Prieš 85 metus Kaune pirmosiose tarpvalstybinėse varžybose dalyvavo Lietuvos šaulių rinktinė. Pralaimėta Latvijai 766:956.
2018-07-09

Šaudymas, sporto šakų grupė, apimanti kulkinį ir skrendančių taikinių (stendinį) šaudymą. KULKINIS ŠAUDYMAS, sporto šaka - šaudoma graižtviniu šautuvu, pistoletu ar revolveriu į taikinius. Varžomasi: senovinio stiliaus per vamzdį užtaisomais ginklais; koviniais ginklais - šautuvais iš ilgų ir labai ilgų (iki 1 mylios ir toliau) nuotolių, stambaus kalibro (9 mm ir daugiau) pistoletais ir revolveriais imituojant kovinį šaudymą, stambaus kalibro (> 4,5 mm) didelės galios (> 7,5 J) pneumatiniais ginklais; sportiniais ginklais (SG). Olimpiados žaidynėse varžomasi tik SG.

SG rungtys: iš 10 m atstumo šaudoma 4,5 mm kalibro pneumatiniais ginklais (PG, kulkutės galia iki 7,5 J) - pneumatiniais šautuvais (PŠ) į nejudančius ir bėgančius (slenkančius horizontalia, statmena šūviui kryptimi) taikinius ir pneumatiniais pistoletais (PP) į nejudančius taikinius; iš 25 m atstumo šaudoma į nejudančius ir pasirodančius taikinius šoninio dūžio mažo kalibro (MK, 5,6 mm) pistoletais ir centrinio dūžio stambaus kalibro (SK, nuo 7,62 iki 9,65 mm) pistoletais ir revolveriais, iš 50 m - MK šautuvais į nejudančius ir bėgančius taikinius bei MK pistoletais į nejudančius taikinius, iš 300 m - SK (iki 8 mm) šautuvais į nejudančius taikinius.

Jau senovės Graikijos olimpiadose buvo rengiamos šaudymo iš lanko ir ieties metimo į taikinį varžybos. Išradus paraku užtaisomus šaunamuosius ginklus ∆ tapo viena populiariausių sporto šakų. Pirmosios žinomos ofic. varžybos įvyko 1452 Zūre (Sursee), Šveicarijoje. Vėliau varžybos iš šautuvų ir pistoletų reguliariai vykdavo daugelyje Europos šalių. Į OŽ programą kulkinis šaudymas SG įtrauktas 1896, pasaulio čempionatai vyksta nuo 1897. Pasaulyje ∆ koordinuoja Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union Internationale de Tir, UIT, įk. 1921, nuo 1998 vadinama Tarptautine šaudymo sporto federacija, International Shooting Sport Federation, ISSF; 2012 vienijo 154 nac. fed‑jas), Europoje - 1969 įkurta Europos šaudymo konfederacija (European Shooting Confederation, ESC). Kulkinis šaudymas SG buvo visose šiuolaikinėse OŽ, išskyrus III OŽ (1904 Sent Luisas, St Louis, JAV) ir IX OŽ (1928 Amsterdamas, Olandija).

Lietuvoje sportinis ∆ pradėtas kultivuoti 1923, Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS) surengė pirmąsias kulkinio šaudymo SG varžybas Kaune. 1924 įvyko pirmasis Kauno, 1925 - Lietuvos čempionatas (laimėjo K. Markevičius, E. Pocevičiūtė); šaudyta tik MK šautuvais. 1923-26 šią sporto šaką rėmė LDS; jai atsisakius remti, nuo 1927 varžybos laikinai nevyko.

1933 įsteigta ­ Šaudymo sąjunga (ŠS, vad. T. Ivanauskas) vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus (čempionai išvardyti 1 lent.). Aktyviausiai dalyvavo Lietuvos kariuomenės, Šaulių s‑gos, policijos sporto org‑jos. 1933 įvyko pirmosios tarpvalst. varžybos su Latvijos šauliais (956:766 laimėjo latviai). 1933-39 šių šalių varžybos vyko kasmet (1934, 1935 laimėjo Latvija, 1936-38 - Lietuva; 1938 olimpinio pistoleto pratimą - Latvija).

