Prieš 85 metus aukštesniojoje technikos mokykloje (ATM) įsteigta pirmoji sklandymo mokykla.
2017-09-15

Sklandymas, aviacijos sporto šaka - skraidymas sportiniais įv. klasių vienviečiais arba dviviečiais sklandytuvais, panaudojant kylančias šilto oro sroves, oro bangų antvėjus virš šlaito. Varžomasi atviros (be apribojimų), standartinės (sparnų mojis iki 15 m, be sparno mechanizmų keliamajai jėgai padidinti, leidžiama naudoti vandens balastą), 15 m (sparnų mojis iki 15 m), 18 m (sparnų mojis iki 18 m), dviviečių (sparnų mojis iki 20 m, ekipaže 2 sportininkai), klubinės (senesnių nedidelių sklandytuvų), pasaulinės (monotipas PW‑5, draudžiama naudoti vandens balastą) klasės sklandytuvais. Rungtys: greičio skridimo trikampiu maršrutu ar nustatytoje zonoje pasirenkant kelis nurodytus punktus, laisvo tolimo skridimo (rekordas: 2256,9 km, 2010 01 12 Argentinoje, pilotas K. Olmanas, Ohlmann, Vokietija), skridimo iš anksto numatyta kryptimi ir grįžimo į starto vietą, absoliutaus aukščio siekimo, aukščio siekimo, išsilaikymo ore (rekordas: 56 h 12 min, 1952 04 02, pilotas Š. Atžeris, Ch. Atger, Prancūzija). Vėliau, 1954 04 06-08, prancūzai sklandytojai B. Dovenas (Dauvin) ir H. Kustonas (Couston) dviviečiu sklandytuvu ore išsilaikė 57 h 10 min (išsilaikymo ore sklandytuvu rekordų siekimas buvo uždraustas, kai 1954 per Kalėdas B. Dovenas, bandydamas pagerinti Š. Atžerio rekordą, dingo be žinios).

Kvalifikaciniai normatyvai (nustatė Tarptautinė aeronautikos fed‑ja, Lietuvoje galioja nuo 1989): A piloto kvalifikacija suteikiama išmokus savarankiškai skraidyti, B - įveikus 500 m aukštį, C - 3 h išsilaikius ore, sidabrinis ženklelis - 5 h išsilaikius ore, nuskridus 50 km, įveikus 1000 m aukštį, auksinis ženklelis -5 h išsilaikius ore, įveikus 300 km maršrutą ir 3000 m aukštį, deimantai (gali būti trys) ant auksinio ženklelio - 500 km nedeklaruotas, 300 km deklaruotas maršrutas, 5000 m įveiktas aukštis. FAI ženkleliai taip pat suteikiami už nuskristą 750, 1000, 1250 arba 1500 km nuotolį.

Pirmieji sunkesniu už orą aparatu be variklio ore sklendė O. Lilientalis (Lillienthal, 1891-96), broliai Raitai (Wright, 1901-02). 1906 Prancūzijoje įkurta pirmoji Europoje sklandymo m‑la. 1937 Vokietijoje įvyko pirmasis oficialus pasaulio sklandymo čempionatas (nuo 1948 rengiamas kas 2 m.). 2001 įvyko pirmasis pasaulio moterų (Lietuvoje), 1999 - pirmasis pasaulio jaunimo (Olandijoje) čempionatas. Sklandymo sportą pasaulyje koordinuoja Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Tarptautinė sklandymo sporto komisija (IGC, International Gliding Commisssion, įk. 1932).

