Prieš 70 metų Zarasuose įvyko pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas, kurį laimėjo žalgiriečiai.
2019-07-27

Vandensvydis, sportinis žaidimas su kamuoliu stačiakampiame (vyrų 30 × 20 m, moterų - 25 × 20 m) baseine ar kitame vandens telkinyje. Vandens gylis - ne mažiau kaip 1,8 m. Komandą sudaro 7 pagrindiniai (vienas jų - vartininkas) ir 6 atsarginiai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas) žaidėjai. Tikslas - plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį arba perduodant jį vienas kitam įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo vartus bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savuosius vartus. Laimi komanda, įmetusi daugiau įvarčių į varžovo vartus. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys praskrieja vartų liniją. Vartų ilgis - 3 m, aukštis virš vandens - 0,9 m. Rungtynes sudaro 4 kėliniai po 8 min gryno laiko, 2 pertraukos po 2 min, viena - 5 min. Jeigu, pasibaigus rungtynių laikui, abi komandos yra įmetusios po tiek pat įvarčių ir reikia nustatyti laimėtoją, rungtynės pratęsiamos dar 2 kėlinius po 3 min, jei vėl lygu, nuo 5 m linijos metami baudiniai. Žaidžiama rankomis. Žaidėjui (išskyrus vartininką) leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kumščiu. Visiems žaidėjams negalima kojomis liesti baseino dugno (prasižengęs žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 s, po 3 asmeninių baudų šalinamas iš rungtynių visam laikui, bet gali būti keičiamas kitu žaidėju). Plaukti galima įvairiais stiliais. Komanda gali laikyti kamuolį ne ilgiau kaip 30 s. Kamuolio dydis vyrams - 68-71 cm, moterims - 66-67 cm, svoris - 450-400 g.

Žaidžiamas ir mini ∆ mažesniame baseine (15 × 11,5 m) su mažesniais vartais (2,5 × 0,8 m); žaidžia po 4 vyrus (įskaitant vartininką), po 5 moteris ir jaunius.

∆ pradėtas žaisti D. Britanijoje 19 a. 2 pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo irklais arba kartimis; tikslas - įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau - į vartus.

1876 škotas V. Vilsonas (Wilson) sukūrė pirmas ∆ taisykles. 1881 įvyko pirmosios tarpt. varžybos tarp Anglijos ir Škotijos (0:4). Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. ∆ - pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas į OŽ programą; II OŽ (1900 Paryžius) dalyvavo D. Britanija, Prancūzija, Belgija ir Vokietija.

Olimpinėse žaidynėse aukso medalius Vengrijos vandensvydininkai laimėjo 9, D. Britanija - 4, Italija, Jugoslavija - po 3, SSRS - 2, JAV, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija - po 1 kartą. Geriausias vandensvydininkas vengras D. Diarmatis (D. Gyarmati) pelnė 5 olimpinius medalius (aukso - 1952, 1956, 1964, sidabro - 1948, bronzos - 1960). Moterys OŽ pradėjo dalyvauti 2000: laimėjo Australija (2000), Italija (2004), Olandija (2008).

1908 įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (Federation Internationale de Natation, FINA) patvirtino naujas tarpt. taisykles (jos dar buvo keičiamos 1950, 1970, 1996, 2005). 1908 ji turėjo 8 narius, 2010 - 202 narius; 1991 prie FINA buvo įsteigtas Tarptautinis vandensvydžio komitetas (Technical Water Polo Committee). 1926 įkurta Europos plaukimo federacija (Lique Européenne de Natation, LEN). Pirmieji ∆ čempionatai: 1926 įvyko Europos vyrų, 1985 - moterų, 1973 - pasaulio vyrų, 1986 - moterų, 1970 - Europos vaikinų jaunių, 1994 - merginų jaunių, 1983 - jaunimo.

Europos ∆ čempionų taurės varžybos tarp stipriausių klubinių komandų vyksta: vyrų - nuo 1963-64, moterų - nuo 1988. 1974-75 įvyko pirmosios Europos ∆ taurės varžybos tarp nacionalinių taurių laimėtojų.

Nuo 1980 rengiamos LEN vyrų taurės varžybos, moterų - nuo 2000, nuo 1979 - Pasaulio vyrų taurės varžybos, nuo 1980 - moterų, nuo 2002 - Pasaulinės lygos varžybos.

