000

V. Česiūnas

1

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

1

 

K-2

1000

P. Šiurskas

3

 

C-1

500

A. Montvydas

1

 

C-2

500

P. Grigonis, A. Rainys

1

1979

K-2

500

N. Kalašnikova

1

1983

K-1

500

J. Zautra

2

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

K-4

1000

A. Vieta

1

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė-Engelė, J. Urbonaitė

3

 

K-4

500

N. Kalašnikova

1

1986

C-2

500

G. Mardosas, S. Polskojus

3

 

C-2

1000

G. Mardosas, S. Polskojus

3

 

K-1

500

S. Narevičiūtė

3

1991

K-1

1000

A. Vieta

1

Geriausi Lietuvos baidarių irkluotojai nuo 1953 dalyvavo SSRS čempionatuose, juose yra laimėję per 100 medalių: A. Vieta - 25 (iš jų 15 aukso, 7 sidabro, 3 bronzos), N. Kalašnikova - 12 (atitinkamai 7, 5, 0), V. Trukšinas - 12 (3, 5, 4), P. Šiurskas - 11 (3, 3, 5), A. Korolkovas - 8 (3, 2, 3), J. Zautra - 8 (2, 5, 1), M. Rudzinskas - 7 (3, 3, 1), A. Rudzinskas - 6 (1, 2, 3), R. Vaitkevičiūtė - 5 (1, 2, 2) ir kt. (žr. 3 lent.).

3 lent. Lietuvos baidarininkai - SSRS čempionatų nugalėtojai ir prizininkai (1956-90)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

Treneriai

1956

K-2

10 000

M. ir A. Rudzinskai

2

J. Pavilonis, A. Krasnopiorovas

 

K-2

500

T. Baltakytė, A. Šakalytė

3

V. Balčiūnaitė

1957

K-4

1000

M. ir A. Rudzinskai

3

J. Pavilionis

 

K-4

10 000

M. ir A. Rudzinskai

2

 

 

K-2

500

T. Baltakytė, A. Šakalytė

3

J. Pavilionis

1958

K-2

1000

M. ir A. Rudzinskai

1

 

1959

K-2

500

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

1

 

1960

K-2

500

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

1

 

 

K-2

1000

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

2

 

1971

K-4

10 000

F. Rubcovas, V. Rubcovas, S. Vyšniauskas, J. Gerasimovas

3

D. Čižienė, V. Rudzinskienė

1971

K-1

500

V. Trukšinas

3

V. Rubcovas

1973

K-1

500

V. Trukšinas

2

 

 

K-1

1000

V. Trukšinas

3

 

 

K-2

500

G. Švenčionis, A. Alkovikas

1

D. Čižienė, J. Šliačkus

 

K-2

1000

G. Švenčionis, A. Alkovikas

3

 

1974

K-1

500

V. Trukšinas

1

 

 

K-2

500

V. Trukšinas

3

 

 

K-2

10 000

V. Trukšinas,

2

 

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

3

J. Žumbakys

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

1

 

 

K-1

10 000

K. Šmitas

2

D. Čižienė

 

K-2

1000

P. Šiurskas

3

 

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

2

 

1976

K-1

1000

V. Trukšinas

2

 

 

K-2

10 000

A. Korolkovas, P. Šiurskas

1

L. Fedorenko, J. Žumbakys

 

K-1

4 × 500

R. Višinskis

3

A. Civinskas

 

K-4

500

N. Kalašnikova

1

V. Narkevičius

 

K-1

4 × 500

N. Kalašnikova

1

 

1977

K-1

500

R. Ūsas

3

J. Šliačkus

 

K-1

4 × 500

V. Trukšinas, R. Višinskis, J. Sokolovskis, S. Taškinas

2

V. Rubcovas, A. Civinskas

 

K-2

1000

A. Korolkovas, P. Šiurskas

3

L. Fedorenko

 

K-2

10 000

A. Korolkovas, P. Šiurskas

1

L. Fedorenko

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

V. Narkevičius

 

