Biografiniai straipsniai Pagalba
Vardas Pavardė
LSE Grupė Sporto šaka
Bendrieji straipsniai Pagalba
Žodis pavadinime
LSE Grupė
Prieš 45 metus prasidėjo XX olimpiados žaidynės Miunchene, kuriose SSRS rinktinės sudėtyje Lietuvai atstovavo 8 sportininkai. Du aukso medalius iškovojo V. Česiūnas ir M. Paulauskas, sidabro N. Sabaitė.
2017-08-26

Česiūnas Vladislovas (1940 03 15 Vyšnialaukis, Jonavos vlsč., Kauno apskr.), kanojininkas. SSRS nusip. sp. m. (1972). LSSR nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1977). Vilniaus Dinamo irklavimo m‑los auklėtinis. Tr. G. Semionovas (1962-64), I. Sadovodovas (1964-76). 1980 baigė LVKKI. 2 k. (1966-67) slidinėjimo (4 × 10 km), 1967 biatlono (4 × 7,5 km), 12 k. kanojų irklavimo Lietuvos čempionas: vienvietės kanojos (4 × 500 m - 1968, 1970, 1971; 1000 m - 1971; 10 000 m - 1971, 1973, 1976), dvivietės kanojos (1000 m - 1968, 1971, 1973; 10 000 m - 1968, 1970). 5 k. dvivietės kanojos irklavimo SSRS čempionas (1000 m - 1970, 1973, 1974; 10 000 m - 1970, 1974). 4 k. dvivietės kanojos irklavimo pasaulio (10 000 m - 1973 Tamperė, Suomija, 1000 ir 10 000 m - 1974 Meksikas, Mexico, 10 000 m - 1975 Belgradas, Jugoslavija) ir olimpinis čempionas (XX OŽ, 1972 Miunchenas, München, 1000 m). T. p. irkluodamas vienvietę kanoją SSRS čempionate pelnė sidabro medalį (4 × 500 m - 1970), pasaulio čempionate - bronzos (1000 m - 1971 Belgradas, Jugoslavija), 1971 SSRS tautų spartakiadoje laimėjo 1000 m lenktynes. Irkluodamas dvivietę kanoją SSRS čempionatuose pelnė 2 sidabro (10 000 m - 1969; 1000 m - 1972) ir bronzos (500 m - 1973) medalius, 6 k. laimėjo SSRS taurę (500 m - 1973; 1000 m - 1974, 1975; 10 000 m - 1973, 1974, 1975), 2 k. tapo pasaulio vicečempionu (1000 m - 1973, 1974). Populiariausiasis Lietuvos 1973 ir 1974 sportininkas. 1967-69 dirbo olimpinio rezervo VJSM direktoriumi. 1991-97 Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius, 1997-2005 pamainos viršininkas. Vilniaus olimpiečių senjorų klubo prez. (nuo 2005). Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (1991), Sausio 13‑osios atminimo medalis (1992), KKSD 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2000), LTOK Garbės ženklas (2000) ir Olimpinė žvaigždė (2005).

Paulauskas Modestas (1945 03 19 Klaipėda), krepšininkas, krepšinio treneris. Dėstytojas. SSRS nusip. sp. m. (1967). LSRS nusip. tr. (1982). SSRS nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1977). Klaipėdos krepšinio m‑los auklėtinis. Pirmasis tr. V. Knašius. 1971 baigė LVKKI. 1971-94 dirbo KPI Fizinio auklėjimo katedros dėst., doc. (1988). Žaidė Klaipėdos Maisto, Kauno Atleto, Žalgirio vyrų krepšinio komandose (1961-77). Lietuvos čempionas (1962, 1967, 1968, 1974), SSRS čempionatų bronzos medalio laimėtojas (1971, 1973). Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1962-75): žaidė 54 rungtynes, pelnė 736 taškus. Su SSRS jaunių rinktine tapo Europos čempionu (1964). SSRS vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1964-74): žaidė 180 rungtynių, pelnė 2357 taškus. Su šia rinktine tapo 4 k. Europos (1965, 1967, 1969, 1971), 2 k. pasaulio (1964, 1974), olimpiniu (XX OŽ, 1972 Miunchenas, München) čempionu, Europos (1973), pasaulio (1970) čempionatų, XIX OŽ (1968 Meksikas) bronzos medalio laimėtoju. 7 k. išrinktas Lietuvos populiariausiu metų sportininku (1965-67, 1969-72). Baigęs sportinę karjerą 1977-82 treniravo SSRS jaunučių,1989-90 jaunių rinktines. 1989-92 dirbo Kauno Žalgirio, 1992-99 Joniškio Žiemgalos, Anykščių Puntuko vyr. treneriu. 1997-98 buvo Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), LTOK Garbės ženklas (1995), LTOK Olimpinė žvaigždė (2005), KKSD 1 laipsnio ordinas (su grandine) Už nuopelnus Lietuvos sportui (2005), KKSD Sporto garbės žvaigždė (2015). 

Sabaitė Nijolė, Razienė (1950 08 12 Raseiniai), lengvaatletė (bėgikė), trenerė. SSRS sp. m. (1968), SSRS tarpt. klasės sp. m. (1972), SSRS nusip. sp. m. (1972). 1973 baigė VVPI ir įgijo istorijos‑fiz. auklėjimo specialybę. Tr.: P. Teišerskas (1962-66), F. Karoblienė, P. Karoblis. Lietuvos bėgimo čempionė: 400 m (1967-69), 800 m (1968, 1969). SSRS jaunių 1,5 km kroso bėgimo čempionė (1969), Europos jaunių čempionato bronzos medalininkė (1968). Tarpvalstybinių mačų 800 m bėgimo varžybų dalyvė: SSRS-JAV mače Leningrade (1970) užėmė 2 v., Berklyje (Berkley, JAV, 1971) - 1 v., Minske (1973) - 2 v., Darame (Durham, JAV, 1974) - 2 v., SSRS-VFR mače Leningrade (1973) - 1 vietą. SSRS 800 m bėgimo čempionė (1972, 1973). XX OŽ (1972 Miunchenas, München, Vokietija) 800 m bėgimo vicečempionė. Lietuvos rekordininkė: 2 k. gerino 400 m bėgimo rekordą (nuo 55,5 s - 1968 iki 54,6 s - 1972), 7 k. - 800 m (nuo 2 min 06,3 s - 1970 iki 1 min 58,65 s - 1972). 3 k SSRS 800 m bėgimo rekordininkė (2 min 01,1 s, 2 min 00,9 s, 1 min 58,7 s, visi pasiekti 1972). 1966-70 Nemuno RT, 1970-76 KKSK instruktorė, 1976-82 Nemuno sporto d‑jos lengvosios atletikos m‑los, 1982-86 Resp. aukštojo sport. meistriškumo m‑los trenerė, 1986-90 Resp. Santariškių reabilitacijos centro, 1990-2000 Vaikų pensiono Lakštingala kineziterapeutė. Nuo 2000 gyvena Kanadoje. Vilniaus moterų sporto asociacijos prez. (1998-2000). Žymiausios auklėtinės: Lietuvos bėgimo čempionės ir rekordininkės D. Bislytė-Stumbrienė, R. Valskytė-Paulavičienė, Lietuvos rekordininkė, Lietuvos, SSRS čempionė, Europos, pasaulio čempionatų prizininkė R. Čistiakova-Nyderytė. 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.