Prieš 95 metus Lietuvos sportininkų oficialus debiutas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Įvyko futbolo rungtynės Lietuva—Šveicarija (0:9).
2019-05-25

Olimpinės žaidynės yra svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio jaunimo sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja sportininkai, atrinkti nacionalinių olimpinių komitetų (NOK), kurių paraiškas priėmė ­Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK, International Olympic Committee, IOC, įk. 1894). Varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarpt. fed‑jos. ∆ yra išskirtinė TOK nuosavybė. Priimti galutinius sprendimus visais olimpinių žaidynių klausimais yra TOK kompetencija. ∆ organizavimo tvarka numatyta Olimpinėje chartijoje - TOK priimtų pagr. principų, taisyklių ir jų ofic. išaiškinimų bendrame kodekse (­ Chartija). ∆ apima olimpiados žaidynes ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., olimpiados žaidynės - pirmaisiais, žiemos olimpinės žaidynės - trečiaisiais ­ olimpiados metais. Nuo 2010 TOK rengia jaunimo olimpines žaidynes. Olimpiados skaičiuojamos iš eilės nuo pirmųjų olimpiados žaidynių, kurios buvo surengtos 1896 Graikijos sostinėje Atėnuose. Olimpinių žaidynių datą nustato TOK Vykd. k‑tas, jos negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m. iki ∆, renka TOK. Visų sporto šakų varžybos turi vykti olimpines žaidynes rengiančiame mieste, jeigu jis nėra gavęs TOK leidimo kai kurias varžybas rengti kitose tos šalies vietose arba miestuose. Atidarymo ir uždarymo ceremonijos turi vykti žaidynes rengiančiame mieste. Sporto varžybų ir kitų renginių vietos turi būti patvirtintos TOK Vykd. k‑to. TOK įpareigoja tos šalies, kurioje yra miestas rengėjas, NOK‘ą ir patį miestą rengėją surengti ∆. Tuo tikslu NOK sudaro Olimpinių žaidynių organizacinį komitetą (OŽOK), kuris nuo pat jo sudarymo momento yra tiesiogiai atskaitingas TOK.

Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik ­ olimpinės sporto šakos, kurių olimpiados žaidynėse turi būti ne mažiau kaip 25. Bendras TOK sesijos į olimpiados žaidynių programą atrinktų sporto šakų skaičius neturi viršyti 28. Žiemos olimpinių žaidynių programą sudaro 7 pagrindinės sporto šakos. Sporto šakos į ∆ programą įtraukiamos likus ne mažiau kaip 7 m. iki ∆, šių sporto šakų rungtys - ne vėliau kaip likus 3 m. iki ∆. Tarptautinės federacijos (TF), vadovaujančios į ∆ programą įtrauktoms sporto šakoms, apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse turi pranešti TOK ne vėliau kaip per TOK sesiją, kuri renka šių žaidynių miestą rengėją. Kiekviena TF atsako už savo sporto šakos techninę kontrolę ir valdymą olimpinėse žaidynėse; visi varžybų elementai, įskaitant tvarkaraštį, varžybų vietą, treniruočių vietas ir visą įrangą, turi atitikti taisykles. Visais šiais techniniais klausimais OŽOK turi konsultuotis su atitinkama TF. Kiekvienos sporto šakos visų rungčių priežiūra yra tiesioginė TF atsakomybė.

 

∆ tradiciniai ­ olimpiniai ritualai: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinės ugnies estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.

∆ ištakos yra antikos graikų sporto ­ Olimpijos žaidynės. Jos buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pab. naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Kubertenas (Coubertin, Prancūzija). Pirmosios olimpiados žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. 1896-2016 įvyko 28 olimpiadų žaidynės (trejos dėl karo neįvyko) ir 22 žiemos ∆ (1 lent.).