LIETUVOJE pirmieji ∆ pradėjo žaisti Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai, jie 1931 08 09 pirmosiose oficialiose varžybose Klaipėdoje Tilžės SKI910 įveikė rezultatu 3:2, Įsručio SVO - 4:1. Rugpjūtį Klaipėdos Poseidonas laimėjo tarpt. turnyrą Rygoje, finale 4:2 įveikęs Rygos Baltiją.

Kaune ∆ pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune (Karmelitų saloje esančiame jachtklube) atvirą 50 m baseiną. 1936 Kaune Vengrijos Agrapo studentų klubo komanda įveikė lietuvius 15:0, 1937 pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 ∆ buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą (Kaune dalyvavo 6 komandos). 1 vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą, trečiąją - Kauno Kipras.

1940 Kaune įvyko pirmosios tarptautinės vandensvydininkų rungtynės: Lietuva-Estija 0:4, Lietuva-Latvija 0:7. Pirmojoje nac. rinktinėje žaidė J. Astrauskas, R. Bagdonavičius, B. Bieliauskas, A. Kostkevičius, V. Kostkevičius, E. Narbutas, M. Petrusevičius, A. Skebas, J. Šulkevičius.

Pirmasis Lietuvos ∆ čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nuo tada čempionatai (komandos čempionės išvardytos 1 lent.) vyko kasmet: iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 - baseinuose (1967 veikė 36 atviri plaukimo baseinai). Pirmasis uždaras baseinas pradėjo veikti Kaune (prie LVKKI) 1949. Kaune buvo įrengti dar 3 uždari baseinai (1959, 1972 ir 1989), Vilniuje - 2 (1957 ir 1980), po 1 Marijampolėje (1957), Kaišiadoryse (1963), Panevėžyje (1965), Šiauliuose (1967), Alytuje ir Elektrėnuose (1975). 1980 Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.

Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija, atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose. Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, miesto rinktinėje ilgus metus žaidė V. Alekperlis, J. Astrauskas, R. Bagdonavičius, T. Fričas, S. Krasauskas, V. Kupstys, K. Paulauskas, N. Rilys, E. Sprindys, J. Sukackas, K. Šmitas, R. Tonkūnas, V. Vaškelis, vėliau - A. Babravičius, J. Čirūnas, S. Diržys, E. Orlovas, J. Šova, R. Ulevičius, A. Zujus ir kiti. Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais - rinktinėje žaidė R. Batūra, L. Klimavičius, B. Putrimas, E. Sprindys, J. Sukackas, A. Šimonėlis, R. Tonkūnas, V. Urbutis, V. Vaitkus; be to, Vilniuje žaidė A. Asajavičius, L. Gaška, L. Grigonis, Z. Januškevičius, A. Kaltanas, G. Kirvelavičius, J. Liubertas, A. Mudėnas, J. Paleckis, A. Plioplys, A. Pocius, A. Prokopčenka, D. Šulcas, A. Ulevičius, R. Vizgirda, A. Žvirėnas ir kiti. Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino A. Radzevičius, S. Tichomirovas, V. Vičiulis, Panevėžyje - K. Alekna, M. Grinevičius, V. Vasiljevas, Šiauliuose - R. Krasauskas, Alytuje - A. Vainikonis, Kaišiadoryse - A. Janušauskas ir broliai Leonavičiai, Zarasuose - B. Putrimas ir H. Reingardas, Vilkijoje - H. Valiukas.

1 lent. Komandos - Lietuvos vandensvydžio čempionės (1949-2011)

Metai

Komanda

1949

Žalgirio sporto d‑jos rinktinė

1950, 1951

Kauno rinktinė

1952

Žalgirio sporto d‑jos rinktinė

1953

Kauno KPI

1954

Kauno Žalgiris

1955-58

Kauno rinktinė

1959

Vilniaus rinktinė

1960

Kauno rinktinė

1961, 1962

Kauno Pramprojektas

1963

Kauno rinktinė

1964, 1965

Vilniaus Delfinas

1966

Kauno Pramprojektas

1967

Kauno rinktinė

1968-70

Kauno Raudonasis spalis

1971

Kauno rinktinė

1972, 1973

Kauno Raudonasis spalis

1974

Kauno rinktinė

1975-83

Kauno Raudonasis spalis

1984-91

Kauno Banga

1992

Kauno Lituanica‑Aukuras

1993-2000

Kauno Lituanica‑Gaja

2001

Kauno Dainava‑Lituanica

2002, 2003

Vilniaus VSM‑Baltic Amadeus

2004

Alytaus Dzūkija

2005

Kauno Dainava

2006

Alytaus Dzūkijos vandenis

2007, 2008

Vilniaus Baltic Amadeus

2009-11

Vilniaus VSM‑Baltic Amadeus

Daugiausia kartų Lietuvos čempionatus laimėjusias komandas treniravo J. Čirūnas (34), K. Šmitas (13), N. Papaurėlis (7).

