Prieš 25 metus Groningene vyko Europos tekvondo čempionatas. Komandiniame turnyre Lietuvos rinktinė, kurioje buvo Giedrius Stanelis, Artūras Urbutis, Viktoras Mineikis ir Mindaugas Jablonskis, iškovojo bronzos medalius.
2018-05-22

Tekvondo (Taekwondo > korėjiečių k. Tae - ranka + Kwon - koja + Do - būdas, kelias, metodika), korėjiečių kovos menas, paremtas daugiausia spyriais. Dvikovoje smūgiuojama rankomis (tik į priekinę liemens dalį ir galvą), kojomis (galingais smūgiais), iš kurių sudėtingiausi - smūgiai atgal arba sukantis ore 180 laipsnių; ∆ veiksmai daugiausia skirti savigynai. Varžybos yra 2 rūšių: technikos (poomsae) ir pilno kontakto kovos (Kyorugi). Technikos varžybose vertinama kovinių veiksmų technikos atlikimas (tikslumas, greitis, jėga, koncentracija). Pilno kontakto kova (olimpinė ∆ rungtis; kovotojai privalo vilkėti apsaugą ant krūtinės, rankų ir kojų, būti su šalmu) vyksta 3 kėlinius po 2 minutes. Laimi sportininkas, surinkęs daugiau taškų arba nokautavęs varžovą.

∆ kovotojai yra 10 spalvotų diržų laipsnių - kupų (kup, aukščiausias - 1 kupas) ir 9 juodo diržo laipsnių - danų (jap. Dan - pakopa, žingsnis, aukščiausias - 9 dan).

Korėjoje kovos menas turi senas tradicijas. Valdant Silos (Silla) dinastijai (668-935) iš kinų Chuan fa (Chonfa) technikos išsirutuliojo korėjiečių Subak (tuščios rankos technika), kuri buvo išplėtota valdant Korių (Koryo) dinastijai (935-1392). Li Joseon (Chosun) dinastijos (1393-1910) valdymo pradžioje Subak buvo padalyta į Taekyon (smūgiavimo meną) ir Yusul (imtynių meną), ilgainiui išliko tik Taekyon. Po II pasaul. karo pasibaigus japonų okupacijai Korėjoje susiformavo įvairios kovos meno m‑los. Generolas Choi Hong Hi (gen. Choi; laikomas šiuolaikinio ∆ tėvu) savo karius mokė karatė ir Taekyon. 1955 P. Korėjos prez. I Singmano (Syngman Rhee) įsakymu karatė ir Taekyon buvo sujungti ir junginys gen. Choi siūlymu pavadintas ∆ (jame vyrauja Korėjos kovos meno elementai, tarp jų ir sudėtingi Taekyon spyriai). 1959 įkurta Korėjos tekvondo asociacija (Korea Taekwaon-Do Association, KTA, pirmasis prez. gen. Choi, nuo 2008 J. Pio Hongas, Pyo Jong), įvyko I tarptautinis ∆ turas. 1966 gen. Choi P. Korėjoje įkūrė Tarptautinę tekvondo federaciją (International Taekwan-Do Federation, ITF, 1971 turėjo > 65 nares, 1966-2002 prez. gen. Choi, nuo 2002 Chang Ungas, Chang Ung). ITF susikoncentravo labiau ties ∆ kovos menu, naudojant gen. Choi sukurtas tol (katas). Vėliau P. Korėjos vyr‑bė ITF apleido (nepripažįsta iki šiol) ir 1972 Seule įkūrė Kukivoną (Kukkiwon, dar vadinamą World Taekwondo Headquarters, World Taekwondo Academy) - ∆ mokomąjį centrą, o 1973 - Pasaulinę tekvondo federaciją (World Taekwondo Federation, WTF, pirmasis prez. K. Un Jongas, Un Yong; 2012 vienijo > 200 nac. nares), kad varžytųsi su ITF ir rengtų ∆ turnyrus pasaulyje. Kukivonas ir WTF pakeitė savo specializaciją: pakrypo į Taeguk (sparingą - treniruojamojo pobūdžio kovą) ir varžybinį ∆ pobūdį. WTF nuo 1973 kas dveji metai rengia pasaulio ∆ čempionatus (moterų nuo 1987), juose vyrauja P. Korėjos sportininkai. 1976 įkurta Europos tekvondo sąjunga (European Taekwondo Union, ETU, prez. A. Pragalas, Pragalos, Graikija). 1980 06 ­ Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino WTF; 1984 ∆ buvo įtrauktas į Azijos žaidynes kaip oficiali rungtis, dvejose olimpinėse žaidynėse - XXIV OŽ, 1988 Seulas, ir XXV OŽ, 1992 Barselona, - ∆ buvo parodomoji, XXVII OŽ, 2000 Sidnėjus, - olimpinė sporto šaka.