1 lent. Olimpinės žaidynės (1896-2016)

Žaidynės

Metai

Miestas (valstybė)

Olimpiados

 

 

I

1896

Atėnai (Graikija)

II

1900

Paryžius (Prancūzija)

III

1904

Sent Luisas (St Louis, JAV)

IV

1908

Londonas (D. Britanija)

V

1912

Stokholmas (Švedija)

VI

1916 (neįvyko dėl I pasaul. karo)

Berlynas (Vokietija)

VII

1920

Antverpenas (Belgija)

VIII

1924

Paryžius (Prancūzija)

IX

1928

Amsterdamas (Olandija)

X

1932

Los Andželas (Los Angeles, JAV)

XI

1936

Berlynas (Vokietija)

XII

1940 (neįvyko dėl II pasaul. karo)

Helsinkis (Suomija)

XIII

1944 (neįvyko dėl II pasaul. karo)

Londonas (D. Britanija)

XIV

1948

Londonas (D. Britanija)

XV

1952

Helsinkis (Suomija)

XVI

1956

Melburnas (Melbourne, Australija)

XVII

1960

Roma (Italija)

XVIII

1964

Tokijas (Japonija)

XIX

1968

Meksikas (Meksika)

XX

1972

Miunchenas (München, Vokietija)

XXI

1976

Monrealis (Montreal, Kanada)

XXII

1980

Maskva (SSRS)

XXIII

1984

Los Andželas (JAV)

XXIV

1988

Seulas (P. Korėja)

XXV

1992

Barselona (Ispanija)

XXVI

1996

Atlanta (JAV)

XXVII

2000

Sidnėjus (Sydney, Australija)

XXVIII

2004

Atėnai (Graikija)

XXIX

2008

Pekinas (Kinija)

XXX

2012

Londonas (D. Britanija)

XXXI
2016

Rio de Žaneiras (Brazilija)

Žiemos olimpinės

 

 

I

1924

Šamoni (Chamonix, Prancūzija)

II

1928

Sankt Moricas (Sankt Moritz, Šveicarija)

III

1932

Leik Plasidas (Lake Placid, JA V)

IV

1936

Garmišas-Partenkirchenas (Garmisch-Partenkirchen, Vokietija)

(V)

1940 (neįvyko dėl II pasaul. karo)

Garmišas-Partenkirchenas (Vokietija)

(V)

1944 (neįvyko dėl II pasaul. karo)

Kortina d‘ Ampecas (Cortina d‘Ampezzo, Italija)

V

1948

Sankt Moricas (Šveicarija)

VI

1952

Oslas (Norvegija)

VII

1956

Kortina d‘ Ampecas (Italija)

VIII

1960

Svo Valis (Squaw Valley, JAV)

IX

1964

Insbrukas (Innsbruck, Austrija)

X

1968

Grenoblis (Grenoble, Prancūzija)

XI

1972

Saporas (Japonija)

XII

1976

Insbrukas (Austrija)

XIII

1980

Leik Plasidas (JAV)

XIV

1984

Sarajevas (Jugoslavija)

XV

1988

Kalgaris (Calgary, Kanada)

XVI

1992

Albervilis (Albertville, Prancūzija)

XVII

1994

Lilehameris (Lillehammer, Norvegija)

XVIII

1998

Naganas (Japonija)

XIX

2002

Solt Leik Sitis (Salt Lake City, JAV)

XX

2006

Turinas (Torino, Italija)

XXI

2010

Vankuveris (Vancouver, Kanada)

XXII
2014
Sočis (Rusija)

 

Olimpiados žaidynėse (OŽ) dalyvaujančių sportininkų, jų atstovaujamų šalių, į žaidynių programą įtrauktų sporto šakų skaičius keitėsi. Pagal nuo 2004 galiojančią Olimpinę chartiją OŽ dalyvaujančių sportininkų skaičius turi būti ribojamas iki 10 500, oficialių asmenų skaičius - iki 5 000, jeigu miesto rengėjo sutartyje nėra įrašyta kitokio TOK Vykd. k‑to sprendimo. OŽ programa - tai olimpinių žaidynių visų varžybų programa, kurią kiekvienoms olimpinėms žaidynėms nustato TOK. Programą sudaro sporto šakos, sporto disciplinos ir rungtys. Sporto šakos - tai TF kuruojamos sporto šakos. Sporto disciplina - tai sporto šaka, kurią sudaro viena ar kelios rungtys. Rungtis - tai olimpinės sporto šakos arba vienos iš jos sporto disciplinų varžybos, kur sportininkai varžosi dėl vietų, medalių ir diplomų. Sporto šakų atranka ir įtraukimo į programą kriterijų ir sąlygų nustatymas priklauso TOK sesijos kompetencijai. Sprendimas įtraukti sporto discipliną arba rungtį į programą priklauso TOK Vykdomojo komiteto kompetencijai. I OŽ Atėnuose (1896 balandžio 6-15 d.) dalyvavo tik vyrai - 241 sportininkas, atstovaujantis 14 valstybių iš trijų žemynų (nebuvo Azijos), varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. I žaidynėse medalius iškovojo 10 šalių atletai, daugiausia - žaidynių šeimininkai graikai: 10 aukso, 18 sidabro ir 18 bronzos. Pirmuoju naujausiųjų laikų olimpiniu čempionu tapo lengvaatletis D. Konolis (J. Connolly, JAV). XXIX OŽ vyko 2008 rugpjūčio 8-24 d. Kinijos sostinėje Pekine. Žaidynėse dalyvavo 10 942 sportininkai (4 637 moterys, 6 305 vyrai), atstovavę 204 šalių NOK. Jie varžėsi 28 sporto šakų 41 disciplinoje 302 rungtyse ir kovojo dėl 302 medalių komplektų.