K-2

500

D. Liulytė

3

V. Budrys

 

K-4

500

N. Kalašnikova

2

V. Narkevičius

1978

K-1

500

V. Trukšinas

1

 

 

K-1

1000

V. Trukšinas

3

 

 

K-1

10 000

V. Trukšinas

2

 

 

K-2

1000

A. Korolkovas, P. Šiurskas

3

 

 

K-2

10 000

A. Korolkovas, P. Šiurskas

1

 

 

K-4

500

J. Zautra

2

P. Darulis

 

K-1

4 × 500

A. Belobrodova

1

 

 

K-1

4 × 500

D. Liulytė

2

 

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

 

K-2

500

A. Beloborodova

3

 

 

K-4

500

A. Beloborodova, N. Kalašnikova

2

 

1979

K-2

10 000

P. Šiurskas, A. Korolkovas

2

 

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

 

K-4

500

J. Zautra

2

 

 

K-4

500

N. Kalašnikova, A. Beloborodova

2

V. Narkevičius

 

K-4

500

D. Liulytė

3

V. Budrys

1980

K-1

1000

R. Višinskis

1

 

 

K-1

1000

J. Zautra

3

 

 

K-2

10 000

P. Šiurskas, A. Korolkovas

1

 

 

K-4

1000

P. Šiurskas

2

 

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

Treneriai

 

K-2

500

D. Liulytė

3

 

 

K-4

500

A. Beloborodova

1

V. Narkevičius

 

K-1

4 × 500

A. Beloborodova

1

 

1981

K-1

500

A. Vieta

2

J. Geringsonas, F. Rubcovas

 

K-1

1000

J. Zautra

1

 

 

K-2

1000

A. Vieta

2

 

 

K-2

10 000

A. Korolkovas, J. Smerikovas

2

L. Fedorenko

 

K-4

1000

J. Zautra

2

 

 

K-4

10 000

R. Višinskis

2

 

 

K-1

500

R. Vaitkevičiūtė

3

V. Sasnauskas

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė

1

 

 

K-2

500

D. Liulytė

2

 

 

K-4

500

N. Kalašnikova, A. Beloborodova

1

 

 

 

 

D. Liulytė, R. Vaitkevičiūtė

2

 

 

K-1

4 × 500

A. Valančiauskas, V. Liutkus, A. Korolkovas, J. Gerasimovas

1

 

1982

K-1

1000

A. Vieta

3

 

 

K-1

4 × 500

J. Zautra, G. Šiaškus, A. Valančiauskas, A. Korolkovas

1

 

 

K-1

4 × 500

R. Vaitkevičiūtė, J. Urbonaitė, N. Barkauskaitė, N. Kalašnikova

2

 

1983

K-1

500

J. Zautra

2

 

 

K-1

1000

A. Vieta

1

 

 

K-4

500

A. Vieta

1

 

 

K-4

1000

A. Vieta

1

 

 

K-1

4 × 500

J. Zautra

2

 

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė-Engelė, J. Urbonaitė

3

V. Sasnauskas

 

K-4

500

N. Kalašnikova

1

 

 

K-1

4 × 500

A. Vieta

1

 

 

K-1

4 × 500

N. Kalašnikova

2

 

1984

K-1

1000

A. Vieta

1

 

 

K-2

500

A. Vieta

3

 

 

K-4

1000

A. Vieta

1

 

 

K-1

4 × 500

A. Vieta, J. Zautra, G. Šiaškus, A. Tomkevičius

1

 

1985

K-1

1000

A. Vieta

1

 

 

K-4

500

A. Vieta

1

 

 

K-4

1000

A. Vieta

1

 

1986

K-2

500

S. Narevičiūtė

3

A. Naujokaitis

1987

K-1

1000

A. Vieta

2

 

 

K-2

500

A. Vieta

2

 

 

K-4

500

A. Vieta

1

 

 

K-4

1000

A. Vieta

1

 

 

K-4

500

S. Narevičiūtė

1

A. Naujokaitis

1989

K-2

1000

A. Vieta

1

 

