Prieš 85 metus LAK atidarė Nidos sklandymo mokyklą.
2018-09-03
Lietuvos aeroklubas, LAK, asociacija, vienijanti Lietuvos aviacijos sporto fed‑jas ir kitas jų funkcijas atliekančias org‑jas. ∆ nariai: Lietuvos akrobatinio skraidymo fed‑ja, Lietuvos aviakonstruktorių fed‑ja, Lietuvos aviamodelių sporto fed‑ja, Lietuvos parašiutų sporto fed‑ja, Lietuvos precizinio skraidymo fed‑ja, Lietuvos sklandymo sporto fed‑ja (ir jos padalinys Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija), Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto fed-ja, Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų fed‑ja, Lietuvos oreivių d‑ja ir Lietuvos aviacijos veteranų s‑ga. Valdymo institucijos: konf‑ja, taryba, prezidentas, revizijos ir etikos k‑jos. ∆ veikia Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet rengiama Lietuvos čempionatai, taurių varžybos, aviacijos šventės, dalyvaujama Europos ir pasaulio čempionatuose. Aviacijos sporto fed‑jų klubuose rengiami pilotai mėgėjai, pilotai profesionalai, akrobatinio skraidymo pilotai, sklandytojai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai, skraidyklių, parasparnių ir oro balionių pilotai, plėtojama aviakonstruktorių ir aviacijos veteranų veikla.

∆ įkurtas 1927 05 01 Kaune. Būrė oreivystės entuziastus, rengė visų jos sričių specialistus, rėmė skraidymo mokslą, propagavo aviacijos sporto šakas, plėtojo motorinę aviaciją, sklandymo sportą, aviamodelizmą. Siekė stiprinti Lietuvos oro pajėgas, gerinti lakūnų rengimą, rūpinosi gyventojų priešlėktuvine apsauga, rengė aviacijos dienas įv. vietose. ∆ turėjo tikruosius narius (Lietuvos piliečius ir lietuvius išeivius, ne jaunesnius nei 18 m.), narius labdarius (paaukojusius ne mažiau kaip 1000 litų ar tokios vertės turto) ir garbės narius (oreivystei nusipelniusius asmenis, išrinktus visuot. susirinkimo). Veikė lakūnų, sklandytojų, parašiutininkų ir aviamodeliuotojų sekcijos. Valdymo institucijos: visuotinis narių susirinkimas, tėvūnija, valdyba, pirmininkas, garbės teismas ir revizijos k-ja.

1929 pradėjo rengti civilinius lakūnus (1930 parengė 4; 1930-39 - 43). 1931 06 tapo FAI aktyviuoju nariu. 1933 Nidoje įsteigė sklandymo m-lą (ji iki 1939 03 22 parengė 508 A, B ir C kategorijų pilotus sklandytojus). Nidoje skraidė ir vokiečiai, lenkai, čekai, prancūzai, buvo pasiekti pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai. 1935 J. Pyragius su sklandytuvu Sakalas įveikė maršrutą Nida-Palanga (75 km), 1938 A. Gysas be nusileidimo virš kopos skriejo 26 h 3 min (3 rezultatas pasaulyje). 1937 05 16 per aviacijos šventę, skirtą LAK d-mečiui, 10 parašiutininkų atliko šuolį iš 5 lėktuvų. 1939 08 surengtose I Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose (dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos lakūnai, sklandytojai ir aviamodeliuotojai) Lietuvos lakūnų ir sklandytojų komandos tapo nugalėtojomis, o aviamodeliuotojai užėmė 3 vietą. Buvo įkurti aviacijos sporto klubai Biržuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Zarasuose, aviamodeliuotojų būreliai - įvairiose Lietuvos vietose (∆ rūpinosi aviamodeliuotojų instruktorių rengimu). ∆ turėjo 10 lėktuvų, >20 sklandytuvų (daugiausia jų sukūrė ir pagamino B. Oškinis, B. Kalvelis, A. Paknys, A. Gysas), 1935-40 leido žrn.↑ ­ Lietuvos sparnai.

1940 SSRS okupavus Lietuvą ∆ tvarkytoju buvo paskirtas plk. ltn. J. Jankauskas, 1941 pr. ∆ pertvarkytas į LSSR centr. aeroklubą, netrukus jo funkcijas perėmė LSSR OSOAVIACHIMAS (įk. 1941). Po II pasaul. karo aviacijos sporto reikalus tvarkė SSRS OSOAVIACHIMAS (nuo 1951 SSRS SDAALR), kuris daugiausia rūpinosi jaunuolių rengimu kar. tarnybai. 1958 04 Lietuvos aviacijos sporto klubų atstovų susirinkimas įkūrė visuomeninį Lietuvos aeroklubą (pirm. B. Oškinis, pirm. pavad. Z. Javičius, sekr. Z. Polinauskas), netrukus jo pagrindu buvo įkurta ­↑ Lietuvos aviacijos sporto federacija (LASF), jungianti visas aviacijos sporto šakas.

Prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui LASF 1989 02 26 atkūrė ∆ ir jam perdavė visas savo funkcijas. 1989 05 26-29 Vilniuje surengta pirmoji karšto oro balionų fiesta (dalyvavo > 30 balionų iš 17 šalių). 1989 07 02-16 įvyko II Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos (dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos aviamodeliuotojai, sklandytojai, parašiutininkai, akrobatinio skraidymo pilotai). 1992 09 16-17 Atėnuose vykusi FAI Gen. konf‑ja atkūrė ∆ narystę. Lietuvos aviacijos sporto rinktinės dalyvavo I (1997) ir II (2001) pasaulio aviacijos sporto žaidynėse. Lietuvai buvo patikėta rengti tarpt. renginius: I pasaulio moterų skraidymo čempionatą (2001, Pociūnai, Prienų rj. s-bė), Europos čempionatus - akrobatinio skraidymo (2002, Įstros aerodromas, Panevėžio rj. s-bė, 2004, Kaunas), šilto oro balionų (2003, Vilnius), sklandymo (2004 ir 2007, Pociūnai), pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatą (2007, Trakai).

∆ pirmininkai: gen. S. Žukauskas (1927-28), Z. Žemaitis (1928-40 07), vicepirmininkai: Z. Žemaitis (1927-28), A. Gustaitis (1929-34), P. Hiksa (1935, 1936), J. Špokevičius (1937, 1940), J. Narakas (1928, 1939, 1940), T. Zauka (1940), prezidentai: A. Karpavičius (1989-90), K. Inta (1990-92), A. Unikauskas (1992-93), J. Stanaitis (1993-2001), S. Murza (2001-08), V. Karčiauskas (2008-2011), J. Mažintas (2011-16), G. Kalinauskas (nuo 2016), gen. sekretoriai: V. Ašmenskas (1989-91), A. Unikauskas (1991-92), A. Karpavičius (nuo 1992). ∆ garbės pirmininkas LR Prezidentas Antanas Smetona (1928).

 

L: V. Ašmenskas Lietuvos aeroklubas 1927-1940 m. Vilnius 2007.

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.