 

LIETUVOS sportininkai debiutavo VIII OŽ 1924 Paryžiuje. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo olimpinė rinktinė (V. Balčiūnas, V. Bartuška, S. Garbačiauskas, H. Gecas, G. Hardinsonas, S. Janušauskas, L. Juozapaitis, E. Mikučiauskas, S. Razma, S. Sabaliauskas, J. Žebrauskas) žaidė pirmąsias olimpinio turnyro rungtynes su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Žaidynėse dar dalyvavo dviratininkai J. Vilpišauskas ir I. Anolikas, jie lenktynių nebaigė. Geriausių rezultatų iš IX OŽ 1928 Amsterdame dalyvavusių 13 lietuvių pasiekė boksininkas J. Vinča - jis užėmė 5-8 v. (iki 79,4 kg sv. kategorija). 1952-88 olimpinėse žaidynėse lietuviai dalyvavo su SSRS rinktine, nuo 1992 - vėl atskira komanda (2 lent.). Iš viso Lietuvos sportininkai yra iškovoję 31 aukso, 27 sidabro ir 64 bronzos medalius (­Olimpiniai medaliai). Pirmaisiais olimpiniais čempionais SSRS rinktinės sudėtyje 1968 tapo boksininkas D. Pozniakas ir tinklininkas V. Matuševas, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas - disko metikas R. Ubartas (1992), po du aukso medalius yra pelnę krepšininkė A. Jankūnaitė-Rupšienė (1976 ir 1980), rankininkė A. Česaitytė-Nėnėnienė (1976 ir 1980), dviratininkas G. Umaras (1988) ir disko metikas V. Alekna (2000 ir 2004).

 

2 lent. Lietuvos sportininkų skaičius ir iškovoti medaliai olimpiados žaidynėse (1924-2016)

Metai

Olimpiados žaidynės

Lietuvos olimpiečių skaičius**

Iš jų moterų

Iš jų vyrų

 Medaliai
 Aukso SidabroBronzos

1924

VIII

13

-

13

 --
-

1928

IX

12

1

11

 ---

1952*

XV

5

-

5

 -3-

1956*

XVI

7

-

7

 -4 1

1960*

XVII

4

1

3

 -2 1

1964*

XVIII

16

1

15

 -1
-

1968*

XIX

10

-

10

 225

1972*

XX

8

2

6

 21-

1976*

XXI

8

5

3

 22 3

1980*

XXII

16

7

9

 71
3

1988*

XXIV

25

9

16

 103
2

1992

XXV

46

10

36

 1-12

1996

XXVI

61

16

45

 --
11

2000

XXVII

61

21

40

 2-15

2004

XXVIII

59

12

47

 12-

2008

XXIX

71

26

45

 -23

2012

XXX

62

23

39

 212
2016
XXI
67
19
48
 25

 

Iš viso:

551

153

398

 29 26 63

*Su SSRS rinktine.

