Spausdinti Spausdinti
Slidinėjimas

Slidinėjimas, žiemos sporto šakų grupė, apimanti slidinėjimo lenktynes, šuolius su slidėmis nuo tramplyno, kalnų ir akrobatinį slidinėjimą, snieglenčių sportą. Slidinėjama tikru arba dirbtiniu sniegu dengtoje vietovėje, vandens paviršiumi arba žolės aikštėje. Slidinėjimo rūšys: rekreacinis Δ, slidinėjimo lenktynės, ­ kalnų slidinėjimas, akrobatinis Δ, aukštikalnių Δ, snieglenčių sportas, šuoliai su slidėmis nuo tramplyno, slidinėjimo dvikovė.

Rekreacinis slidinėjimas - slidinėjimas laisvalaikiu norint atgauti jėgas, išlaikyti arba pagerinti fizinį parengtumą, stiprinti sveikatą. Slidinėjimo lenktynės - slidinėjimo sporto rungčių grupė - lenktynės slystant slidėmis raižytos vietovės specialioje trasoje. Klasikinės rungtys: vyrams - 10 km, 15 km, 30 km, 50 km lenktynės, 4 ´ 10 km estafetė, moterims - 5 km, 10 km, 15 km, 30 km lenktynės, 4 ´ 5 km estafetė. Rengiamos individualiosios ir komandinės (du estafetės dalyviai) sprinto lenktynės (0,8-1,8 km) vyrams ir (0,4-1,8 km) moterims. Slidinėjimo lenktynės yra ir slidinėjimo dvikovės, biatlono, orientavimosi slidinėjant sudedamoji dalis. Akrobatinis slidinėjimas (angl. free style) - laisvojo stiliaus slidinėjimo kalnų slidėmis 5 rungčių sporto šaka: gūbrinis (angl. moguls), akrobatiniai šuoliai nuo tramplyno (aerials), kalnų slidinėjimo krosas (ski cross), slidinėjimas rampoje (half-pipe), stilingas leidimasis (slopestyle). Iš pradžių buvo dar viena rungtis - slidžių baletas. Kaip sporto šaka pripažintas 1979. Į olimpinių žiemos žaidynių programą įtrauktas nuo 1988 kaip parodomoji sporto šaka, nuo 1992 yra olimpinė sporto šaka. Aukštikalnių slidinėjimas - slidinėjimas kalnuose, esančiuose 1400-1800 m virš jūros lygio. Snieglenčių sportas - leidimosi nuo kalno ant vienos plačios slidės (snieglentės) rungčių grupė: lygiagretusis (paralelinis) slalomas ir lygiagretusis didysis slalomas, akrobatika rampoje (half-pipe) ir stilingas leidimasis (slopestyle), didysis šuolis (big air) - tik vyrams, grupinis leidimasis (snieglenčių krosas) ir komandinis snieglenčių krosas (2 dalyviai komandoje). 1965 S. Popenas (JAV, Mičigano v‑ja) pirmasis pabandė su lenta (viena plačia slide) leistis nuo kalno. Europoje ši sporto šaka plačiau paplito 20 a. 8 d‑metyje. Pirmosios varžybos įvyko 1981 JAV, Kolorado v‑joje, 1986 pradėtos organizuoti Europos taurės varžybos. 1987 įkurtos Š. Amerikos ir Europos snieglentininkų asociacijos. 1998 snieglenčių sportas įtrauktas į XVIII žiemos olimpinių žaidynių programą. Šuoliai su slidėmis nuo tramplyno - slidinėjimo rūšis, kuriai reikia specialių įrengimų - tramplynų. Ji gana populiari daugelyje pasaulio šalių. Tramplynai skirstomi į mokomuosius, sportinius ir skrydžių. Sportinių tramplynų galingumas 70-120 m. Dažniausiai varžybos vyksta nuo vidutinio galingumo (70-90 m) ir didelio galingumo (nuo jų galima nušokti iki 130 m) tramplynų,  rečiau - nuo skrydžių tramplynų (jų galingumas 150-200 m). Pasaulio rekordas - 246,5 m (2011 pasiekė J. R. Evensenas, Evensen, Vikersundbakkene, Norvegija). Šuolių nuo tramplyno slidės yra ilgesnės (240-260 cm ilgio), platesnės (plotis priekyje 10-12 cm, viduryje 8,5-11 cm) ir sunkesnės (6-9 kg) nei lenktyninės arba kalnų slidės. Slidinėjimo dvikovė - slidinėjimo rūšis, apimanti dvi rungtis: šuolius su slidėmis nuo vidutinio galingumo tramplyno ir 15 km slidinėjimo lenktynes laisvuoju stiliumi. Šios rungties sportininkui reikia ypatybių, būdingų šuolininkui (greitumo, jėgos, vikrumo, koordinacijos) ir lenktynininkui (didelės ištvermės, geros slydimo technikos).

Δ - labai senas žmonių judėjimo per sniegą būdas. Apie slidžių atsiradimą, apie pirmykštes slides sprendžiama iš archeol. radinių, raižinių ir piešinių ant uolų (~ 4500-5000 m. pr. Kr.), remiantis senovės rašytiniais dokumentais (metraščiais).

Vienos seniausių slidžių (jų amžius siekia ~ 3500 m.) buvo rastos Hatinge (Švedija). Plėtojantis civilizacijai, Šiaurės kraštuose Δ tapo žmonių pramogų, laisvalaikio leidimo priemone. Pirmosios žinios apie Δ lenktynes siekia 1555.