1937 pasaulio čempionato šaudymo olimpiniais pistoletais varžybose Lietuvos komanda (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) ir ind. varžybose P. Giedrimas laimėjo sidabro medalius, 1939 Lietuvos komanda (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius, J. Miliauskas ind. varžybose - bronzos medalį. I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (1938) vyko kulkinio šaudymo 20 rungčių varžybos.

Policijos rezervo būrio vadas V. Nakutis 1933-35 dalyvavo visose šaudymo valst. ir tarpvalst. varžybose, 4 k. laimėjo ŠS pirmą prizą MK šautuvų ir automatinių pistoletų rungtyse. Policijos rezervo viršininkas J. Keliotis 1934 MK šautuvų tarpvalst. varžybose Rygoje laimėjo Latvijos šaulių s‑gos viršininko dovaną, 1933-35 daug kartų laimėjo prizines vietas įv. standartų šaudymo varžybose.

1940 SSRS okupavus Lietuvą Šaudymo s‑ga, nuo 1935 priklausiusi UIT, buvo uždaryta. 1940-45 šaudymo sportas nekultivuotas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje ar pasitraukė į Vakarus. Pirmaisiais metais po karo ∆ kultivavo tik SSRS kariai, Dinamo d‑jos, SDAALR nariai. Pakito ∆ specifika, pradėti naudoti kiti taikiniai, ginklai, rungtys. Vėliau ∆ pradėjo populiarėti tarp moksleivių, studentų. Nuo 1948 vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos ∆ čempionatai, nuo 1950 dalyvauta SSRS čempionatuose, nuo 1956 - SSRS tautų spartakiadose. 1950 Maskvoje vykusiose sąj. varžybose K. Motieka ir V. Puronas pirmieji įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą. Nuo 1950 ∆ SG buvo planinė, prioritetinė karinio parengimo sporto šaka, kultivuota sov. armijoje, Dinamo, Lokomotyvo, Spartako, Žalgirio, Nemuno d‑jose, SDAALR, Švietimo m‑jai pavaldžiose vaikų ir jaunimo sporto m‑lose, miestų ir rajonų sporto m‑lose. Nedidelės šaudyklos veikė daugelyje g‑lų, bendrojo lavinimo, spec. ir aukštųjų mokyklų. 1960 įkurta Respublikinė ∆ fed‑ja (veikė iki 1990); vadovai - N. Kostenka (Kostenko), V. Rajackas, L. Pobedonoscevas (Pobedonoscev), A. Varabjovas.

Lietuvos šauliai sėkmingai rungtyniavo SSRS, pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. T. Sasnauskienė (SK revolveris) 1957 tapo pirmąja Lietuvos šaule - SSRS čempione ir rekordininke (577 tšk. iš 600), A. Daukša (MK šautuvas) 1967 - SSRS jaunių, 1968 - Europos jaunimo, 1974 - SSRS čempionu, R. Vildžius 2 k. (MK šautuvas, gulint, 60 šūvių, laisvo pavyzdžio karinis šautuvas, standartas, 3 × 20 šūvių) 1967 - SSRS jaunimo čempionu, S. Orudauskaitė (MK pistoletas, 30 + 30 šūvių) 1968 - SSRS jaunių čempione, V. Žuravskis (MK šautuvas) 1971 - SSRS jaunių, 1972 - jaunimo čempionu (Lietuvos šauliai - SSRS čempionatų prizininkai išvardyti 3 lent.). V. Žuravskis 1970 pakartojo SSRS šaudymo MK šautuvu klūpint (396 tšk. iš 400), 1971 - absoliutų pratimo gulint (400 tšk. iš 400) rekordus, 1975 pasiekė SSRS šaudymo kariniu šautuvu (3 × 20 šūvių) rekordą (1566 tšk. iš 1800).

1975 J. Lobikovas tapo Europos jaunimo vicečempionu (MK pistoletas) ir čempionu (MK pistoletas, greitašauda, komandinė rungtis, su SSRS rinktine), 1976 - SSRS jaunimo šaudymo greitašauda čempionu, 1979 A. Pauliukonis - Europos jaunimo čempionu (PŠ), 1980 R. Pačkovičius (Pačkovič) - SSRS jaunių šaudymo PP čempionu.

