Biografiniai straipsniai Pagalba
Vardas Pavardė
LSE Grupė Sporto šaka
Bendrieji straipsniai Pagalba
Žodis pavadinime
LSE Grupė
Prieš 95 metus Kaune įvyko pirmasis Lietuvos plento dviračių čempionatas.
2017-08-27

Dviračių sportas apima plento, treko, kalnų ir mažųjų dviračių lenktynes, krosą. Dar būna dailiojo važiavimo dviračiais ir dviračių sportinių žaidimų varžybos. Atsirado 1860 Europoje. Pirmosios ∆ varžybos (mediniais dviračiais) įvyko 1869 Prancūzijoje. Pasaulio čempionatai rengiami: treko dviračių - nuo 1895, plento dviračių - nuo 1927, kroso - nuo 1950, kalnų dviračių - nuo 1990, mažųjų dviračių (BMX) - nuo 1993. Dviračių lenktynės plentu būna vienadienės ir daugiadienės, individualiosios (startuojama po vieną), grupinės (bendras startas grupei sportininkų), žiedinės (žiedo formos trasa įveikiama keliolika ar daugiau kartų, su tarpiniais finišais, dažnai lenktyniaujama miesto gatvėmis). Treke rengiamos hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės, startas iš vietos ir iš eigos), persekiojimo (nuotoliai: jauniams - 2000 m, moterims - 3000 m ir vyrams - 4000 m), sprinto (1000 m arba 2-3 ratai) lenktynės, individualiosios iškrintamosios lenktynės (10-30 ratų) ir lenktynės su tarpiniais finišais. Į šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą ∆ įtrauktas 1896. XXIX OŽ (2008 Pekinas) programoje buvo 18 ∆ rungčių (plento dviračių - 4, treko dviračių - 10, kalnų dviračių - 2 ir mažųjų dviračių - 2). Vyko moterų ir vyrų grupinės lenktynės bei individualiosios lenktynės laikui plentu; moterų sprintas, grupinės lenktynės dėl taškų ir 3 km individualiosios persekiojimo lenktynės treku, vyrų sprintas, komandinis sprintas (važiuoja po tris komandoje 1 km, kiekvienas sportininkas, nuvažiavęs ratą, pasitraukia iš lenktynių ir finišuoja vienas sportininkas), keirinas - grupinis sprintas (važiuoja tam tikrą greitį palaikantis motociklas, paskui jį - šeši sportininkai vienas paskui kitą, po keturių ratų motociklininkas pasitraukia ir likus dviem ratams sportininkai stengiasi kuo greičiau pasiekti finišo liniją), grupinės lenktynės dėl taškų, madisonas - porų lenktynės (varžybos vykdomos kaip grupinės lenktynės - komandai atstovauja 2 sportininkai, bet lenktyniauti abu kartu negali, todėl važiuoja pakaitomis), 4 km individualiosios persekiojimo lenktynės, 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treku; kalnų dviračių moterų ir vyrų krosas; mažųjų dviračių individualiosios moterų ir vyrų kroso lenktynės.

Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (Union Cycliste Internationale, UCI) įk. 1900. 2008 vienijo 173 nacionalines ∆ organizacijas.

LIETUVOJE ∆ pradininkai buvo K. ir V. Bulotos, J. Šulginas, ∆ pradžia 1922. 1923 įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS, veikė iki 1937), 1924 priimta į UCI.

I Lietuvos plento dviračių čempionatas įvyko 1922 08 27: 1 km pavienio starto lenktynes (1 min 31,0 s) ir 10 km grupines lenktynes (19 min 50,0 s) laimėjo V. Bulota (Kauno LFLS). 1924 06 22 surengtas II Lietuvos čempionatas: 110 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas laimėjo J. Kremeris (Kybartų Sveikata), nuvažiavęs nuotolį per 5 h 06,06 min, komandines 70 km lenktynes maršrutu Kaunas-Jonava-Kaunas - LDS (Kaunas).

1925 pirmą kartą Lietuvoje (Kaune) įvyko dviračių kroso lenktynės: 28 km nuotolį pirmasis įveikė J. Vilpišauskas (LDS).

1925 Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio). 1926 surengtas I Lietuvos treko dviračių čempionatas. Pirmuoju čempionu tapo E. Preisas (Kauno Kovas).