**Kai kurie olimpiečiai dalyvavo ne vienose olimpinėse žaidynėse.

Žiemos olimpinės žaidynės (ŽOŽ) - TOK rengiamos olimpinių žiemos sporto šakų varžybos. 1924-92 ŽOŽ vyko tais pačiais metais kaip ir olimpiados žaidynės, 1992 TOK pakeitė tvarką ir nuo 1994 ŽOŽ vyksta trečiaisiais olimpiados metais. ŽOŽ skaičiuojamos iš eilės pagal šių žaidynių rengimo eilės tvarką. Į ŽOŽ programą gali būti įtrauktos tik tos sporto šakos, kurios kultivuojamos ant sniego arba ledo. Sprendimą rengti žiemos olimpines žaidynes TOK priėmė 1925 Prahoje (Čekija) po pavykusių pasaulinių žiemos sporto šakų varžybų, kurios vyko 1924 01 25-02 05 Šamoni (Prancūzija) laikantis visų tuo metu galiojusių olimpinių ritualų (buvo uždegta olimpinė ugnis, atletai davė priesaiką ir t. t.). Šias 1924 Šamoni vykusias žiemos sporto šakų varžybas nutarta laikyti pirmosiomis oficialiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis. I ŽOŽ dalyvavę 258 atletai (tarp jų 11 moterų - tik dailiojo čiuožimo atstovių) iš 16 šalių rungėsi 7 žiemos sporto šakų 16 rungčių varžybose: slidinėjimo lenktynių (18 km ir 50 km), šiaurės dvikovės (18 km lenktynės ir šuoliai nuo tramplyno), šuolių nuo tramplyno, dailiojo ir greitojo (500 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m) čiuožimo, bobslėjaus (keturviečių rogių) ir ledo ritulio. Pirmuoju ŽOŽ čempionu tapo amerikietis Č. Džutrou (Ch. Jewtrow), nučiuožęs 500 m nuotolį per 44,1 s. XXI ŽOŽ 2010 Vankuveryje (Kanada) dalyvavę 2566 atletai iš 82 pasaulio šalių varžėsi 15 sporto šakų 86 rungčių varžybose (38 rungtys moterų, 46 - vyrų, 2 - mišrios).

 

LIETUVOS sportininkai debiutavo II ŽOŽ 1928 Sankt Morise (Šveicarija) - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota lenktyniavo 500 m (28 v. iš 33 dalyvių), 1500 m (25 v. iš 30), 5000 m (25 v. iš 33) ir 10 000 m (dėl atlydžio rungtis nebaigta) nuotoliuose. 1984 ir 1988 olimpinėse žaidynėse Lietuvos žiemos sporto šakų meistrai dalyvavo su SSRS rinktine. XIV ŽOŽ 1984 Sarajeve (Jugoslavija) biatlonininkas A. Šalna tapo pirmuoju Lietuvos sportininku - žiemos olimpinių žaidynių čempionu (4 × 7,5 km estafetės), XV ŽOŽ 1988 Kalgaryje (Kanada) slidininkė V. Vencienė tapo pirmąja Lietuvos žiemos sporto šakų atstove - olimpine čempione (10 km lenktynių), be to, dar pelnė ir olimpinį bronzos medalį 5 km lenktynėse. Nuo 1992, po 64 m. pertraukos, Lietuva dalyvauja visose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė (3 lent.). XVI ŽOŽ 1992 Albervilyje (Prancūzija) Lietuvos olimpinę komandą sudarė du biatlonininkai (K. Strolienė ir G. Jasinskas), du slidininkai (V. Vencienė ir R. Panavas) ir šokių ant ledo pora (M. Drobiazko ir P. Vanagas).

 

3 lent. Lietuvos sportininkų skaičius ir iškovoti medaliai žiemos olimpinėse žaidynėse (1928-2014)

Metai

Žiemos olimpinės žaidynės

Lietuvos olimpiečių skaičius

Iš jų moterų

Iš jų vyrų

AuksoSidabro Bronzos

1928

II

1

-

1

--
-

1984*

XIV

1

-

1

1--

1988*

XV

1

1

-

1-1

1992

XVI

6

3

3

---

1994

XVII

6

3

3

---

1998

XVIII

7

2

5

---

2002

XIX

8

3

5

---

2006

XX

7

3

4

---

2010

XXI

6

2

4

---
2014
XXII9
5
4
--
-

 

Iš viso:

43

22

30

 21
1

*Su SSRS rinktine.

