Prieš 90 metų Kultūrizmo pradžia. Kauno miesto sode buvo renkamas gražiausiai sudėtas imtynininkas (vertino žiūrovai), laimėjo grandinis V. Labanauskas (Šiauliai).
2018-07-21

LIETUVOJE ∆ ištakos siekia 20 a. 3 d‑metį. 1928 07 21 Kauno miesto sode buvo renkamas gražiausiai sudėtas imtynininkas (vertino žiūrovai), laimėjo grandinis V. Labanauskas (Šiauliai). Po II pasaul. karo kultūrizmui plisti turėjo įtakos 1959 Lenkijoje vykęs pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame buvo ir ∆ varžybos. Pirmieji entuziastai - V. Augustinas, E. Uzdonas, V. Jankauskas, V. Laucaitis, E. Ivanauskas, V. Misevičius ir kiti. 1964 įkurtas ∆ klubas Jaunystė (vad. J. Jusevičius, talkino P. Tarvydas, V. Jankauskas). Pirmosios ∆ varžybos įvyko 1965 05 23 prie Kauno marių Kauno aukštųjų m-lų studentų šventės metu; absoliučiu nugalėtoju tapo R. Macijauskas (KPI). 1965 11 28 prie Lietuvos sunkiosios atletikos fed-jos buvo sudarytas Atletinės gimnastikos (taip ideol. sumetimais iki 1991 buvo vadinamas ∆) k-tas, 1969 vietoj k-to įsteigta fed-ja (draudimo metais vėl tapo k‑tu). Pirmasis oficialus Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatas 1966 05 29 surengtas Vilniuje; nugalėjo R. Macijauskas (iki 168 cm), K. Alšauskas (iki 175 cm), A. Pricas (> 175 cm). 1966-71 įvyko 6 ofic. čempionatai. Daugiausia čempiono titulų (3) pelnė K. Alšauskas. Daugelyje varžybų dar sėkmingai dalyvavo (be minėtų sportininkų) A. Ramanauskas, L. Pivoriūnas, V. Charkevičius. Atletinės gimnastikos sekcijos ir klubai veikė Vilniuje, Kaune (net 11 klubų), Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose (įk. 1967, pirmasis rajono centre) ir kitur. 1968 02 25 įvyko pirmasis Lietuvos atletų tarpt. startas: Varšuvoje vietos Herkuleso ir Kauno Ąžuolo klubų mačas, pirmosios tarpt. varžybos Lietuvoje (ir SSRS) surengtos 1968 04 21 Kauno sporto halėje; absoliučiu nugalėtoju tapo L. Pivoriūnas. 1973 SSRS Sporto k-tui uždraudus ∆, moterų futbolo, bridžo ir karatė varžybas Lietuvoje ∆ mėgėjų veikla nenutrūko (padėjo nuo 1971 nuolatiniai ryšiai su IFBB prez. B. Veideriu, Weider).

1986 atnaujinus oficialius nac. čempionatus daugiausia čempiono titulų iškovojo O. Žuras, M. Leonavičius, R. Šiška, S. Berkovičius, J. Gorelikas, R. Bučinskas, N. Murnikovienė, R. Murnikovas, R. Pocius ir  A. Čepurnienė-Bucko. Lietuvoje (ir SSRS) kultūrizmą vėl pripažinus oficialia sporto šaka SSRS taurę 1988 laimėjo S. Misevičius (90 kg), V. Jucys (> 90 kg ir absoliutus čempionas), 1989 - R. Petraitis (65 kg). 1989 SSRS čempionais tapo R. Petraitis (65 kg), V. Dubickas (80 kg ir absoliutus čempionas), R. Petrauskas (> 90 kg).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos ∆ fed-ja 1991 tapo IFBB nare, atletai pradėjo dalyvauti (ir labai sėkmingai) Europos ir pasaulio čempionatuose. Europos čempionais 1993 tapo N. Murnikovienė, O. Žuras, 1996 - R. Bučinskas, 2001 - R. Pocius, 2006 - A. Čepurnienė-Bucko, pasaulio 1994 - N. Murnikovienė (> 57 kg) su vyru R. Murnikovu (mišri pora), 2004 - O. Žuras (ir absoliučiu), 2006 - A. Čepurnienė-Bucko, 2007 - R. Pocius. O. Žuras 1997 Pasaulio žaidynėse užėmė 3 v., 2001 - 1 vietą. N. Murnikovienė 1995 ir 1996 Pasaulio profesionalų turnyre Ms. Olympia užėmė 3 v., 1994 buvo pripažinta geriausia Europos ∆ metų atlete.`

Daugiau 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.