XXII OŽ, 1980 Maskva, V. Turla greitašaudos MK pistoletu rungtyje užėmė 4 vietą. 1980 jis pakartojo tris SSRS rekordus ind. (laisvo pavyzdžio ir MK pistoletu greitašauda - atitinkamai 577 tšk. iš 600; 598 tšk. iš 600) ir komandinėje (MK pistoletu greitašauda - 2380 tšk.) rungtyse bei pasiekė naujus šaudymo revolveriu rekordus ind. (596 tšk. iš 600) ir komandinėje (2356 tšk.) rungtyse, 1983-88 gerino SSRS šaudymo rekordus laisvo pavyzdžio pistoletu, MK pistoletu greitašauda ir MK pistoletu (150, 20, 10 s.) - po 1 k., revolveriu - 2 k., PP - 5 kartus. 1981-85 tapo triskart Europos šaudymo čempionu, 1985 - Europos čempionato bronzos medalininku ir dukart Europos čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 k. (1981 - 3 k., 1982, 1983) - Europos čempionatų komandinėje įskaitoje laimėtoju (visus kartus su SSRS rinktine), 3 k. (1982) - pasaulio šaudymo čempionu, 1985 - pasaulio čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 k. (1982 - 4 k., 1983) - pasaulio čempionatų laimėtoju komandinėje įskaitoje (visus kartus su SSRS rinktine). 4 k. gerino pasaulio šaudymo rekordus: MK pistoletu į apvalų taikinį 60 šūvių (598 - 1981), PP 60 šūvių (582 - 1981, 587 - 1982, 590 - 1982), 1985 tapo pasaulio ir Europos (vieno ilgaamžiškiausių - nuo 1986 - komandinių varžybų standartiniu MK pistoletu iš 25 m) rekordų bendraautoriumi. 1981-85 A. Treinytė 2 k. tapo pasaulio, 3 k. - Europos čempione, 1982 - pasaulio rekordininke MK pistoletu 30 + 30 šūvių komandinėje rungtyje, per šį l-pį ji 4 k. gerino SSRS rekordus MK pistoletu (30 + 30 šūvių), 1 k. - MK pistoletu (150, 20, 10 s). 4 lent. išvardyti Lietuvos šauliai - pasaulio čempionatų prizininkai, 5 lent. - Europos čempionatų prizininkai.

1983 N. Petrosian tapo SSRS rekordininke (PP 593 tšk. iš 600), 1985 A. Pauliukonis pagerino 3 SSRS rekordus: laisvo pavyzdžio šautuvu komandinėje rungtyje (3 × 40 šūvių) - 3478 tšk., stovint - 1131 tšk., gulint - 1769 tšk., 1989 A. Plepys ir B. Budrytė laimėjo SSRS jaunių pirmenybių šaudymo MK šautuvu gulint komandinę rungtį.

Kulkinis ∆ buvo masiškiausias 1984-88, kai veikė jo skyriai prie aukšto sportinio meistriškumo m‑lų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, SDAALR aukšto sportinio meistriškumo m‑los skyrius Kaune, 11 ∆ skyrių prie kompleksinių vaikų ir jaunimo sporto m‑lų, Dinamo d‑jos Vilniaus ir Kauno filialai, Sov. armijos sporto klubas. Buvo ~ 85 000 šaulių, iš jų 1 SSRS nusipelnęs sporto meistras - V. Turla, 7 SSRS tarpt. klasės - A. Treinytė, A. Daukša, N. Petrosian, J. Detinenka (Detinenko), Ž. Aidas, A. Vilpišauskas, A. Pauliukonis ir 108 SSRS sporto meistrai, varžyboms vadovavo 11 sąj. kategorijos teisėjų: V. Rajackas, V. Gusakova, J. Zagrebniukas (Zagrebniuk), P. Kudrinas (Kudrin), M. Černišovas (Černišov), J. Karla, I. Vorobejus, A. Markauskas, A. Levickis (Levicki) ir > 100 resp. kategorijos teisėjų. Dirbo 28 etatiniai treneriai: 5 Lietuvos nusipelnę treneriai - P. Špankauskas, V. Rajackas, L. Semeniutenka (Semeniutenko), Č. Buinevičius, J. Mickevičius, kiti žymesni treneriai - J. Otsus, V. Kalanta, V. Pulatova, A. Skabeikis, A. Strazdas, G. Semionovas (Semionov), J. Žuravskis (Žuravski), Vendinas (Vendin).