Jaunimo olimpinės žaidynės - nuo 2010 TOK kas ketveri metai rengiama pasaulio jaunimo (14-18 m.) sporto ir kultūros šventė. Žaidynių programoje sporto varžybos, kultūrinė ir šviečiamoji programos. Pagrindinis jų tikslas - sporto pasaulio parama jauniems sportininkams pasirengti gyvenimui skiepijant ir aukštinant dvasines vertybes: pagarbą ir paramą kitam, tarpusavio supratimą, mokymąsi, tobulumo siekimą, sveiką gyvenseną. Vyksta vasaros ir žiemos ∆. Pirmosios vasaros žaidynės surengtos 2010 rugpjūčio 14-23 d. Singapūre. Jose dalyvavo per 3600 sportininkų iš 205 šalių, kurie varžėsi 26 sporto šakų varžybose dėl 201 medalių komplekto. Lietuvos jaunimo olimpinėje komandoje buvo 24 atletai: 4 krepšininkai (vyko trijulių krepšinio varžybos), 7 lengvaatlečiai, 3 plaukikai, 2 boksininkai, 2 dziudo imtynininkai, 2 šiuolaikinės penkiakovės atstovai, po vieną baidarininką ir irkluotoją, gimnastą ir buriuotoją. Lietuvos jaunieji olimpiečiai laimėjo 3 aukso (R. Maščinskas irkluodamas vienvietę valtį, boksininkai E. Petrauskas, sv. kategorija iki 60 kg, ir R. Kuncaitis, iki 64 kg.) ir 2 bronzos (dziudo atstovė L. Naginskaitė, iki 64 kg, ir penkiakovininkas L. Kontrimavičius) medalius. I jaunimo žiemos olimpinės žaidynės vyko 2012 sausio 12-23 d. Insbruke (Austrija). Jose ~ 1100 jaunųjų sportininkų iš 70 šalių varžėsi 15 žiemos sporto šakų varžybose dėl 63 medalių komplektų. Lietuvai atstovavo šeši sportininkai: slidininkai J. Drusys ir K. Kazlauskaitė, biatlonininkai A. Mikelkevičius ir G. Nalivaikaitė, kalnų slidininkai L. Pamerneckytė ir R. Zaveckas. Geriausių rezultatų iš lietuvių pasiekė slidininkė K. Kazlauskaitė, sprinto rungtyje užėmusi 20 v. (iš 40 dalyvių), ir kalnų slidininkas R. Zaveckas, slalomo rungtyje užėmęs 24 v. (iš 62 dalyvių), kombinuotojo slalomo - 28 v. (iš 54), didžiojo slalomo - 29 v. (iš 64).

II vasaros jaunimo vasaros olimpinės žaidynės vyko 2017 m. rugpjūčio 16-28 d. Nandzinge, Kinijos Liaudies Respublikoje. Žaidynėse dalyvavo 3579 atletai iš  203 šalių, kurie varžėsi 28 sporto šakų varžybose dėl 222 medalių komplektų. Lietuvos jaunimo rinktinę sudarė 21 sportininkas (iš jų 7 merginos): 4 plaukikai, 4 krepšininkai, 3 irkluotojai, 3 lengvaatlečiai, 2 dviratininkės, 2 pliažo tinklininkai, 1 tenisininkė ir 2 šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Visu ryškumu žaidynėse sužibėjo plaukikė Rūta Meilutytė, iškovojusiu du aukso medalius: 50 ir 100 metrų plaukimuose krūtine. Aukso medalius iškovojo ir vaikinų krepšinio 3x3 rinktinė. Sidabro medalius iškovojo kanojininkas Vadimas Korobovas (C1, sprintas) ir plaukimas Povilas Strazdas (200 m kompleksiniu), Net du bronzos medalius iškovojo tenisininkė Akvilė Paražinskaitė, rungtyniavusi vieneto ir dvejetų varžybose. Bronzos medalį asmeninėse varžybose laimėjo šiuolaikinės penkiakovės atstovas Dovydas Vaivada. Lietuvos jaunųjų sportininkų pasirodymas buvo sėkmingas - 14 atletų pateko į žaidynių prizininkų gretas (1-8 vietos).

2016 m. vasario 12-21 d. Lilehameryje, Norvegijoje vyko II jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Žaidynėse dalyvavo 1100 sportininkų iš 71 valstybės, kurie varžėsi dėl 70 medalių komplektų. Lietuvos žiemos jaunimo rinktinę sudarė 10 sportininkų (iš jų 4 merginos): 3 biatlonininkai, 2 kalnų slidininkai, dailiojo čiuožimo pora, po vieną - ledo ritulininką, lygumų slidininką ir snieglenčių sporto atstovą. Lietuvos atstovai medalių neiškovojo. Geriausiai sekėsi ledo ritulininkui Dinui Mukovozovui, kuris iššūkių turnyre iškovojo 6 vietą, 7 vietą snieglenčių krose užėmė Aras Arlauskas, šokių ant ledo pora Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala buvo devinti. Kiti sportininkai užėmė vietas antrame-penktame dešimtukuose.
 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.