1953 įkurta Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). 1956-86 miestų ∆ rinktinės dalyvavo Lietuvos spartakiadose (1956, 1963, 1967, 1971, 1974, 1978, 1983 ir 1986 laimėjo Kauno, 1959 - Vilniaus rinktinė), 1960 pirmą kartą įvyko Lietuvos ∆ taurės varžybos (komandos laimėtojos išvardytos 2 lent.).

2 lent. Komandos - Lietuvos vandensvydžio taurės laimėtojos (1960-2010)

Metai

Komanda

1960

Vilniaus Spartakas

1961

Kauno Pramprojektas

1964, 1965

Vilniaus Delfinas

1966

Kauno Pramprojektas

1967-81

Kauno Raudonasis spalis

1982-89

Kauno Banga

1991

Kauno Banga‑Lituanica

1992

Kauno Lituanica‑Aukuras

1993

Kauno Lituanica‑Gaja

1994

Vilniaus Baltic Amadeus

1995, 1996

Kauno Lituanica‑Gaja

1997

Vilniaus Baltic Amadeus

1998, 1999

Kauno Lituanica‑Gaja

2000

Vilniaus Baltic Amadeus

2001, 2003

Vilniaus VSM‑Baltic Amadeus

2004

Kauno Danava

2005-07

Vilniaus Baltic Amadeus

2008, 2009

Minskas (Baltarusija)

2010

Vilniaus Baltic Amadeus

1955 Zarasuose pirmą kartą įvyko jaunių čempionatas, jį laimėjo Kauno rinktinė; vėliau čempionėmis tapo Zarasų, Vilniaus Žalgirio, Vilniaus Baltic Amadeus, Kauno Dainavos I, Vilniaus VSM‑Baltic Amadeuskomandos. 1970 Vilniuje surengtas Pabaltijo ir Baltarusijos jaunių turnyras (lietuviai buvo treti). Į Lietuvos jaunimo žaidynių programą buvo įtrauktos ir ∆ varžybos (I-IV ir VI žaidynes laimėjo Kaunas, V ir VII - Vilnius). Pirmųjų Lietuvos jaunių žaidynių ∆ varžybas (Alytus, 1985) laimėjo Kauno rinktinė.

1986 Vilniuje mergaičių komandą buvo subūręs A. Šečkus, 2001 trenerė E. Pavinskienė, Klaipėdoje treneris S. Tichomirovas turėjo moterų komandą. Visos moterų komandos iširo. Dabar moterų vandensvydis Lietuvoje nekultivuojamas.

Dalyvaudami SSRS ∆ čempionatuose Lietuvos sportininkai didelių laimėjimų nepasiekė. 1952 SSRS čempionate debiutavo Kauno Žalgiris (19 v.), 1953 - Kauno KPI (tr. K. Šmitas; 21 v.), geriausių rezultatų pasiekė 1983 pradėjusi rungtyniauti Kauno Banga (Lietuvos vandensvydžio komandų rezultatai SSRS čempionatuose pateikti 3 lent.).

3 lent. Lietuvos vandensvydžio komandų rezultatai SSRS čempionatuose

Metai

Komanda

Vieta

 

I pakopos turnyruose

 

1952

Kauno Žalgiris

19

1953

KPI

21

1956

Lietuva

14

1959

Lietuva

17

1962

Kauno Pramprojektas

24

1963

Lietuva

14

 

II pakopos turnyruose (I lygoje)

 

1954

KPI

21

1955

KPI (3 v. zoniniame turnyre, finale nedalyvavo)

 

1957

Lietuva

12

1958

Lietuva

18

1960

KPI

11

1961

Kauno Pramprojektas (3 v. zoniniame turnyre)

 

1962

Vilniaus Žalgiris (5 v. grupės turnyre)

 

1964

Kauno Pramprojektas

7

1965

Kauno Žalgiris

9

1966

Kauno Žalgiris

11

1976

Kauno Raudonasis spalis (2 v. zoniniame turnyre)

 

1978

Kauno Raudonasis spalis

11

1983

Kauno Banga

14

1984

Kauno Banga

12

1985

Kauno Banga

7

1986

Kauno Banga

7

1987

Kauno Banga

3

1988

Kauno Banga

2

1989

Kauno Banga

6

1990

Kauno Banga (čempionato nebaigė)

4

Kauno Žalgiris ir Raudonasis spalis, Vilniaus Žalgiris įv. metais žaidė SSRS čempionatų III ir IV pakopos turnyruose (1964 Vilniaus Žalgiris užėmė 3 v. grupės turnyre, 1967 Kauno Žalgiris -5 v.).

Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose: 1956 pirmojoje užimta 14 v. (žaidė R. Batūra, S. Diržys, L. Klimavičius, S. Krasauskas, E. Orlovas, K. Paulauskas, R. Puodžiukynas, E. Sprindys, J. Sukackas, V. Tombakas, R. Tonkūnas); nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:1), Kirgizija (5:2), sužaista lygiosiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Kitose SSRS tautų spartakiadose užimtos vietos nuo 9 iki 17 (rezultatai pateikti 4 lent.).

4 lent. Lietuvos vandensvydžio rinktinės rezultatai SSRS tautų spartakiadose

Metai

Vieta

1956

14

1959

17

1963

14

1967

11

1971

11

1975

15

1979

14

1983

14

1986

9-12

Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo trijose Pabaltijo spartakiadose: trečiojoje (1952) buvo paskutiniai, ketvirtojoje (1954), kurioje dalyvavo ir Baltarusija, nugalėta Latvija (4:1) ir užimta 3 vieta, penktojoje (1957) pirmą kartą įveikta Baltarusija (2:1) ir užimta 2 vieta, 1966 ir 1970 laimėta Pabaltijo taurė. 1976 VII sąjunginėje studentų spartakiadoje Lietuvos rinktinė (sudaryta iš Kauno KPI) užėmė 4 vietą.

1958 pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 v.). 1981 per SSRS moksleivių spartakiadą Kaune Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą.

Tarpt. varžybose jaunieji vandensvydininkai pradėjo dalyvauti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1992 Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė žaidė tarptautiniame (3 šalių) turnyre, Europos čempionate debiutavo 1998, bet pergalių nepasiekė. 1997 pirmą kartą atstovavo Lietuvos Žalgirio sporto draugijai dirbančiųjų sporto žaidynėse Eindhovene (Olandija) ir užėmė 2 vietą. 1995 Lietuvos jaunių rinktinė debiutavo atrankinėse Europos jaunių čempionato varžybose.

2000 Lietuvos jaunimo rinktinė (tr. N. Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo čempionatą po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Šią pergalę Stokholme Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008. Lietuvos jaunių rinktinė (tr. E. Urbutis) tradiciniame Baltijos jūros šalių čempionate debiutavo 2001 (Odensė, Danija) ir užėmė 2 vietą, nugalėjusi Švediją (11:2), Daniją (6:4) ir pralaimėjusi Suomijai (5:10), o 2005 buvo pirma.

Jaunuosius Kauno vandensvydininkus nuo 1965 rengė Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykla, nuo 1992 - Kauno sporto mokykla ­ Gaja. Nuo 1966 veikė Kauno plaukimo sporto mokykla Dainava. Jaunuosius vilniečius nuo 1963 rengė Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokykla.

Vilnietis A. Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS profsąjungų ir studentų rinktines, kauniečiai V. Snieška ir T. Butilkinas - į SSRS jaunių rinktinę, V. Kasperaitis ir R. Barzdaitis - į SSRS sporto d‑jos Burevestnikrinktinę, G. Stankevičius - į SSRS sporto d‑jos Darbo rezervai rinktinę; jis - pirmasis lietuvių vandensvydininkas, gavęs SSRS sporto meistro vardą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos nac. rinktinė 1990 žaidė pirmosiose tarpt. varžybose Izraelyje ir užėmė 3 vietą (tr. V. Alekperlis), 1992 Londone vykusiame tarpt. turnyre iš 5 komandų buvo ketvirta (tr. J. Čirūnas).

1992 LVF buvo priimta į FINA. 1993 Lietuvos rinktinė dalyvavo Europos mažųjų šalių draugiškame turnyre (iš 6 dalyvių buvo ketvirta). Atrankinėse Europos čempionato B grupės varžybose Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė debiutavo 1998 (nelaimėjo nė vienų rungtynių), Šiaurės Europos šalių čempionate 1999 užėmė 4 vietą: pirmą kartą triuškinančiais rezultatais įveikė Estiją (13:3) ir Norvegiją (7:1).