1767 Norvegijoje, netoli Kristianijos (Christiani, dab. Oslas), įvyko pirmosios oficialios kelių slidinėjimo rūšių varžybos. Buvo lenktyniaujama lyguma, varžomasi slalomo ir greitojo leidimosi rungtyse, slystant slidėmis ir šaudant. Pirmosios oficialios slidinėjimo lenktynių varžybos įvyko 1843 Triamse (Norvegija). 5 km lenktynes, nuotolį įveikęs per 29 min, laimėjo laplandietis, šliuožęs su 2 lazdomis, antrą vietą - šliuožęs su viena lazda, trečią - šliuožęs be lazdų. 1862-63 Tranheime (Norvegija) buvo surengta pirmoji pasaulyje slidžių ir slidinėjimo inventoriaus paroda, 1874 Norvegijoje įkurtas pirmasis slidininkų klubas. 1910 Osle (Norvegija) surengtas I tarptautinis Δ kongresas ir sudaryta Tarptautinė Δ k‑ja, 1924 VIII tarptautiniame Δ kongrese Šamoni (Chamonix, Prancūzija) ji reorganizuota į Tarptautinę slidinėjimo federaciją (International Ski Federation, FIS).

I žiemos olimpinių žaidynių (ŽOŽ, 1924 ) programoje buvo slidinėjimo lenktynės (18 ir 50 km) vyrams, šuoliai su slidėmis nuo tramplyno ir Šiaurės dvikovė (šuoliai su slidėmis nuo tramplyno ir Δ lenktynės), nuo 1925 rengiami šių Δ rungčių pasaulio Δ čempionatai.

IV ŽOŽ (1936) slidinėjimo lenktynių varžybų programa buvo papildyta 4 ´ 10 km estafete vyrams, VI (1952) - 10 km lenktynėmis moterims, VII (1956) - 30 km nuotolio lenktynėmis vyrams ir 3 ´ 5 km estafete moterims, be to, vyrai varžėsi ne 18, o 15 km nuotolyje.

1954 pirmą kartą pasaulio Δ čempionate dalyvavo moterys (lenktyniavo 10 km nuotolyje ir 3 ´ 5 km estafetės varžybose). IX ŽOŽ (1964) jos pirmą kartą varžėsi 5 km lenktynėse. XV ŽOŽ (1988) moterų 5 km ir 10 km, vyrų 15 km ir 30 km Δ lenktynės vyko klasikiniu, o moterų 20 km ir vyrų 50 km - laisvuoju stiliumi; moterų ir vyrų estafečių varžybose pirmieji du etapai buvo įveikiami klasikiniu, o trečias ir ketvirtas - laisvuoju stiliumi. Į XIX ŽOŽ (2002) programą pirmą kartą įtrauktos trumpų nuotolių (sprinto) lenktynės laisvuoju stiliumi moterims ir vyrams, į XX ŽOŽ (2006) - kombinuotos lenktynės: moterims - 15 km, vyrams - 30 km (pirmoji nuotolio pusė įveikiama klasikiniu stiliumi, keičiamos slidės ir lazdos, o antroji pusė - laisvuoju stiliumi).

2006 12 29-2007 01 07 pirmą kartą vyko daugiadienės slidininkų lenktynės Tour de Ski, kurios įtrauktos į Pasaulio Δ taurės varžybų kalendorių ir vyksta kiekvieną sezoną, o slidininkai už pasiektus rezultatus gauna įskaitinius taškus Pasaulio taurės varžybų bendrojoje įskaitoje.

LIETUVOJE apie slides pirmosios rašytinės žinios yra palyginti vėlyvos - 16 a. it. keliautojas A. Gvagninis knygoje Sarmatial Europeae descriptio (išsp. 1978 Krokuvoje, Lenkija), aprašydamas Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos žmonių buitį, rašė, kad žmonės pėsčiomis, su slidėmis ant kojų, per sniegą labai greitai bėga pasistumdami ilgomis lazdomis (slidės ilgokos - apie 2-3 m, jų apačios pakaustytos geležimi, o lazdos aštriais galais). Galima manyti, kad slidės buvo naudojamos buityje kaip susisiekimo priemonė ir medžiojant giliai apsnigtuose miškuose ir laukuose.

Daugiau pradėta slidinėti po I pasaul. karo. 1922 laikraštyje Lietuvos sportas išspausdintas straipsnis apie slides (sniegčiūžes). A. Jurgelionio knygoje Kariuomenės fiziškas lavinimas (1929) yra slidinėjimo skyrelis. 1930 į Fizinio lavinimo programą pradžios mokykloms 3 ir 4 skyriams įtrauktas Δ lygia vietove. 1933 Kaune (Panemunėje) prie Karo mokyklos surengti pirmieji 6 savaičių Δ kursai karininkams, išleista K. Avižonio knygelė Pašliūžos.

1922-32 ∆ plėtojo Lietuvos sporto lygos (įk. 1922) Žiemos sporto k‑tas, 1932 pradėjus Kaune veikti ­ Kūno kultūros rūmams (KKR) įsteigta Vandens ir žiemos sporto s‑ga, kuri tais pačiais metais įkūrė Sniego sporto centro Slidžių k‑tą (vad. A. Mačiūnas). 1934 žiemą KKR ir Slidžių k‑tas sekmadieniais Kaune rengė slidžių (slidinėjimo) kursus (vad. leitenantai J. Vabalas ir A. Danilevičius). 1935 vasarį Vandens ir žiemos sporto s‑gos pirm. J. Treinys Sniego sporto k‑to vadovu paskyrė inžinierių L. Kaulekį. 1936 ir 1937 Zarasuose buvo surengtos Δ stovyklos Aukštųjų kūno kultūros kursų klausytojams.

Mokytis slidinėjimo lietuviai važiavo į užsienį (V. Bakūnas, A. Pacevičius ir A. Šimanas baigė kursus Suomijoje, J. Vabalas - kursus Švedijoje, Fizinio lavinimo i‑tą Belgijoje, A. Naujokas studijavo kalnų slidinėjimą Šveicarijoje), o grįžę į Lietuvą mokė jaunimą slidinėti, propagavo Δ mokymo metodiką. A. Vokietaitis, A. Naujokas, A. Šimanas, A. Pacevičius organizavo Δ varžybas ir aktyviai dalyvavo jose.