 

K-4

500

A. Vieta

2

 

 

K-4

1000

A. Vieta

2

 

 

K-4

10 000

A. Vieta

1

 

1990

K-2

1000

A. Vieta

1

 

 

K-4

500

A. Vieta

3

 

 

K-4

1000

A. Vieta

2

 

Lietuvos kanojų irkluotojai SSRS čempionatuose dalyvavo nuo 1953. Juose yra laimėję per 40 medalių: V. Česiūnas - 9 (6 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), R. Vienažindis - 6 (atitinkamai 2, 1, 3), P. Grigonis - 6 (2, 3, 1), Z. Survutas - 5 (1, 4, 0), A. Montvydas - 5 (3, 1, 1), A. Rainys - 4 (2, 2, 0), G. Mardosas - 4 (0, 0, 4), D. Survutas - 3 (1, 2, 0), V. Čekaitis - 3 (2, 1, 0) ir kt. (žr. 4 lent.).

4 lent. Lietuvos kanojininkai - SSRS čempionatų nugalėtojai ir prizininkai (1961-89)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

Treneriai

1961

C-2

10 000

G. Sickis, M. Rožkovskis

2

I. Sadovodovas

1964

C-1

4 × 500

Z. Survutas

2

I. Sadovodovas

1967

C-2

1000

A. Golovač, A. Kvietkauskas

3

A. Barisas

1969

C-2

10 000

V. Česiūnas, Z. Survutas

2

I. Sadovodovas

1970

C-1

4 × 500

V. Česiūnas

2

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas, Z. Survutas

1

 

1971

C-1

10 000

Z. Survutas

2

 

1972

C-1

500

R. Vienažindis

3

V. Sasnauskas

 

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis

3

 

1973

C-1

1000

A. Montvydas

1

L. Fedorenko

 

C-2

500

V. Česiūnas, R. Vienažindis

3

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas, R. Vienažindis

1

 

1974

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1

 

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis

1

 

1975

C-1

500

A. Montvydas

1

L. Fedorenko

 

C-2

500

P. Grigonis, A. Rainys

1

J. Petronis, V. Sasnauskas

 

C-1

4 × 500

R. Vienažindis, A. Montvydas, A. Rainys, P. Grigonis

2

L. Fedorenko, V. Sasnauskas

1976

C-2

500

A. Rainys, P. Grigonis

2

 

1977

C-2

500

A. Rainys, P. Grigonis

1

 

 

C-2

1000

P. Grigonis

2

 

1978

C-1

500

A. Montvydas

3

 

 

C-1

1000

A. Montvydas

1

 

1980

C-2

10 000

P. Grigonis

3

 

1981

C-2

1000

V. Čekaitis

1

J. Gedminas

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

1

 

1983

C-1

4 × 500

V. Čekaitis

2

 

 

 

 

J. Adomaitis

3

 

1984

C-2

1000

G. Mardosas

3

E. Čaikovskis

1985

C-2

1000

G. Mardosas

3

 

 

C-1

4 × 500

S. Polskojus, S. Navakauskas, R. Budrikis, G. Mardosas

3

 

1986

C-1

4 × 500

G. Mardosas, R. Budrikis A. Šarafundinovas, S. Polskojus

3

E. Čaikovskis

1989

C-1

500

D. Survutas

1

Z. Survutas

 

C-1

1000

D. Survutas

3

 

 

C-2

500

G. Dačiola

2

E. Gustas

 

C-4

1000

G. Dačiola, D. Survutas

2

E. Gustas, Z. Survutas

Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai 21 kartą (11 k. baidarių, 10 k. kanojų irkluotojai) laimėjo SSRS irklavimo taurę (žr. 5 lent.).