Europos čempionatų taurės varžybose Lietuvos čempionė Kauno ­ Lituanica‑Gaja debiutavo 1999 (nelaimėjo nė vienų rungtynių). 2000 Lietuvoje (Vilniuje) įvyko Šiaurės Europos šalių čempionatas, kuriame rungtyniavo šalių nac. čempionatų 1 ir 2 vietų laimėtojai; 1 vietą užėmė Stokholmo SKK, 3 ir 4 vietas - Kauno Lituanica‑Gaja ir Vilniaus Baltic Amadeus.

2010 Alytaus Dzūkijos vandenis pasaulio veteranų vandens sporto šakų čempionate (> 35 m. amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos ∆ istorijoje laimėjo sidabro medalius (finale 5:8 pralaimėjo Rusijos vandensvydininkams).

Sąj. kategorijos teisėju 1968 tapo A. Plioplys, 1980 - A. Babavičius, tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1979 - J. Čirūnas (jis teisėjavo XXII OŽ, 1980 Maskva, SSRS, ir XXIV OŽ, 1988 Seulas, P. Korėja, pasaulio ir Europos čempionatuose), 1998 - N. Papaurėlis (teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose). 1987 LSSR nusipelniusio trenerio vardas suteiktas LVF gen. sekretoriui R. Vizgirdai.

2007 Kauno vandensvydžio klubas Ruonis (prez. J. Čirūnas), vandensvydžio ir plaukimo klubas Bebras (prezi. T. Burokas), Alytaus vandensvydžio klubas Dzūkijos vandenis (vadovas G. Pauža) ir Klaipėdos vandensvydžio klubas Jūrų liūtai (vadovas E. Skyrius) įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą. Lygos prezidentu buvo išrinktas A. Orlauskas, direktoriumi - G. Pauža.

Daug pajėgių Lietuvos vandensvydininkų žaidžia užsienyje: Helsinkio Kuhat komandoje 1990-95 žaidė A. Asajavičius (ir tapo Suomijos čempionu), vilnietis E. Asajavičius 2005 žaidė Baltarusijoje, 2006-07 - Vokietijoje (Hanoverio Hindelsheim komandoje), nuo 2008 žaidžia JAV (Los Andželo LMU LIONS komandoje, 2009 pateko į Amerikos NCCA geriausių jaunimo žaidėjų dešimtuką), nuo 2008 vilnietis M. Lapida yra Los Andželo LMU LIONS, nuo 2010 vilnietis A. Skukauskas - Niujorko Queens college Knights komandų žaidėjai. Vengrijoje (Budapešto Spartak komandoje) yra žaidę A. Asajavičius, kauniečiai S. Sabaliauskas, E. Sutkus ir A. Fachurdinovas, D. Britanijoje (Londono komandose) - kauniečiai E. Jakimavičius, A. Jankūnas (nuo 2003), Ž. Iljuškaitis ir L. Liūdžius, vilniečiai E. Stražnickas (nuo 2008) ir J. Šerkšnas (nuo 2009) žaidžia Danijoje (Orhuso, Arhus, ASS komandoje), vilnietis J. Prudnikovas - Airijoje (Dublino Half moon; 2009 tapo Airijos čempionu), vilnietis A. Šakauskas 2004-05 žaidė Prancūzijoje (Bordo Union Saint‑Bruno), kauniečiai D. Vaivada ir S. Konovalovas - Slovakijoje, G. Miliukas ir R. Bieliauskas - JAV.

LVF prezidentai: K. V. Paulauskas (1953-57 ir 1970-79), J. Rakauskas (1957-59), A. Plioplys (1959-61), N. Rilys (1961-66), L. Klimavičius (1966-69), J. Aleksejevas (1979-89), J. Liubertas (1989-2001), J. Širvinskas (2001-07), V. Tonkich (2007-2016), A. Jankūnas (nuo 2016). Atsakingieji (generaliniai) sekretoriai: V. P. Vaitkus (1970-81), R. Vizgirda (1981-2016), A. Tonkich (nuo 2016)

L: Vandensvydis, parengė J. Žilinskas, Vilnius 1965; F. Paškevčius Lietuvos vandensvydžio sporto įvykių chronologija Vilnius 2002, V. Žeimantas Vandensvydis Lietuvoje Vilnius 2011.
 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.