1937 Kaune (Ąžuolyno Dainų slėnyje) surengtos pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos (dalyvavo 14 slidininkų); slalomo varžybas laimėjo K. Vokietaitis, antras buvo A. Naujokas. 1937 02 23 Panemunėje (Vičiūnuose) įvyko pirmosios Kauno miesto Δ pirmenybės; tarp vyrų 12 km nuotolį greičiausiai įveikė Lipas (1 h 16 min 12 s), iš moterų 2,5 km - M. Knyvaitė (21 min 15 s). 1937 03 14 Zarasuose (per lietų) įvyko I Lietuvos ∆ čempionatas, pirmuoju Lietuvos čempionu tapo A. Šimanas, 6 km nušliuožęs per 31 min 02,1 s, čempione - V. Pranckevičiūtė, 1,5 km įveikusi per 12 min 01,3 s.

1937 Pasaulio studentų žiemos olimpiadoje dalyvavo S. Danilevičius ir A. Pacevičius. Nuo 1938 Lietuvos akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS) rengė aukštųjų m‑lų studentų slidinėjimo varžybas.

Populiarinti ir organizuoti Δ Lietuvoje (Estijoje ir Latvijoje) padėjo Norvegų-Pabaltijo d‑ja Osle, įsteigė u‑tams pereinamąją dovaną - sidabrinę taurę ir 10 mažųjų taurių; varžybos kasmet turėjo vykti vis kitoje valstybėje (pirmosios Lietuvoje).

1938 01 28-30 Zarasuose vyko Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žiemos olimpiada ir Norvegų-Pabaltijo d‑jos Δ taurės varžybos (SELL olimpiados rezultatai buvo įskaitomi ir taurės varžybose): A. Šimanas vyrų 18 km lenktynėse užėmė 7 vietą, moterų 5 km lenktynėse M. Knyvaitė - 3 v., J. Stankūnaitė - 4 vietą.

1939 02 05 Vičiūnuose (prie Kauno) surengtos pirmosios studentų Δ pirmenybės. Lietuvos studentai (K. Daugirdas, A. Jurgaitis, S. Jakubauskas, V. Fledžinskas, A. Pacevičius, V. Draugelis, V. Dargis) 1939 03 11-12 dalyvavo II Norvegų-Pabaltijo d‑jos Δ taurės varžybose Siguldoje (Latvija): 16 km nuotolyje A. Pacevičius užėmė 4 vietą.

1939 03 19 Kaune (Panemunėje) įvyko Lietuvos Δ lenktynių čempionatas (12 km lenktynės ir 4 ´ 6 km estafetė vyrams, 6 km lenktynės ir 4 ´ 1 km estafetė moterims): Lietuvos čempionais tapo A. Pacevičius ir J. Stankūnaitė.

1939 Sniego sporto komitetui vadovavo A. Pacevičius, 1940 01 08 jį pakeitė K. Balta. Nuo 1940 11 15 prie Kūno kultūros rūmų (KKR) Kaune veikė Slidžių sporto komitetas, jam vadovavo A. Vokietaitis.

1940 Kaune surengtos tarpmiestinės varžybos Kaunas-Vilnius-Talinas (nugalėjo Estijos sostinės atstovai). 1940 03 02-03 Otepėje (Estija) įvyko III Norvegų-Pabaltijo taurės Δ lenktynių varžybos (dalyvavo A. Pacevičius, V. Fledžinskas, A. Jurgutis, A. Vietrinas). 1940 03 02-04 Vilniuje (čia buvo įrengta slidžių bazė) surengtas Lietuvos Δ čempionatas (Δ lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo varžybos), kuriame pirmą kartą dalyvavo Vilniaus slidininkai, čempionais tapo: 18 km nuotolio - vilnietis A. Haidukevičius, 30 km - kaunietis A. Šimanas, 5 km - kaunietė S. Garmutė (Vietrinienė). Išleistas A. Vabalo vadovėlis Fiziškas auklėjimas (1940), jame buvo aprašyta Δ technika.

1941 rudenį prie KKR buvo sudarytas Slidžių ir lengvosios atletikos sporto šakų k‑tas, jam nuo 1941 10 21 iki 1943 vadovavo A. Vietrinas, nuo 1943 - G. Švelnys.

SSRS okupavus Lietuvą 1941 žiemą Vilniuje buvo įkurtas Respublikinis slidžių k‑tas (vadovas V. Bakūnas). 1941 01 31-02 02 įvyko Lietuvos Δ lenktynių čempionatas (lenktyniavo Vilniaus ir Kauno slidininkai). 1941 02 20-23 Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo Pabaltijo Δ pirmenybėse (Δ lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo, Šiaurės dvikovės varžybose) Siguldoje (Latvija). 1941 02 įvyko 100 km slidžių žygis Vilnius-Kaunas, grupė slidininkų nuotolį įveikė per 14 valandų.

Nacių okupacijos metais Lietuvos Δ čempionatai nebuvo rengiami, bet varžybos vyko miestuose, apygardose, t. p. moksleivių ir studentų varžybos. 1942 įvyko Šiaulių miesto pirmenybės, buvo surengtos tarpmiestinės Δ lenktynių varžybos Šiauliai-Biržai, Šiauliai-Panevėžys, 1943 įvyko Kauno miesto moksleivių Δ lenktynių pirmenybės ir Kauno aukštųjų m‑lų pirmenybės. 1943 02 10 Vilniuje (Vingio parke) įvyko Vilniaus miesto Δ sezono pradžios (atidarymo) varžybos. Marijampolėje buvo surengtos Δ lenktynių varžybos (dalyvavo kūno kultūros mokytojų tobulinimosi kursų dalyviai), 1944 Kaune - jaunučių ir jaunių Δ lenktynių varžybos.

SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 įkurtame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI; ­ Lietuvos sporto universitetas) buvo įsteigta Δ katedra (vedėjai - iki 1946 09 A. Vietrinas, 1946-47 - A. Naujokas, 1950 - A. Vietrinas, 1951-53 ir 1956-64 - P. Normantas, 1953-56 ir 1964-74 - L. Aleksandravičius), 1946 prie ­ Kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) - Δ sekcija (vadovas A. Vietrinas), 1951 vietoj jos - Respublikinis Δ k‑tas (pirmininkai - A. Vietrinas, 1952-59 - S. Petkus).