5 lent. Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai - SSRS taurės laimėtojai (1973-90)

Metai

Valtis

Nuotolis (m)

Taurės laimėtojai

1973

C-2

500

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1974

C-2

1000

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1975

K-1

1000

V. Trukšinas

 

K-2

1000

P. Šiurskas

 

K-2

10 000

P. Šiurskas

 

C-2

1000

V. Česiūnas

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1976

K-1

1000

V. Trukšinas

 

C-2

500

P. Grigonis, A. Rainys

1977

C-2

500

A. Montvydas

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1978

K-2

500

N. Kalašnikova

1981

C-2

500

V. Čekaitis

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

 

K-2

500

D. Liulytė

1983

K-1

1000

A Vieta

 

K-2

500

N. Kalašnikova

1984

K-2

1000

A. Vieta

1990

K-1

1000

A. Vieta

Du Lietuvos baidarininkai yra laimėję Pasaulio taurę: A. Duonėla 2000 (K‑1), 2001 (K‑1, K‑2), 2003 (K‑1, K‑2), R. Petrukanecas 2002 (K‑1, K‑2).

Lietuvos baidarių (nuo 1957) ir kanojų (nuo 1983) irkluotojai dalyvauja Europos čempionatuose. Juose yra laimėję per 30 medalių (1957-2006): A. Duonėla - 5 (2 aukso, 3 sidabro), E. Balčiūnas - 3 (atitinkamai 1 ir 2), M. ir A. Rudzinskai - po 2 (1 ir 1) ir kt. (žr. 6 lent.).

6 lent. Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai Europos čempionatuose (1957-2016)

Metai

Miestas. šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1957

Gentas,

K-4

1000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

1

 

Belgija

K-4

10 000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

2

1959

Duisburgas, VFR

K-2

500

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

7

1961

Poznanė,

K-4

1000

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

4

 

Lenkija

K-4

10 000

M. Rudzinskas, L. Fedorenko

6

1997

Plovdivas,

K-1

200

A. Duonėla

10

 

Bulgarija

K-1

500

A. Duonėla

10

 

 

K-1

1000

R. Petrukanecas

8

 

 

K-2

500

V. Mizeras, V. Kupčinskas

11

 

 

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

12

1999

Zagrebas,

K-1

200

A. Duonėla

4

 

Jugoslavija

K-1

500

A. Duonėla

6

 

 

K-1

1000

R. Petrukanecas

11

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

7

 

 

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

13

2000

Poznanė,

K-1

200

A. Duonėla

1

 

Lenkija

K-1

500

R. Petrukanecas

7

 

 

K-1

1000

V. Mizeras

17

 

 

K-2

200

R. Petrukanecas, E. Balčiūnas

6

 

 

K-2

500

V. Mizeras, E. Balčiūnas

8

 

 

C-1

200

K. Rėksnys

15

 

 

C-1

500

K. Rėksnys

11

 

 

C-1

1000

D. Paulauskas

19

 

 

C-2

200

K. Rėksnys, D. Paulauskas

12

 

 

C-2

500

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

17

 

 

C-2

1000

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

17

 

 

K-4

200

O. Stativkinas, J. Ragauskas, V. Vaičikonis, V. Čižys

18

 

 

K-4

500

R. Petrukanecas, M. Lankas, V. Vaičikonis, O. Stativkinas

11

 

 

K-4

1000

O. Stativkinas, A. Sorokinas, J. Ragausklas, V. Čižys

18

2001

Milanas,

K-1

500

A. Duonėla

9

 

Italija

K-1

1000

R. Petrukanecas

13

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

4

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

7

 

 

K-2

1000

M. Lankas, V. Vaičikonis

12

 

 

C-1

200

K. Rėksnys

15

 

 

C-1

500

K. Rėksnys

13

 

 

C-2

200

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

14

 

 

C-2

500

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

14

2002

Segedas,

K-1

200

R. Petrukanecas

3

 

Szeged,

K-1

500

R. Petrukanecas

6

 

Vengrija

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

4

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

5

 

 

K-2

1000

M. Lankas, V. Vaičikonis

14

 

 

C-4

200

R. Labuckas, J. Šuklinas K. Rėksnys, K. Prochorovas

7

 

 

C-1

200

J. Miasniankinas

14

 

 