1928 vykusiame Lietuvos plento dviračių čempionate 160 km grupines lenktynes maršrutu Kaunas-Vilkaviškis-Kaunas laimėjo V. Jankauskas (Kauno Sparta).

1929 įvyko pirmosios tarpt. varžybos Klaipėdoje (dalyvavo Vokietijos dviratininkai). Moterys pirmą kartą dalyvavo varžybose (Kauno čempionate); 100 m lenktynėse startuojant iš eigos laimėjo S. Maliauskaitė (Kauno LDS). 1930 moterys pirmą kartą dalyvavo Lietuvos čempionate; 100 m (9,0 s) ir 200 m (17,4 s) lenktynėse startuojant iš eigos čempione tapo S. Maliauskaitė.

1931 įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos Lietuva-Latvija. Trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas nugalėjo J. Bruzdeilijus ir Latvijos komanda; 1932 tarpvalstybines revanšo lenktynes Rygoje (100 km) vėl laimėjo Latvija. 1932 Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo V. Severinas (Kauno LFLS).

1934 varžybose aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto dviratininkai. 1935 Klaipėdoje pirmą kartą įvyko tarpmiestinės varžybos Kaunas-Klaipėda, jas laimėjo klaipėdiečiai. 1936 klaipėdiečiams atiteko visos Lietuvos čempionato prizinės vietos. 1938 Lietuvos čempionate visas trumpųjų nuotolių rungtis laimėjo J. Pimpis (Kauno Kipras), 100 km lenktynėse K. Paršaitis (Klaipėdos SSO) užėmė 2 vietą. I LTO 25 km pavienio starto lenktynėse nugalėjo J. Pimpis. 1939 Lietuvos čempionate keletą kartų pirmą vietą laimėjo S. Severinas (Viktoro brolis), vėliau tapęs profesionaliu boksininku. 1940 Lietuvos 100 km lenktynių čempionu tapo K. Paršaitis; jis (ir Lietuvos rinktinė) nugalėjo ir trasoje Kaunas-Marijampolė-Kaunas vykusiose Lietuvos ir Latvijos varžybose. Rugsėjo 15 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos plento dviračių lenktynėse Lietuvos komanda užėmė 2 vietą.

1941 pirmąsias Lietuvos ir Baltarusijos dviratininkų varžybas laimėjo Baltarusija. 1942 S. Severinas pagerino visus Lietuvos rekordus ir nugalėjo visose Lietuvos čempionato rungtyse. 1944 09 24 pirmą kartą Lietuvos čempionatas vyko stadione: Kauno stadiono taku 100 km (200 ratų) greičiausiai nuvažiavo S. Severinas (3 h 18 min 03,0 s).

∆ vis labiau darėsi masinis. Pradėta dalyvauti SSRS čempionatuose, Pabaltijo spartakiadose. 1948 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas paprastais dviračiais, 1950 pirmosios kaimo pirmenybės (nugalėjo Č. Rokaitis - 50 km plento, A. Indrelė - 20 km plento ir 10 km kroso lenktynėse). Dviračių lenktynės pirmą kartą įtrauktos į Lietuvos moksleivių spartakiadą; nugalėjo Č. Dobilas ir B. Išoraitė.

1961 Lietuvos čempionate 4 aukso medalius (kroso ir plento dviračių lenktynėse) pelnė J. Grabauskas, jis laimėjo ir žiedines lenktynes gatvėmis. 1964 pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo Lenkijos sportininkai, o Lietuvos dviratininkai - lenktynėse Lenkijoje.

1979 restauruotas dviračių trekas Klaipėdoje. 1984 Lietuvoje (Klaipėdoje) buvo 2 specializuotos dviračių sporto bazės. Vilniuje ir Klaipėdoje veikė po 1 olimpinio rezervo sporto m‑lą, Vilniuje buvo dviračių sporto sk. Aukštojo sportinio meistriškumo m‑loje, 2 dviračių sporto olimpinio rengimo centrai (Vilniuje - plento ir Klaipėdoje - treko), 31 sk. kompleksinėse vaikų sporto m‑lose; dviratininkai taip pat buvo rengiami Panevėžio internatinėje sporto m‑loje. Lietuvoje dviračių sportą kultivavo apie 4500 sportininkų (1 SSRS nusip. sp. m., 35 SSRS tarpt. klasės sp. m. ir 302 SSRS sp. m.), dirbo 58 etatiniai treneriai (iš jų 2 SSRS nusip. ir 20 LSSR nusip. trenerių).

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.