1947 žiemą surengta 6 savaičių LVKKI studentų mokomoji Δ stovykla Kulautuvoje. 1948 01 10 surengtos I Lietuvos kaimo jaunimo Δ varžybos, 1949 Vilniuje -I Žalgirio sporto d‑jos pirmenybės, Lietuvos Δ komanda (lenktynininkai, šuolininkai su slidėmis nuo tramplyno, kalnų slidininkai ir patrulių lenktynių dalyviai) dalyvavo SSRS čempionate. 1950 įvyko I Lietuvos žiemos spartakiada (dalyvavo miestų ir apskričių komandos). 1951 Lietuvos rajonų slidininkai pirmą kartą dalyvavo SSRS kaimo jaunimo Δ pirmenybėse, Lietuvos čempionate surengtos 50 km lenktynės vyrams (laimėjo V. Kazlauskas - 3:42.56). 1953 įvyko Lietuvos aukštųjų m‑lų Δ pirmenybės (Δ lenktynės, slalomo ir žiemos dvikovės varžybos).

1956 Dinamo sporto d‑jos pirmenybėse J. Šikailovas 50 km nuotolyje užėmė 2 v. (2:58.15) ir įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą (pirmasis Lietuvos slidininkas), Pabaltijo respublikų slidininkų varžybose jis buvo antras 30 km nuotolyje (tose varžybose B. Sakalauskaitė-Skernevičienė 8 km nuotolyje užėmė 6 v.).

1957 Pabaltijo ir Ukrainos respublikų varžybose J. Skernevičius pirmas įveikė 30 km nuotolį ir įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą, 1958 (tose varžybose dalyvavo ir Baltarusija) J. Šikailovas 15, 30 ir 50 km nuotoliuose užėmė 2 v., o 1957 SSRS čempionate 15 km nuotolyje - 6 v. ir buvo pakviestas į SSRS rinktinę.

1959 12 19 vietoj Δ k‑to įkurta Lietuvos Δ fed‑ja. 1960 surengtos Lietuvos Nemuno ir Latvijos Varpos sporto d‑jų Δ lenktynės (dalyvavo ir Spartako d‑jos slidininkai); 15 km nuotolį greičiausiai įveikė ignalinietis B. Šimkūnas.

1961 9 sąj. respublikų varžybose Lietuvos slidininkė J. Stašelienė 10 km lenktynėse užėmė 2 v., 5 km - 4 v. ir abiejuose nuotoliuose įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą (pirmoji Lietuvos slidininkė). 1962 Lietuvos slidininkai dalyvavo I SSRS tautų žiemos spartakiadoje (užėmė 9 v.), 1963 SSRS Šiaurės šventės varžybose A. Kolegovas 30 km lenktynėse iš 209 dalyvių užėmė 4 v., 1965 jis laimėjo Pabaltijo respublikų Δ varžybas, tapo SSRS 50 km lenktynių vicečempionu (2:59.54) ir tik viena sekunde atsiliko nuo 1 v. užėmusio I. Utrobino.

1969 03 07-09 Trakuose įvyko pirmosios tarpt. varžybos su soc. šalių slidininkais; Lietuvos slidininkai nedaug nusileido Vokietijos Dinamo slidininkams. 1971 K. Milašius su SSRS profs‑gų Δ rinktine dalyvavo Suomijoje (pirmą kartą ne SSRS) tarpt. varžybose su Suomijos Darbo sąjungos slidininkais. SSRS Baltosios jūros žaidynėse A. Čepulėnas užėmė 2 v. 50 km lenktynėse.

1973 SSRS jaunimo pirmenybėse I. Milašiūtė laimėjo 5 km lenktynes, jos sesuo A. Milašiūtė - greitojo leidimosi nuo kalno (800 m) lenktyninėmis slidėmis rungtį, B. Dešukas 15 km lenktynėse užėmė 3 v., 1975 A. Milašiūtė tapo SSRS jaunimo 10 km lenktynių čempione, o 1976 SSRS moterų čempionato 30 km lenktynėse užėmė 7 v. (1:50.18). 1973 K. Milašius tapo SSRS ginkluotųjų pajėgų 15 km lenktynių čempionu, SSRS čempionato 50 km lenktynėse užėmė 4 v., 1976 SSRS profs‑gų-komjaunimo Δ kroso 30 km lenktynėse pelnė bronzos medalį.

1977 tradicinėse tarpresp. varžybose Lietuvos rinktinė užėmė pirmą komandinę vietą, K. Milašius greičiausiai įveikė 30 km nuotolį, jo brolis Petras užėmė 3 v., 10 km lenktynes laimėjo A. Milašiūtė, D. Vižinytė buvo trečia, 5 km lenktynėse A. Milašiūtė buvo antra, D. Vižinytė - trečia.

1980 SSRS kaimo jaunimo sporto d‑jų pirmenybių 10 km lenktynėse V. Mogenytė (Vencienė), 1981 SSRS kaimo sporto d‑jų žaidynių 20 km lenktynėse A. Milašiūtė-Puišienė laimėjo sidabro medalius. 1982 SSRS tautų žiemos spartakiadoje A. Puišienė 5 ir 10 km lenktynėse užėmė 7 v., 20 km lenktynėse - 9 v., Lietuvos slidininkių 4 ´ 5 km estafetes komanda (D. Venckevičiūtė, V. Mogenytė, K. Žadvydaitė, A. Puišienė) tarp 16 komandų buvo septinta, A. Puišienė laimėjo tarptautinių Šiaurės šventės varžybų 5 km lenktynes ir įvykdė SSRS tarpt. klasės sporto meistro normatyvą.