C-1

500

J. Miasniankinas

14

 

 

C-4

500

R Labuckas, J. Šuklinas K Rėksnys, K. Prochorovas

9

2004

Poznanė,

K-1

200

A. Duonėla

2

 

Lenkija

K-1

500

A. Duonėla

9

 

 

K-1

1000

V. Vaičikonis

22

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

1

 

 

K-2

1000

E. Balčiūnas, R. Petrukanecas

27

 

 

K-4

200

R. Petrukanecas, M. Lankas, A. Sorokinas, V. Vaičikonis

10

Metai

Miestas. šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

 

 

K-4

500

J. Ragauskas, M. Lankas, A. Sorokinas, V. Vaičikonis

11

 

 

C-1

200

J. Šuklinas

5

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

18

 

 

C-1

1000

D Sokolovas

13

 

 

C-2

200

J. Miasniankinas, K. Rėksnys

7

 

 

C-2

500

J. Miasniankinas, K. Rėksnys

12

 

 

C-4

200

J. Šuklinas, D. Sokolovas, K. Rėksnys, J. Miasniankinas

6

2005

Poznanė,

K-1

200

R. Petrukanecas

4

 

Lenkija

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

4

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

5

 

 

C-1

200

J. Miasniankinas

6

 

 

C-2

200

R. Labuckas, T. Gadeikis

7

 

 

K-1

200

A. Agofonova

9

2006

Rosicė,

K-1

200

R. Petrukanecas

7

 

Čekija

K-1

500

V. Vaičikonis

8

 

 

K-1

1000

R. Nekriošius

19

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

5

 

 

K-2

1000

R. Malinauskas, R. Petrukanecas

14

 

 

C-1

200

J. Šuklinas

3

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

6

 

 

C-2

200

R. Labuckas, T. Gadeikis

2

 

 

C-2

500

R. Labuckas, T. Gadeikis

10

 

 

C-2

1000

K. Rėksnys, J. Miasniankinas

14

 

 

C-4

200

R. Labuckas, T. Gadeikis, K. Rėksnys, J. Miasniankinas

3

 

 

K-1

200

A. Agafonova

20

 

 

K-1

500

A. Agafonova

23

 

 

K-4

500

J. Vaičiulis, A. Radzevičius, R. Petrukanecas, R. Malinauskas

13

 

 

K-4

1000

E. Balčiūnas, J. Vaičiulis, A. Radzevičius, V. Vaičikonis

10

 

 

K-2

500

A. Agafonova, J. Černiakova

16

2007

Pontevedra,

K-1

200

V. Vaičikonis

4

 

Ispanija

K-1

500

V. Vaičikonis

9

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

5

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

6

 

 

K-2

1000

J. Vaičiulis, A. Radzevičius

24

 

 

C-1

200

J. Šuklinas

1

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

6

 

 

C-1

1000

J. Šuklinas

8

 

 

C-2

200

R. Labuckas, T. Gadeikis

1

 

 

C-2

500

R. Labuckas, T. Gadeikis

4

2008

Milanas, Italija

K-1

200

V. Vaičikonis

1

 

 

K-1

500

V. Vaičikonis

9

 

 

K-1

1000

R. Nekrošius

15

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

3

 

 

K-4

500

R. Malinauskas, A. Radzevičius, R. Ptašnykas, J. Vaičiulis

4

 

 

K-4

1000

R. Malinauskas, A. Radzevičius, R. Ptašnykas, J. Vaičiulis

17

 

 

C-1

200

J. Miasniankinas

4

 

 

C-1

1000

J. Šuklinas

9

 

 

C-2

200

R. Labuckas, T. Gadeikis

1

 

 

C-2

500

R. Labuckas, T. Gadeikis

4

Pasaulio čempionatuose Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvauja nuo 1958. Baidarininkai yra laimėję per 40 medalių: A. Vieta - 10 (3 aukso, 5 sidabro, 2 bronzos), A. Duonėla ir E. Balčiūnas (tr. M. Rudzinskas) - po 7 (atitinkamai 3, 2, 2), V. Trukšinas - 5 (1, 3, 1), N. Kalašnikova 3 (1, 2, 0) ir kt., kanojininkai - 10 medalių: V. Česiūnas - 6 (4, 1, 1), V. Čekaitis (tr. J. Gedminas) - 2 (0, 1, 1), R. Vienažindis ir J. Šuklinas (tr. V. Suchorukovas) - po 1 (žr. 7 lent.).