LIETUVOJE sklandyti pradėta 20 a. pradžioje. 1910 Vilniuje oreivių būrelis skraidė Lavrovo-Ševeliovo sklandytuvu. 1911 Kaune pasistatė sklandytuvą ir skraidė J. Garalevičius, A. Kulvinskis. Lietuvos aeroklubas (LAK) 1932 08 15 Kaune atidarė sklandymo m‑lą, ir instruktorius G. Heidrikis (Radvenis) išbandė Aukštesniosios technikos m‑los aviatorių būrelyje pastatytą sklandytuvą T‑1 (Technikas‑1). 1933 09 03 LAK atidarė Nidos sklandymo mokyklą (NSM; dir. G. Heidrikis). Pirma sklandytojų grupė: M. Aronzonas, V. Ašmenskas, V. Butkevičius, K. Denisenka, J. Dovydaitis, V. Čypas, A. Gysas, L. Kinaitis, G. Miliūnas, B. Oškinis, A. Paknys, J. Steikūnas skraidė sklandytuvais T‑1, Gandras, Vanagas. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą NSM uždaryta. Galiojo FAI to meto normatyvai: A piloto kvalifikacija suteikiama 30 s išsilaikius ore, B - 1 min, C - 5 min. 1933-38 Nidoje parengti: 282 A, 147 B, 79 C kvalifikacijos pilotai, pasiekti rekordai: 1937 06 05 J. Pyragius maršrutu Nida-Palanga nuskriejo 75 km, 1937 05 24‑25 A. Gysas ore išsilaikė 26 h 03 min (3 v. pasaulyje), pakilo į 2500 m aukštį. Lietuvos sklandytojai tarpt. varžybose startavo 1937: B. Oškinis ir J. Pyragius sklandytuvais LY‑Rūta, LY‑Biržietis skraidė Elmairoje (Elmira, JAV). 1938 Kaune įvyko Pasaulio lietuvių oro žaidynės (sklandymo čempionu tapo J. Pyragius), 1939 - pirmosios Baltijos šalių varžybos. Dalyvavo Estija, Latvija, Lietuva, Suomija. Laimėjo Lietuvos komanda (A. Gysas, B. Oškinis, J. Pyragius). 1939 atgavus Vilniaus kraštą Lietuvai atiteko Aukštagirio sklandymo mokykla (ASM; viršininkas A. Gysas, nuo 1940 B. Karvelis).

SSRS okupavus Lietuvą ir uždarius Kauno aerodromą sklandytojai persikėlė į ASM, kuri buvo pavadinta Dariaus ir Girėno vardu (viršininkas L. Kinaitis). Iki karo pradžios ASM parengė 157 pilotus. Karo metais instruktorių V. Vaitkaus ir Z. Koronkevičiaus vadovaujami sklandytojai skraidė Kulautuvoje. SSRS vėl okupavus Lietuvą, OSOAVIACHIMAS 1947 Vilniuje įkūrė Respublikinį aeroklubą (nuo 1949 Aviacijos technikos sporto klubas). 1947-49 jis parengė ~ 50 pilotų; galiojo (iki 1989) SSRS kvalifikaciniai normatyvai: 3 atskyris - savarankiškas skridimas, 2 - 60 km nuotolio skridimas, 1 - 200 km skridimas trikampiu maršrutu, SSRS sporto meistras - 300 km skridimas trikampiu maršrutu, 100 km maršrutas 60 km/h greičiu, SSRS tarpt. klasės sporto meistras - tapus SSRS čempionu arba tarpt. varžybų prizininku. 1953 Vilniuje surengtos pirmosios Lietuvos sklandymo varžybos (1 v. S. Mačiakas, 2 v. L. Aleksandravičius, 3 v. A. Arbačiauskas). 1955 pab. Kaune atidaryta sklandymo stotis (viršininkas B. Oškinis). 1957 vasarą A. Arbačiauskas, J. Balčiūnas, Z. Brazauskas, V. Dovydaitis, V. Drupas, A. Jonušas, T. Koronkevičius, A. Kuzminskas, V. Pakarskas ir kiti sklandytuvais M‑1, M‑2, BRO‑9, BRO‑10, BRO‑11, BRO‑12, KPI‑5, BK‑4 skraidė Kulautuvoje, Vepriuose, Alytuje, nuo 1958 Pociūnuose.