1985 B. Mogenytė-Vencienė (tr. V. Gineitas) tapo SSRS 5 km lenktynių vicečempione (16.44), 1987 (klasikiniu stiliumi) - čempione (15.27), 1985 V. Vencienė dalyvavo Pasaulio studentų žiemos universiadoje (Lietuvos slidininkai, užėmę vietas I dešimtuke, nurodyti 3 lent.), 1987 - pasaulio Δ čempionate (Lietuvos slidininkai - pasaulio čempionatų dalyviai, nurodyti 2 lent.). 1988 V. Vencienė Pasaulio taurės varžybų 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ir su SSRS rinktinės slidininkėmis 4 ´ 5 km estafetėje užėmė 5 v., SSRS taurės varžybų 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi - 1 v. (30.21) ir pateko į SSRS slidinėjimo rinktinę dalyvauti XV ŽOŽ (Lietuvos slidininkai - ŽOŽ dalyviai - nurodyti 1 lent.), 1989 SSRS čempionate laimėjo du bronzos medalius (klasikiniu stiliumi 10 km įveikė per 31 min 04,8 s, 15 km - per 48 min 49,6 s) ir įgijo teisę dalyvauti pasaulio Δ čempionate.

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos slidininkai dalyvauja FIS vykdomose varžybose: žiemos olimpinėse žaidynėse, jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose, Pasaulio slidinėjimo taurės varžybose, pasaulio universiadose, pasaulio jaunimo čempionatuose, Europos olimpinių vilčių žiemos žaidynėse, pasaulio slidinėjimo sporto meistrų (veteranų) čempionatuose, neįgaliųjų sportininkų žaidynėse ir čempionatuose.

1992 žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) pirmą kartą dalyvavo Lietuvos Δ rinktinė: V. Vencienė, R. Panavas, treneriai V. Gineitas ir J. Gimbickis. 1992 V. Vencienė laimėjo tarpt. maratono Dolomiten Lauf lenktynes, prestižiniame Vaza-Lopet supermaratone (90 km) užėmė 3 vietą.

1999 R. Švedas tapo pasaulio kurčiųjų slidininkų vicečempionu, 2000 J. Darzniekas dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate (Lietuvos slidininkai, pasaulio jaunimo čempionatuose užėmę vietas I dešimtuke, nurodyti 4 lent.). 2001 Europos olimpinių vilčių žiemos žaidynėse Suomijoje I. Terentjeva (tr. I. Terentjevas) laimėjo sidabro medalį 10 km lenktynėse laisvuoju stiliumi.

2011 Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, surengtas I Lietuvos snieglenčių kroso čempionatas (tarp vyrų 1 v. užėmė V. Vaičaitis, 2 v. - V. Sriubas, 3 v. - E. Šmitas, tarp moterų 1 v. - M. Morauskaitė, 2 v. - V. Šmitienė, 3 v. - K. Kavaliauskaitė), 2012 ten pat - I Lietuvos snieglenčių stilingo leidimosi čempionatas (tarp vyrų 1 v. užėmė J. Krisčiūnas, 2 v. - K. Mažulis, 3 v. - A. Dambrauskas, tarp moterų 1 v. - D. Urniežiūtė, 2 v. - M. J. Morauskaitė, 3 v. - V. Sereikaitė). Tai buvo ir pirmosios tarptautinės stilingo leidimosi varžybos Ride in Baltics Tour, suorganizuotos Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA). 2012 į Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, vykusios žiemos žalgiriados programą buvo įtrauktos akrobatinio slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo kroso rungties varžybos, surengtos ir LNSA taurės varžybos.

Lietuvos snieglenčių kroso atstovai M. J. Morauskaitė ir T. Malinauskas (tr. A. Morauskas) dalyvavo FIS pasaulio jaunimo čempionatuose: 2011 Italijoje T. Malinauskas užėmė 60 v., M. J. Morauskaitė dėl griuvimo ir traumos kvalifikacinio nuotolio nebaigė, 2012 Ispanijoje M. J. Morauskaitė užėmė 19 v. ir gavo pirmuosius 43,2 FIS reitingo taškus, T. Malinauskas užėmė 55 vietą.

1 lent. Lietuvos slidininkai lenktynininkai - žiemos olimpinių žaidynių dalyviai

Sportininkas

ŽOŽ

Miestas, šalis

Rungtis

Užimta vieta

Rezultatas

Treneris

V. Vencienė

XV, 1988

Kalgaris, Calgary, Kanada

10 km K

5 km L

1 v.

3 v.

30.08,3

15.11,1

V. Gineitas

XVI, 1992

Albervilis, Albertville, Prancūzija

15 km K

5 km K

15 km (5 km K + 10 km L) persekiojimo lenktynės

30 km L

11 v.

19 v.

28 v.

 

16 v.

45.12,9

15.08,7

43.33,8

 

1:29.45,4

XVII, 1994

Lilehameris, Lillehammer, Norvegija

15 km L

5 km K

30 km K

32 v.

nebaigė

25 v.

45.41,2

 

1:32.18,9

R. Panavas

XVI, 1992

Albervilis, Prancūzija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

30 km K

54 v.

50 v.

 

41 v.

31.48,9

42.19,4

 

1:30.38

J. Gimbickis

XVII, 1994

Lilehameris, Norvegija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

30 km L

50 km K

38 v.

48 v.

 

nebaigė

32 v.

26.46,1

1:07.12,5

 

 

2:19.01,3

XVIII, 1998

Naganas, Nagano, Japonija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

30 km K

50 km L

30 v.

42 v.

 

30 v.

nebaigė

29.24,1

1:12.36,3

 

1:41.15,6

XIX, 2002

Solt Leik Sitis, Salt Lake City, JAV

15 km K

10 km K

Persekiojimo lenktynės

(10 km K + 10 km L)

50 km K

39 v.

40 v.

49 v.

 

44 v.

40.31,0

27.51,9

52.47,1

 

2:23.56,4

K. Strolienė

XVIII, 1998

Naganas, Japonija

15 km K

5 km K

Persekiojimo lenktynės

(5 km K + 10 km L)

30 km L

64 v.