7 lent. Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai pasaulio čempionatuose (1958-2016)

Metai

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1958

Praha,

K-4

1000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

8

 

Čekoslovakija

K-4

10 000

M. Rudzinskas, A. Rudzinskas

3

1971

Belgradas, Jugoslavija

C-1

1000

V. Česiūnas

3

1973

Tamperė,

K-1

500

V. Trukšinas

2

 

Suomija

K-1

4 × 500

V. Trukšinas

1

 

 

C-1

1000

R. Vienažindis

2

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas

2

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1

1974

Meksikas,

K-1

500

V. Trukšinas

5

 

Meksika

K-1

4 × 500

V. Trukšinas

2

 

 

C-2

1000

V. Česiūnas

1

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1

1975

Belgradas,

K-1

1000

V. Trukšinas

5

 

Jugoslavija

K-2

10 000

P. Šiurskas

3

 

 

C-2

10 000

V. Česiūnas

1

1977

Sofija,

K-2

10 000

P. Šiurskas, A. Korolkovas

1

 

Bulgarija

K-2

500

N. Kalašnikova

4

1978

Belgradas,

K-1

1000

V. Trukšinas

3

 

Jugoslavija

K-2

10 000

P. Šiurskas, A. Korolkovas

9

 

 

C-2

500

P. Grigonis

2

 

 

K-2

500

N. Kalašnikova

2

1979

Duisburgas,

K-2

500

N. Kalašnikova

1

 

VFR

K-4

500

J. Zautra

2

 

 

K-4

1000

J. Zautra

3

1981

Notingamas,

K-1

1000

A. Vieta

4

 

Nottingham,

C-2

500

V. Čekaitis

2

 

D. Britanija

C-2

1000

V. Čekaitis

3

 

 

C-2

10 000

V. Čekaitis

4

 

 

K-2

500

R. Vaitkevičiūtė

4

1982

Belgradas, Jugoslavija

K-1

1000

A. Vieta

12

1983

Tamperė,

K-1

1000

A. Vieta

2

 

Suomija

K-4

500

A. Vieta

2

 

 

K-4

1000

A. Vieta

3

 

 

K-2

500

N. Kalašnikova

6

 

 

K-4

500

N. Kalašnikova

2

1985

Hazevinkelis, Belgija

K-4

1000

A. Vieta

2

1987

Duisburgas, Vokietija

K-4

500

A. Vieta

1

 

 

K-4

1000

A. Vieta

3

 

 

K-4

500

S. Narevičiūtė

3

1989

Plovdivas,

K-2

1000

A. Vieta

2

 

Bulgarija

K-4

10 000

A. Vieta

1

1990

Poznanė,

K-2

1000

A. Vieta

2

 

Lenkija

K-4

10 000

A. Vieta

1

1994

Sočimilka,

K-2

200

V. Mizeras, V. Kupčinskas

15

 

Meksika

K-2

500

V. Mizeras, V. Kupčinskas

11

 

 

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

15

1995

Duisburgas,

K-1

200

R. Petrukanecas

12

 

Vokietija

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

9

1997

Duisburgas,

K-1

200

R. Petrukanecas

12

 

Vokietija

K-1

1000

R. Petrukanecas

12

 

 

C-1

200

K. Rėksnys

16

 

 

C-1

500

K. Rėksnys

14

 

 

K-2

200

V. Mizeras, V. Kupčinskas

13

 

 

K-2

500

V. Mizeras, V. Kupčinskas

17

 

 

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

12

1998

Segedas,

K-1

500

R. Stepšys

22

 