1958 įkurtos Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) sudėtyje 1958-76 veikusi Sklandymo sporto sekcija (pirm. A. Arbačiauskas), 1976-85 - Sklandymo sporto k‑tas (pirmininkai: 1976-79 V. Mikalauskas, 1979-85 A. Beržinskas), nuo 1985 - Lietuvos sklandymo sporto federacija (LSSF) rūpinosi naujų sklandymo sporto klubų steigimu. 1958 Vilniuje įkuriamas visuomeninis sklandymo klubas. 1961 tokie klubai buvo įteisinti Alytuje, N. Akmenėje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Šilutėje, Telšiuose, vėliau Biržuose, Panevėžyje, Jurbarke. 1962 Kauno sklandymo stotis reorganizuota į Kauno aviacijos klubą (Kauno ASK), kuris greitai tapo pagrindiniu Lietuvos ∆ centru. 1981 Lietuvoje veikė 5 vaikų ir jaunimo m‑los. 1983 įsteigta Panevėžio aviacijos techninio sporto klubo Kėdainių jaunųjų aviatorių m‑la (būrelis; nuo 1993 Broniaus Oškinio m‑la, nuo 1994 respublikinė papildomo ugdymo įstaiga). 1989 veikė 16 av. sporto klubų. Lietuvos čempionai (tris ir daugiau kartų) išvardyti 1 lentelėje.

1 lent. Lietuvos sklandymo čempionai (3 k. ir daugiau; 1959-2010)

Sportininkas

Metai (kartai)

Vyrai

 

J. Jaruševičius

1961-63

A. Beržinskas

1965, 1967, 1971, 1982

L. Šupinys

1969, 1970, 1973, 1977

A. Račiūnas

1972, 1980, 1982, 1984

V. Sabeckis

1975, 1981, 1985-90, 1993-96, 1998-2000, 2002, 2004

A. Miklaševičius

1986, 1987, 1989, 1990

G. Drevinskas

1988, 1995, 2005, 2009

V. Motūza

1994, 1997-2001, 2004, 2006 (2 k.), 2010

V. Mačiulis

1990, 1996, 2003, 2009

D. Liaugaudas

1998, 2001, 2002 (2 k.), 2003, 2005, 2007, 2008 (2 k.), 2009, 2010

M. Žaliukas

2000, 2004, 2007, 2010

Moterys

 

R. Garmutė (Čeponienė)

1959, 1965-67, 1970-72, 1976

R. Stašaitytė

1975, 1979, 1982, 1984, 1986

J. Paplauskaitė (Leonavičienė)

1980, 1981, 1985, 1988

E. Smilgevičiūtė (Skalskienė)

1989, 1992, 1996, 1999

Labai sėkmingai Lietuvos sklandytojai rungtyniavo Pabaltijo ir Baltijos šalių taurės varžybose. Lietuvos komanda 9 kartus (1966, 1968, 1970, 1975-77, 1980, 1985, 1989) tapo absoliučia laimėtoja. Taurės laimėtojai išvardyti 2 lentelėje.

2 lent. Pabaltijo ir Baltijos šalių sklandymo taurės absoliutūs laimėtojai (1957-92)

Sportininkas

Metai

Vyrai

 

V. Dovydaitis

1957

A. Kavunovas

1959

V. Žukas

1966, 1968

J. Sukackas

1967

P. Vaišvila

1970

M. Baleika

1974

V. Sabeckis

1976, 1980, 1989, 1992

G. Nekrošius

1977

A. Rukas

1980

V. Liniauskas

1983, 1986, 1991

D. Liaugaudas

1984, 1986

R. Knėpa

1985

G. Nevulis

1987, 1990

A. Miklaševičius

1989, 1992

Moterys

 

R. Garmutė

1970

A. Buitkienė

1976

R. Stašaitytė

1985, 1989

E. Ramelienė

1986, 1987

Didelių laimėjimų Lietuvos sklandytojai pasiekė SSRS čempionatuose (SSRS absoliutūs čempionai išvardyti 3 lent.), Lietuvos komanda 4 k. užėmė 1 v., po 6 k. - 2 v. ir 3 v. (4 lent.).