76 v.

68 v.

 

55 v.

59.48,3

21.17,5

56.21,3

 

1:40.57,9

savarankiškai

V. Zybailo

XVIII, 1998

Naganas, Japonija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

30 km K

50 km L

44 v.

51 v.

 

nebaigė

51 v.

30.09,9

1:13.36,9

 

 

2:23.34,6

J. Maslenikas, A. Čepulėnas, K. Milašius

XIX, 2002

Solt Leik Sitis, JAV

30 km L (bendras startas)

15 km K

10 km K

Sprintas 1,5 km L

50 km K

57 v.

52 v.

61 v.

54-55 v.

51 v.

1:21.27,1

42.07,9

29.08,01

3.07,25

2:29.47,4

J. Gimbickis

V. Gusevas

XIX, 2002

Solt Leik Sitis, JAV

30 km L (bendras startas)

15 km K

10 km K

Sprintas 1,5 km L

50 km K

63 v.

59 v.

66 v.

54-55 v.

56 v.

1:24.28,3

43.56,2

29.57,3

3.07,25

2:45.23,0

I. Terentjevas

I. Terentjeva

XIX, 2002

Solt Leik Sitis, JAV

15 km L (bendras startas)

5 km K

Sprintas 1,5 km L

49 v.

65 v.

48 v.

45.45,4

15.13,5

2.34,18

I. Terentjevas

XX, 2006

Turinas, Turino, Italija

Kombinuotos lenktynės

(7,5 km K + 7,5 km L)

Sprintas 1,2 km L

30 km L (bendras startas)

53 v.

 

37 v.

nebaigė

48.33,7

 

2.20,08

XXI, 2010

Vankuveris, Vancouver, Kanada

10 km L

Sprintas 1,5 K

64 v.

49 v.

28.52,2

4.04,47

A. Novoselskis

XX, 2006

Turinas, Italija

15 km K

Sprintas 1,4 km L

50 km bendras startas

nebaigė

59 v.

nebaigė

 

2.28,04

I. Terentjevas

XXI, 2010

Vankuveris, Kanada

15 km L

Sprintas 1,8 K

71 v.

53 v.

38.01,6

3.51,7

I. Terentjevas, K. Strolienė

M. Strolia

XXI, 2010

Vankuveris, Kanada

Sprintas 1,8 K

46 v.

3.47,17

K. Strolienė

M. Vaičiulis

XXI, 2010

Vankuveris, Kanada

Sprintas 1,8 K

54 v.

3.52,10

K. Strolienė

M. Vaičiulis, M. Strolia

XXI, 2010

Vankuveris, Kanada

Komandinis sprintas 2 ´ 3 ´ 1,5 km L

18 v.

19.43,1

K. Strolienė

Pastaba. K - klasikinis stilius, L - laisvasis stilius.

 

2 lent. Lietuvos slidininkai - pasaulio slidinėjimo čempionatų dalyviai

V., pavardė

Metai

Miestas, šalis

Rungtis

Užimta vieta

Rezultatas

V. Vencienė

1987

Oberstdorfas, VFR

10 km K

13 v.

33.28,5

1989

 

Lahtis, Suomija

10 km K

30 km L

10 v.

7 v.

30.50,9

1:32.00,6

1993

Faliunas, Falun, Švedija

15 km K

5 km K

15 km (5 km K + 10 km L) persekiojimo lenktynės

30 km L

24 v.,

20 v.,

28 v.,

28 v.,

48.51,3

14.56,3

42.49,4

1:30.38,6

R. Panavas

1993

 

Faliunas, Falun, Švedija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L)

30 km K

50 km L

77 v.

73 v.

51 v.

73 v.

27.51,9

1:09.21,8

1:24.28,8

 

1995

Tander Bėjus, Thunder Bay, Kanada

30 km K

52 v.

1:25.55,4

1997

Trendheimas, Norvegija

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

50 km K

63 v.

69 v.

24 v.

26.36,9

1:08.58,3

2:18.36

1999

Ramzau, Ramsau, Austrija

50 km K

10 km K

33 v.

nebaigė

2:29.27,1

2001

Lahtis, Suomija

15 km K

30 km K

Sprintas 1 km L

20 km (10 km K + 10 km L)

33 v.

23 v.

56 v.

nebaigė

42.42,3

1:17.59,8

3.27,0

V. Zybailo

1997

Trendheimas, Norvegija

30 km L

10 km K

25 km (10 km K + 15 km L) persekiojimo lenktynės

50 km K

77 v.

86 v.

70 v.

43 v.

1:15.44,0

27.27,5

1:09.06,2

2:26.11,2

1999

Ramzau, Austrija

30 km L

10 km K

50 km K

63 v.

74 v.

49 v.

1:28.01,3

28.57,4

2:37.21,8

2001

Lahtis, Suomija

15 km K

30 km K

20 km (10 km K+10 km L)

50 km L

61 v.

56 v.

nebaigė 51 v.

46.16,7

1:22.39,9

 

2:27.30,5

2003

Val di Fiemme, Italija

30 km K bendras startas

15 km K

Kombinuotos lenktynės (10 km K + 10 km L)

47 v.

46 v.

59 v.

1:19.04,2

38.20,5

51.25,5

I. Terentjeva

2003

 

Val di Fiemme, Italija

Kombinuotos lenktynės (5 km K + 5 km L)

Sprintas 1,5 km L

30 km L

58 v.

27 v.

39 v.

30.08,4

3.44,2

1:25.28,7

2005

 

Obersdorfas, Vokietija

10 km L

Kombinuotos lenktynės (7,5 km K + 7,5 km L)

Sprintas 0,9 km K

40 v.

47 v.

55 v.

29.37,4

48.31,1

2.38,34

2007

 

Saporas, Sapporo, Japonija

Sprintas 1200 m K

Kombinuotos lenktynės (7,5 km K + 7,5 km L)

10 km L

58 v.

44 v.

30 v.