Pagal WTF taisykles rankomis leidžiami tik blokai ir smūgiai kumščiu į korpusą (jokių smūgių rankomis į galvą, metimų ar kokių nors veiksmų ne smūgių, pvz., riešo sukimo), WTF labiau koncentruojasi į kovinį ∆ stilių (judesiai yra tobulinami kovojant su priešininku), kuris yra švelnesnės formos nei ITF: tikslas - ne nugalėti varžovą, bet surinkti kuo daugiau taškų smūgiuojant į specialiai pažymėtas zonas ant varžovo apsaugų.

LIETUVOJE 1989-2000 buvo kultivuojamas 2 stilių - ITF ir WTF ∆, nuo ~ 2000 tik WTF.

WTF tekvondo. Korėjietis meistras Hwang Dae Jin, (WTF, 8 dan), vykdydamas pasaulinę ∆ populiarinimo programą, Lietuvoje surengė kvalifikacinius seminarus-treniruotes. ∆ pradininkai - A. Leonavičius, Ą. Stanevičius, T. Lagūnavičius ir P. Žuravliovas (Žuravliov). 1990 įkurta Lietuvos tekvondo federacija (LTF), ji 1992 priimta į ETU ir WTF. Atidaryti klubai Vilniuje ir Kaune. Nuo 1998 kasmet rengiami Lietuvos ∆ čempionatai, nuo 2000 - tarptautiniai atviri (gausiausi Baltijos šalyse; ~ 350 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Čekijos; čempionatų laimėtojai nurodyti lentelėje). 2005 J. Šalkauskaitė Europos jaunučių čempionate pelnė bronzos medalį (tr. Ž. Bražiūnas). WTF laipsnius (ne žemesnį kaip 1 dan) turi: A. Leonavičius ir Ž. Bražiūnas (4 dan, 2009; tr. A. Leonavičius), V. Dzikevičius (3 dan, 2009; tr. Ž. Bražiūnas), T. Janušauskas (3 dan, 2011; tr. T. Lagūnavičius), R. Montvidas (2 dan, 2011), V. Pundzevičius (2 dan, 2011), A. Masys (2 dan, 2011; tr. T. Lagūnavičius). 2005 WTF nac. trenerio kategoriją gavo Ž. Bražiūnas, 2010 WTF tarpt. teisėjo (LTF atstovas Baltarusijoje) - S. Javidas (Javid).

Lent. Lietuvos lygos WTF čempionatų laimėtojai

Metai

V., pavardė

Kategorija

1998

T. Pogureckas

iki 50 kg

 

A. Čiulevičius

iki 58 kg

 

A. Masys

iki 68 kg

 

G. Audijaitis

iki 78 kg

 

E. Budvytytė

abs.

1999

N. Brazys

iki 50 kg

 

T. Pogureckas

iki 58 kg

 

A. Masys

iki 68 kg

 

R. Žekas

iki 78 kg

 

E. Budvytytė

abs.

2001-07

Neišliko duomenų

 

2008

M. Šortgenas (Schortgen; Liuksemburgas)

iki 68 kg

 

V. Dzikevičius

iki 80 kg

 

J. Osertovas

per 80 kg

2009

T. Marcišauskas

iki 68 kg

 

K. Chviesiukas (Chwiesiuk; Lenkija)

iki 80 kg

 

V. Markovas (Markov; Latvija)

per 80 kg

 

T. Gorbunova

iki 55 kg

2010

A. Šakėnas

iki 58 kg

 

A. Teikertas

iki 68 kg

 

D. Urbutis

iki 80 kg

 

V. Andrejanovas

per 80 kg

 

A. Gorbunova

iki 50 kg

2011

M. Norvydas

iki 68 kg

 

K. Orleanas (Orleans; Latvija)

iki 80 kg

 

V. Dzikevičius

per 80 kg

2012

R. Bikovskis (Bikovskij; Latvija)

iki 68 kg

 

K. Orleanas

iki 80 kg

 

R. Iritovas (Iritow; Lenkija)

per 80 kg

 

G. Janušauskaitė

iki 57 kg

 