3 lent. Lietuvos sklandytojai - SSRS absoliutūs čempionai (1963-91)

V., pavardė

Metai

Vyrai

 

J. Jaruševičius

1963

V. Sabeckis

1976, 1983, 1988, 1989, 1991

A. Rukas

1980, 1982, 1986

G. Drevinskas

1989

E. Lasauskas

II lyga, 1978

Moterys

 

S. Sudeikytė

1968

R. Garmutė

1974

J. Paplauskaitė (Leonavičienė)

II lyga, 1978

4 lent. Lietuvos komanda - SSRS sklandymo čempionatų prizininkė (1963-83)

Vieta

Metai

1 v.

1963, 1980, 1982, 1983

2 v.

1961, 1968, 1969, 1974, 1976, 1979

3 v.

1964, 1965, 1971-73, 1977

Gerų rezultatų (daugiausia 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę) pasiekta Europos (prizininkai išvardyti 5 lent.) ir pasaulio (6 lent.) čempionatuose.

5 lent. Lietuvos sklandytojai - Europos čempionatų prizininkai (1973-2009)

V., pavardė

Klasė

Vieta

Metai

Vyrai

 

 

 

A. Rukas

15 m

1 v., 3 v. pratimuose, 16 v. iš 30 abs. įskaitoje

1988

S. Skalskis

15 m

3 v. pratime, 20 v. iš 32 abs. įskaitoje

1996

V. Kukčikaitis ir V. Bitinaitis

dviviečių

3 v. abs. įskaitoje

1997

V. Sabeckis

18 metrų

3 v. pratime, 9 v. iš 17 abs. įskaitoje

2002

V. Motūza

klubinė

2 v. pratime, 10 v. iš 31 abs. įskaitoje

2005

 

 

2 v. (2 k.), 3 v. pratimuose, 5 v. iš 29 abs. įskaitoje

2009

A. Grabskis ir R. Knėpa

dviviečių

1 v., 3 v. pratimuose, 6 v. iš 11 abs. įskaitoje

2007

V. Rasimavičius ir G. Butnorius

dviviečių

1 v. (2 k.), 3 v. pratimuose, 1 v. iš 11 abs. įskaitoje

2007

 

 

1 v., 2 v., 3 v. (2 k.) pratimuose, 4 v. iš 15 abs. įskaitoje

2009

K. Miliūnas

klubinė

1 v., 3 v. pratimuose, 14 v. iš 29 abs. įskaitoje

2009

V. Sabeckis ir V. Kukčikaitis

dviviečių

2 v. (6 k.), 3 v. (2 k.) pratimuose, 2 v. iš 15 abs. įskaitoje

2009

G. Drevinskas ir L. Miežlaiškis

dviviečių

1 v. (2 k.) pratimuose, 5 v. iš 15 abs. įskaitoje

2009

D. Liaugaudas

standartinė

1 v., 3 v. pratimuose, 10 v. iš 25 abs. įskaitoje

2009

D. Povilionis

pasaulinė

1 v., 3 v. (2 k.) pratimuose, 6 v. iš 10 abs. įskaitoje

2009

Moterys

 

 

 

R. Garmutė

Blanikų

1 v. pratime, 12 v. iš 21 abs. įskaitoje

1973

E. Smilgevičiūtė (Skalskienė)

15 m

 

2 v. (2 k.) pratimuose, 2 v. komandinėje įskaitoje, 12 v. iš 41 abs. įskaitoje

1989

 

klubinė

1 v., 2 v., 3 v. pratimuose, 5 v. iš 13 abs. įskaitoje

1995

 

15 m

1 v. pratime, 6 v. iš 12 abs. įskaitoje

1999

6 lent. Lietuvos sklandytojai - pasaulio čempionatų prizininkai (2001-07)

V., pavardė

Klasė

Vieta

Metai

Vyrai

 

 

 

V. Sabeckis

18 m

2 v. (2 k.), 3 v. pratimuose, 8 v. iš 31 abs. įskaitoje

2001

 