3.18,85

45.32,4

26.04,1

2009

 

Liberecas, Čekija

Sprintas 1,3 km L

30 km L

54 v.

51 v.

3.00,51

1:29.15,2

A. Novoselskis

2005

 

Obersdorfas, Vokietija

15 km L

Kombinuotos lenktynės (15 km K + 15 km L)

Sprintas 1,2 km K

76 v.

nebaigė

62 v.

39.21,5

 

2.53,54

2009

 

Liberecas, Čekija

10 km, L klasifikacinės varžybos

Sprintas 1,6 km L

16 v.

59 v.

33.44,2

3.18,28

2011

 

Oslas, Norvegija

10 km, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1480 m L

7 v.

60 v.

30.24,8

3.14,14

M. Vaičiulis

2009

 

Liberecas, Čekija

10 km L, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1,6 km L

23 v.

49 v.

34.21,8

3.15,19

2011

 

Oslas, Norvegija

10 km K, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1480 m L

13 v.

57 v.

31.07,4

3.12,77

M. Strolia

2009

Liberecas, Čekija

15 km K

Sprintas 1,6 km L

73 v.

60 v.

50,29,1

3.18,47

V. Strolia

2011

Oslas, Norvegija

10 km K, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1480 m L

25 v.

98 v.

32.31,5

3.36,05

A. Novoselskis, M. Strolia

2009

Liberecas, Čekija

Komandinis sprintas 2 ´ 3 ´ 1,6 km K

21 v.

24.04,1

I. Ardišauskaitė

2011

 

Oslas, Norvegija

5 km K, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1335 m L

10 km K

3 v.

64 v.

58 v.

18.34.8

3.33,34

33.42,7

L. Kreivėnaitė

2011

 

Oslas, Norvegija

15 km K, klasifikacinės varžybos

Sprintas 1335 m K

5 v.

61 v.

19.03,4

3.32,01

L. Kreivėnaitė, I. Ardišauskaitė

2011

Oslas, Norvegija

Komandinis sprintas 2 ´ 3 ´ 1335 m K

15 v.

22.50,3

A. Novoselskis, M. Vaičiulis

2011

Oslas, Norvegija

Komandinis sprintas 2 ´ 3 ´ 1480 m K

21 v.

30.53,3

Pastaba. K - klasikinis stilius, L - laisvasis stilius.

 

3 lent. Lietuvos studentai slidininkai, pasaulio žiemos universiadose užėmę vietas I dešimtuke

V., pavardė

Metai

Miestas, šalis

Universitetas

Rungtis

Vieta

Rezultatas

V. Vencienė

1985

Italija

VPU

10 km

5 km

4 v.

5 v.

 

R. Panavas

1995

Chaka, Jaca, Ispanija

VPU

15 km K

10 v.

41.43,1

I. Terentjeva

2003

Tarvizijus, Tarvisio, Italija

LKKA

Sprintas 1 km L

7 v.

 

I. Terentjeva

2005

Insbrukas, Innsbruck, Austrija

LKKA

5 km L

8 v.

13.20,2

I. Terentjeva

2007

Turinas, Turino, Italija

LKKA

15 km L

4 v.

38.17,0

I. Terentjeva

2009

Yabuli (Kinija)

LKKA

5 km L

9 v.

15.52,7

 

4 lent. Lietuvos slidininkai, pasaulio jaunimo čempionatuose užėmę vietas I dešimtuke

V., pavardė

Metai

Miestas, šalis

Rungtis

Vieta

Rezultatas

Treneris

J. Darzniekas

2000

Strbske Pleso, Slovakija

10 km L

10 v.

27.37,3

I. Terentjevas

I. Terentjeva

2002

Šonochas, Schonoch, Vokietija

5 km L

3 v.

16.48,9

I. Terentjevas

2006

Kranio Medvodės, Kranj Medvode, Slovakija

Kombinuotos lenktynės, bendras startas (7,5 km K + 7,5 L)

8 v. (23 m.)

45.42,2

I. Terentjevas

2007

Tarvizijus, Tarvisio, Italija

10 km L

7 v. (23 m.)

25.03

I. Terentjevas

 

5 lent. Lietuvos slidinėjimo čempionai (5 k. ir daugiau, be estafečių)