Szeged,

K-1

1000

R. Stepšys

20

 

Vengrija

K-2

200

A. Duonėla, R. Petrukanecas

8

 

 

K-2

200

V. Mizeras, V. Kupčinskas

16

 

 

K-2

500

V. Mizeras, V. Kupčinskas

17

 

 

K-2

1000

V. Mizeras, V. Kupčinskas

23

 

 

C-1

500

K. Rėksnys

26

 

 

C-1

1000

M. Koreniukas

23

 

 

C-2

200

K. Rėksnys, D. Paulauskas

13

 

 

C-2

500

D. Kozlovas, M. Koreniukas

26

 

 

C-2

1000

K. Rėksnys, D. Paulauskas

13

 

 

K-4

200

E. Gerulskis, E. Balčiūnas, R. Petrukanecas, A. Duonėla

17

 

 

K-4

500

M. Pulkauskas, D. Grigaitis, V. Čižys, O. Stativkinas

25

 

 

K-4

1000

E. Gerulskis, E. Balčiūnas, R. Petrukanecas, A. Duonėla

15

 

 

K-1

500

L. Kučerova

28

 

 

K-1

1000

R. Slunkaitė

25

 

 

K-2

500

L. Kučerova, R. Slunkaitė

18

 

 

K-2

1000

L. Kučerova, R. Slunkaitė

18

1999

Milanas,

K-1

200

A. Duonėla

6

 

Italija

K-1

500

A. Duonėla

8

 

 

K-2

200

V. Mizeras, V. Kupčinskas

9

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

9

 

 

K-4

200

M. Lankas, V. Vaičikonis, O. Stativkinas, V. Čižys

12

2001

Poznanė,

K-1

200

A. Duonėla

18

 

Lenkija

K-1

500

R. Petrukanecas

8

 

 

K-1

1000

J. Ragauskas

17

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

1

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

2

 

 

K-2

1000

M. Lankas, V. Vaičikonis

14

 

 

K-4

200

J. Ragauskas, A. Sorokinas, O. Stativkinas, E. Vaitkevičius

18

 

 

K-4

1000

J. Ragauskas, A. Sorokinas, O. Stativkinas, E. Vaitkevičius

18

 

 

K-4

500

M. Lankas, V. Vaičikonis, A. Sorokinas, O. Stativkinas,

14

 

 

C-1

200

K. Rėksnys

30

 

 

C-1

500

K. Rėksnys

15

 

 

C-2

200

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

12

 

 

C-2

500

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

15

 

 

K-1

500

I. Baranovskaja

18

2002

Sevilija,

K-1

200

R. Petrukanecas

3

 

Ispanija

K-1

500

R. Petrukanecas

10

 

 

C-1

200

J. Miasniankinas

14

 

 

C-2

200

J. Miasniankinas, K. Prochorovas

11

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

1

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

8

 

 

C-2

500

K. Prochorovas, R. Rėksnys

18

2003

Geinsvilis,

K-1

200

R. Petrukanecas

9

 

Gainesville,

K-1

500

A. Duonėla

5

 

JAV

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

1

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

3

2005

Zagrebas,

K-1

200

R. Petrukanecas

4

 

Serbija

K-1

500

V. Vaičikonis

10

 

 

K-2

200

A. Duonėla, E. Balčiūnas

2

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

3

 

 

C-1

200

J. Šuklinas

7

 

 

C-1

500

J. Šuklinas

12

 

 