A. Solomko (Latvija)

iki 67 kg

2012 LTF vienijo ~ 750 tekvondo kovotojų, 15 trenerių, 9 klubus: Vilniaus Tornado (įk. 1994, prez. Ž. Bražiūnas) ir jo filialas Grigiškių Tornado (įk. 2012, prez. V. Pundzevičius), Kauno ∆ klubas (įk. 1992, įstojo į LTF 1994, prez. A. Masys), Kauno Tajanas (įk. 2007, prez. T. Janušauskas), Klaipėdos Cunamis (įk. 1994, įstojo į LTF 2001, prez. G. Stanelis), Šiaulių R. Montvido kovos menų centras (įk. 2004, įstojo į LTF 2007, prez. R. Montvidas), Raseinių Bushi-do (įk. 1997, įstojo į LTF 2008, prez. G. Jakubauskas), Panevėžio Voras (įk. 1988, įstojo į LTF 2009, prez. Ž. Budrys), Zarasų Zarasai (įk. 1992, įstojo į LTF 2001, prez. N. Gusevas).

LTF (WTF) prezidentai: T. Lagūnavičius (1992-2000), A. Leonavičius (nuo 2000), gen. sekretoriai: Ą. Stanevičius (1992-2002), Ž. Bražiūnas (nuo 2002).

Žymantas Bražiūnas, Aleksandras Leonavičius

ITF tekvondo. 1989 Klaipėdoje įvyko Lietuvos ∆ čempionatas; laimėtojai - A. Maceina (iki 71 kg; Dinamo, Panevėžys), V. Pundzevičius (iki 80 kg; Oriens, Kaunas); G. Paleckis (+80 kg; Atlantas, Klaipėda); vėliau neberengti. 1990 įkurta Lietuvos ∆ federacija (prez. 1990-2000 R. Krisiūnas), 1992 priimta į ITF, M. Jablonskis (+80 kg) tapo ITF pasaulio vicečempionu. 1993-2000 dalyvauta Europos čempionatuose (prizininkai pateikti lentelėje). 1993 Europos jaunimo čempionate A. Vorobjovas (52 kg) laimėjo sidabro, I. Jasipenko (46 kg), A. Didenko (64 kg), O. Kravčiukas (70 kg) ir J. Ūsaitė (52 kg) - bronzos, pasaulio jaunimo čempionate E. Majorovas (70 kg) - bronzos medalius. 1995 Europos taurės varžybose A. Karpovas (63 kg) ir A. Didenko (71 kg) užėmė 2 v., M. Bružas (80 kg) lentelių laužymo rungtyje - 1 vietą. 1997 Europos jaunimo lentelių laužymo čempionu tapo M. Bružas, 1999 Europos jaunimo dukart vicečempione - K. Kekytė (60 kg ir spec. technikos).

1997 R. Krisūnui suteiktas 5 dan, 1998 jis pripažintas geriausiu Europos tekvondo treneriu. ~ 2000 aktyvi LTF (ITF) veikla nutrūko, klubai perėjo į LTF (WTF).

Lent. Europos čempionatų prizininkai

Metai

V., pavardė

Kategorija

Vieta

1993

G. Stanelis, A. Urbutis, V. Mineikis, M. Jablonskis

komandinės varžybos

3

1994

R. Petraitis

+80 kg

2

 

J. Ūsaitė

-58 kg

3

1996

R. Petraitis

+80 kg

1

1997

R. Petraitis

+80 kg

lentelių laužymas

2

3

 

J. Ūsaitė

-58 kg

lentelių laužymas

3

3

 

M. Bružas, R. Petraitis, G. Stanelis, A. Didenko, V. Pagajus

komandinis spec. technikos demonstravimas

3

1998

R. Petraitis

-80 kg

spec. technikos demonstravimas

2

3

 

J. Ūsaitė

-56 kg

3

 

M. Bružas

lentelių laužymas

1

 

M. Bružas, G. Stanelis, R. Paulauskas, A. Katkauskas, R.Petraitis

komandinis lentelių laužymas, 2 k.

1

1999

K. Alutis

-80 kg

3

 

R. Petraitis

+80 kg

spec. technikos demonstravimas

2

3

 

M. Bružas

lentelių laužymas

2

 

J. Ūsaitė

spec. technikos demonstravimas

3

 

M. Bružas, R. Petraitis, K. Alutis, R. Paulauskas, M. Narušis, A. Didenko

komandinis lentelių laužymas

komandinės varžybos

spec. technikos demonstravimas

2

3

2

2000

R. Petraitis

+80 kg

2

 

R. Paulauskas, A. Katkauskas, R. Petraitis, M. Bružas, A. Didenko, G. Stanelis

komandinis lentelių laužymas

1

 

K. Kekytė

spec. technikos demonstravimas

3

 
 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.