18 m

1 v., 2 v., 3 v. pratimuose, 11 v. iš 23 abs. įskaitoje

2003

D. Liaugaudas

standartinė

2 v. pratime, 22 v. iš 44 abs. įskaitoje

2003

K. Miliūnas

klubinė

1 v. pratime, 40 v. iš 57 abs. įskaitoje

2004

V. Motuza

klubinė

3 v. pratime, 21 v. iš 57 abs. įskaitoje

2004

R. Knėpa

klubinė

1 v. pratime, 33 v. iš 39 abs. įskaitoje

2006

V. Kukčikaitis

pasaulinė

2 v. pratime, 15 v. iš 19 abs. įskaitoje

2006

 

pasaulinė

3 v. pratime, 7 v. iš 13 abs. įskaitoje

2009

Moterys

 

 

 

E. Smilgevičiūtė (Skalskienė)

15 m

1 v. pratime, 9 v. iš 11 abs. įskaitoje

2001

 

klubinė

1 v., 3 v. pratimuose, 13 v. iš 15 abs. įskaitoje

2003

 

klubinė

1 v. pratime, 6 v. iš 20 abs. įskaitoje

2007

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatuose prizininkais tapo: 1995 klubinės klasės varžybose - L. Onaitis (1 v. pratime ir 10 v. iš 23 dalyvių abs. įskaitoje), 2003 pasaulinės klasės varžybose - V. Motūza (atitinkamai 2 v. ir 4 v. iš 19), V. Kukčikaitis (2, 3 v. ir 5 v. iš 19), 2005 standartinės klasės - A. Grabskis (2 v. ir 27 v. iš 30), 2009 klubinės klasės - V. Rasimavičius (2 v. ir 2 v. iš 46).

Pasaulio aviacijos sporto žaidynėse 1997 pasaulinės klasės varžybų abs. įskaitoje V. Sabeckis užėmė 5 v., G. Drevinskas - 7 v., 2001 V. Sabeckis - 8 v., 18 m klasės varžybose V. Kukčikaitis - 21 v., V. Motūza - 28 vietą.

Lietuvos nusipelnę treneriai: A. Arbačiauskas, I. Bykovas, Z. Brazauskas, J. Jaruševičius, A. Jonušas, J. Kavaliauskas, A. G. Kilna, V. Liniauskas, V. Motūza, V. Sabeckis, J. Sukackas.

Sąjunginę teisėjų kategoriją turėjo A. Arbačiauskas, Aleks. Jonušas, S. Misevičiūtė, V. Plungė, A. Svetikas (1984 jiems suteikti sporto komisarų vardai, duodantys teisę fiksuoti pasaulio rekordus).

Tarpt. varžybų teisėjai: J. Bulanavičius, V. Busilaitė, J. Čepulis, R. Jurdonienė, G. Kaikaris, A. G. Kilna, T. Koronkevičius, E. A. Kryžanauskaitė, M. Litvinko, D. Liaugaudas, A. Mikutis, R. Onaitis, V. Pakarskas, V. Plungė, R. Putra, V. Sriubas, A. Speičys.

Tarpt. apdovanojimus gavo: FAI Garbės medalį - už nuopelnus aviacijai - V. Ašmenskas (1994), Z. Brazauskas (1997), FAI Paul Tissandier diplomą - A. Arbačiauskas (1983), V. Ašmenskas (1992), L. Buitkus (2007), V. Kensgaila (1997), E. Lasauskas (2002), A. Skurdenis (2008), A. Speičys (1964), FAI Grupinį garbės diplomą - sklandymo sporto klubai: - Panevėžio aeroklubas (1997), Kauno aviacijos sporto klubas (2002), Klaipėdos sklandymo klubas (2008), Biržų aeroklubas (2009), Alytaus aeroklubas (2010).

Didelės reikšmės ∆ plėtotei Lietuvoje turėjo b‑vės ­ Sportinė aviacija konstruktoriai ir av. sporto leidiniai ­ Sparnai ir ­ Lietuvos sparnai.

LSSF pirmininkai: V. Smulskis (1985-89), Aleks. Jonušas (1989-91), prezidentai: J. Stanaitis (1991-93), R. Koronkevičius (1993-94), V. Sabeckis (nuo 1995).

Antanas Karpavičius, Algimanta Kryžanauskaitė

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.