C-2

500

T. Gadeikis, R. Labuckas

9

 2006 Segedas,K-1 200A. Duonėla 7
  VengrijaK-1 500V. Vaičikonis 36
  K-1
1000
R. Nekrošius
16
  K-2 200A. Duonėla, E. Balčiūnasdiskv.
  K-2
 500A. Duonėla, E. Balčiūnas 9
  K-4
 200A. Radzevičius, R. Malinauskas, R. Petrukanecas, J. Vaičiulis
 11
  K-4
 500A. Radzevičius, R. Malinauskas, R. Petrukanecas, J. Vaičiulis 9
  K-4 1000A. Radzevičius, R. Malinauskas, R. Petrukanecas, J. Vaičiulis 17
  K-1
 200A. Agafova
 24
  K-1
 1500J. Černiakova
 28
  K-2
 200A. Agafova, J. Černiakova 16
  K-2
 500A. Agafova, J. Černiakova 27
  C-1
 200J. Šuklinas 3
  C-1
 500J. Šuklinas 9
  C-2
 200R. Labuckas, T. Gadeikis
 3
  C-2
 500K. Rėksnys, J. Miasniankinas 17
  C-2 1000R. Labuckas, T. Gadeikis
 20
  C-4
 200R. Labuckas, T. Gadeikis, K. Rėksnys, J. Miasniankinas 4
 2007 Duisburgas,K-1 200V. Vaičikonis
 2
  VokietijaK-1 500V. Vaičikonis 13
  K-1
 1000R. Nekriošius
 20
  K-2
 200A. Duonėla, E. Balčiūnas 7
  K-2
 500A. Duonėla, E. Balčiūnas 4
  C-1
 200J. Šuklinas 3
  C-1 500J. Šuklinas 12
  C-1
 1000J. Miasniankinas 17
  C-2
 200R. Labuckas, T. Gadeikis 3
  C-2
 500R. Labuckas, T. Gadeikis 13
      
      

Lietuvos baidarių irkluotojai olimpinėse žaidynėse varžosi nuo 1960, kanojų - nuo 1972. Tik kanojos irkluotojas V. Česiūnas yra laimėjęs olimpinį medalį (žr. 8 lent.).

8 lent. Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai olimpinėse žaidynėse (1960-2008)

Metai

Miestas, šalis

Valtis

Nuotolis (m)

Irkluotojai

Užimta vieta

1960

Roma, Italija

K-2

1000

M. Rudzinskas

4

1972

Miunchenas, VFR

C-2

1000

V. Česiūnas

1

1980

Maskva, SSRS

K-1

1000

R. Višinskis

10

1992

Barselona, Ispanija

K-1

500

A. Vieta

9

 

 

K-1

1000

A. Vieta

9

1996

Atlanta, JAV

K-2

500

V. Kupčinskas, V. Mizeras

15

 

 

K-2

1000

V. Kupčinskas, V. Mizeras

15

2000

Sidnėjus, Australija

K-1

500

A. Duonėla

7

 

 

K-1

1000

V. Mizeras

16

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

12

2004

Atėnai, Graikija

K-1

500

A. Duonėla

10

 

 

K-1

1000

R. Petrukanecas

19

 

 

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

7

2008

Pekinas, Kinija

K-2

500

A. Duonėla, E. Balčiūnas

11

 

 

C-2

500

R. Labuckas, T. Gadeikis

10

1957 ∆ atsiskyrė nuo Lietuvos irklavimo fed‑jos (įk. 1945). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 10 31 Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo fed‑ja priimta į Tarptautinę kanojų federaciją (International Canoe Federation, ICF).

Likvidavus Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo, Nemuno sporto d‑jas sumažėjo trenerių, nustojo veikusios kai kurios irklavimo bazės. 2007 veikė 4 nuolatinės ir 10 sezoninių bazių, dirbo 43 treneriai, treniravosi > 600 sportininkų. ∆ plėtoja 12 sporto m‑lų skyrių, 15 klubų, LOSC, Kauno irklavimo m‑la.

Tarptautinė teisėjo kategorija suteikta: M. Rudzinskui (1977), Z. Raudoniui (1977), A. Barisui (1980), V. Galdikui (2000), S. Raziūnui (2001), A. Alekrinskiui (2003).

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo fed‑jos prezidentai: G. Ankudinovas (1964-67), M. Rudzinskas (1968-79), B. Zaikauskas (1980-83), V. Šalyginas (1984-90), A. Barisas (1991-2004), A. Korolkovas (nuo 2005), gen. sekr. Z. Raudonius (nuo 1963).

Antanas Barisas

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.