V. , pavardė

Metai

Rungtis

O. Kelmas

1941, 1945, 1946

Šuoliai nuo tramplyno

1945, 1946

Slalomas

M. Izotova

1946, 1947, 1954

5 km lenktynės

1946, 1947

Slalomas

1949

8 km lenktynės

1951, 1952

10 km lenktynės

O. Gaidamovičius

1949, 1951-53, 1955, 1960, 1963, 1964, 1966-69

Slalomas

1965

Didysis slalomas

A. Rožnovas

1950

18 km lenktynės

1951-54, 1956

Dvikovė

1951, 1954, 1956

Šuoliai nuo tramplyno

V. Liaugminas

1952, 1953, 1960

Šuoliai nuo tramplyno

1954, 1958

Slalomas

J. Šikailovas

1952-54

18 km lenktynės

1952, 1956, 1958

30 km lenktynės

1953, 1954, 1956

50 km lenktynės

1958, 1960

15 km lenktynės

J. Skernevičius

1954, 1955, 1960

30 km lenktynės

1956, 1962

15 km lenktynės

B. Sakalauskaitė-Skernevičienė

1955, 1956, 1958

5 km lenktynės

1955, 1956, 1958

10 km lenktynės

J. Unikauskaitė-Stašelienė

1960, 1962-63, 1966

10 km lenktynės

1960, 1962, 1963, 1966

5 km lenktynės

A. Kolegovas

1963, 1964

15 km lenktynės

1963, 1964

30 km lenktynės

1964

50 km lenktynės

Z. Kivertas

1964

Dvikovė

1965, 1967, 1968

Šuoliai nuo tramplyno

1965, 1966, 1968, 1969

Šiaurės dvikovė

A. Čepulėnas

1965, 1968

15 km klasikinės lenktynės

1965, 1966, 1968

30 km klasikinės lenktynės

1965, 1968

50 km klasikinės lenktynės

1972

45 km klasikinės lenktynės

K. Milašius

1970-73, 1976-78, 1980

30 km klasikinės lenktynės

1973, 1976-78

15 km klasikinės lenktynės

1976

50 km klasikinės lenktynės

M. Steckas

1975, 1980, 1982

15 km klasikinės lenktynės

1978, 1979, 1982

50 km klasikinės lenktynės

1979, 1982

30 km klasikinės lenktynės

A. Milašiūtė-Puišienė

1976-78, 1982

10 km klasikinės lenktynės

1977-79, 1981, 1982

5 km klasikinės lenktynės

1982

20 km klasikinės lenktynės

V. Mogenytė-Vencienė

1980, 1981

10 km klasikinės lenktynės

1984

30 km klasikinės lenktynės

1985

5 km klasikinės lenktynės

1985

25 km klasikinės lenktynės

K. Žadvydaitė-Strolienė

1981, 1983, 1994

20 km klasikinės lenktynės

1983, 1984, 1991, 1993, 1996

5 km klasikinės lenktynės

1984, 1985, 1988, 1991-93

10 km klasikinės lenktynės

1987

25 km klasikinės lenktynės

1996

10 km klasikinės lenktynės

1997

5 km laisvuoju stiliumi

1997

10 km klasikiniu stiliumi

1997

25 km laisvuoju stiliumi

1998

5 km klasikiniu stiliumi

D. Jonkutė

1985, 1986, 1994, 1998

Slalomas

1986, 1998

Didysis slalomas

R. Stankevičius

1985, 1986

Slalomas

1985, 1986, 1996

Didysis slalomas

I. Terentjevas

1987, 1992, 1993

30 km klasikinės lenktynės

1987

50 km klasikinės lenktynės

1988

13 km klasikinės lenktynės

1988

28,5 km klasikinės lenktynės

1992, 1993

15 km klasikinės lenktynės

1992

20 km klasikinės lenktynės

1997

15 km laisvuoju stiliumi

1997

30 km klasikiniu stiliumi

I. Terentjeva

1999

4,4 km klasikiniu stiliumi

2000, 2003, 2008

5 km laisvuoju stiliumi

2000

10 km klasikiniu stiliumi

2000

25 km laisvuoju stiliumi

2004, 2006, 2010

10 km laisvuoju stiliumi

2004, 2005, 2010

5 km klasikiniu stiliumi

2005

1 km laisvuoju stiliumi

2008

1,7 km sprintas klasikiniu stiliumi

2009

5 km vasaros varžybose

R. Panavas

1991

10 km klasikinės lenktynės

1995

15 km klasikinės lenktynės

1995, 1996

30 km klasikinės lenktynės

1999

13,2 km klasikiniu stiliumi

1996, 2000, 2001

15 km laisvuoju stiliumi

2000, 2001

30 km klasikiniu stiliumi

2002, 2005

10 km klasikiniu stiliumi

2002

14 km laisvuoju stiliumi

2003

20 km klasikiniu stiliumi

V. Zybaila

1996

50 km klasikinės lenktynės

1998

10 km klasikiniu stiliumi

1999

30 km laisvuoju stiliumi

2000

50 km laisvuoju stiliumi

2003

10 km laisvuoju stiliumi

2004

20 km klasikiniu stiliumi

P. Augūnas

1998, 2004

Slalomas

1998, 2004

Didysis slalomas

2004

Dvikovė

N. Kočergina

2003, 2004

15 km klasikiniu stiliumi

2009

15 km bendras startas

2010

5 km krosas vasaros varžybose

2010

10 km riedslidėmis vasaros varžybose

2011

5 km laisvuoju stiliumi

A. Novoselskis

2004

10 km klasikiniu stiliumi

2004

15 km laisvuoju stiliumi

2006, 2010

15 km laisvuoju stiliumi

2008

1,7 km sprintas klasikiniu stiliumi

2008

8,5 km laisvuoju stiliumi

2009, 2011

10 km laisvuoju stiliumi

2009

1,5 km sprintas

2010

1,2 km sprintas laisvuoju stiliumi

2010

10 km klasikiniu stiliumi

2010

15 km riedslidėmis vasaros varžybose

2011

1,2 km sprintas laisvuoju stiliumi

2011

15 km klasikiniu stiliumi

L. Ardišauskaitė

2009

1,5 km sprintas laisvuoju stiliumi

2009, 2011, 2012

5 km laisvuoju stiliumi

2010, 2012

1,2 km sprintas laisvuoju stiliumi

2012

5 km klasikiniu stiliumi

2012

20 km laisvuoju stiliumi

Pastaba: 2007 varžybos nevyko dėl prastų oro sąlygų.

2008-01-04 įkurta Nacionalinė slidinėjimo asociacija (nuo 2009-06-08 Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija) perėmė vadovavimo Δ funkcijas iš Lietuvos slidinėjimo fed‑jos ir teises atstovauti Lietuvai FIS ir kitose tarptautinėse sporto org‑jose.

Lietuvos slidinėjimo fed‑jos (1946-51 sekcija, 1951-59 k‑tas) vadovai: A. Vietrinas (1946-51), S. Petkus (1952-59), J. Skernevičius (1959-62), M. Ordo (1963-65), S. Gibieža (1966-78), R. Pilauskas (1978-89), A. Raškauskas (1989-95), V. Zumeris (nuo 1995), gen. sekretoriai (iki 1992 vyr. treneriai): S. Petkus (1959-62), E. Pavlovas (1962-73), P. Ribokas (1974-77), J. Žilys (1977-79), A. Vilčinskas (1979-92), R. Glazauskas (nuo 1992).

Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovai: P. Augūnas (2008-10), R. Arlauskas (nuo 2010), gen. sekretoriai: V. Gineitas (2008-09), J. Gimbickis (2009-10), G. Černiauskas (nuo 2010).

Algirdas Čepulėnas

 
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.