1990 02 11 bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo fed‑jų susirinkime atkurta Lietuvos šaudymo sporto s‑ga (vadovai: J. Vyšniauskas, A. Skučas, A. Kubilius, P. Rakštys, nuo 2012 A. A. Keršulis), ją 1991 pripažino ISSF ir ESC. Lietuvos šauliai pradėjo savarankiškai dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose oficialiose tarpt. varžybose.

1993 Europos jaunimo čempionato šaudymo MK pistoletu rungtyje B. Budrytė (Zachovajevienė) užėmė 4 v., 1994 - V. Masalskytė (Gulbinskienė) - 10 v., 1995 - 8 v., 1997 - 3 v., 1998 - L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė) - 1 v., V. Masalskytė (Gulbinskienė) - 7 v., 1999 - L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė) - 3 v., 2000 - 6 v., 1998 Lietuvos merginų komanda - L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė), V. Masalskytė (Gulbinskienė), D. Jurelytė - 4 v., PP rungtyje 1998 V. Masalskytė (Gulbinskienė) - 9 v., 1999 L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė) - 7 v., 2000 A. Jarmalavičius - 7 v., 2006 S. Taruškaitė - 10 v., PŠ rungtyje 2004 M. Stankevičius - 9 v., 2006 - 10 v., 2006 K. Girulis - 7 v., Lietuvos vaikinų komanda (K. Girulis, T. Simokaitis, M. Stankevičius) - 4 v., 2007 T. Simokaitis (PG) - 7 v., M. Belochvostova (MK ginklais gulint 60 šūvių) - 19 vietą.

1998 pasaulio jaunimo čempionate (PP) L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė) buvo septinta. 2006 Europos šaudymo čempionate (PŠ) R. Spėčius užėmė 14 v., 2008 - 20 v., 2007 L. Labanauskaitė (Zajančkauskienė; PG) - 8 vietą.

2012 kulkinis ∆ buvo kultivuojamas Vilniaus, Kauno miestų ir rj. s‑bėse, Alytuje, Šiauliuose, Rokiškyje, Biržuose, Elektrėnuose, Raseiniuose, Aukštadvaryje (Trakų rj. s‑bė). Dab. žymesnieji treneriai: J. Budrys, A. Brusokienė, M. Leščevskis (Leščevski), V. Pabalienė, Č. Pavilionis, R Stankevičius.

2012 LŠSS vienijo 13 sporto klubų ir 15 sporto m‑lų (centrų), juose dirbo 30 trenerių, sportavo ~ 880 šaulių (kulkinio šaudymo).

LIETUVIAI užsienyje kulkinį šaudymą daugiausia kultivuoja JAV ir Kanadoje. Nuo 1954 yra susibūrusios šaulių grupės. Hamiltono lietuvių medžiotojų ir žūklautojų klubas įsirengė šaudyklą (joje 1993 ir 2000 vyko Pasaulio lietuvių šaudymo varžybos). 1965 šaudymo sekcija įkurta prie ŠALFASS (vadovai: J. Zavys, B. Savickas, K. Deksnys). 1966-2008 vyko Š. Amerikoje gyvenančių pabaltijiečių ir lietuvių ∆ varžybos. Aktyviausi organizatoriai ir šauliai: J. Budrevičius, Vl. Sasnauskas, A. Garliauskas, R. Ivaška, V. Keturakis, V. Limbis, A. Povilanskas, Vl. Rukšys, B. Savickas, V. Šeputa, A. Šostakas, V. Tamulaitis, J. Usvaltas, Z. Zaleskis, J. Zavys.

Vaida Masalskytė, Sabina Vaicekauskaitė

SKRENDANČIŲ TAIKINIŲ (STENDINIS) ŠAUDYMAS (STŠ), sporto šaka - šaudoma iš lygiavamzdžio šautuvo šratais (diametras 2,0-2,5 mm) į skrendančius taikinius (lėkšteles). Daugiausia kultivuojami trys STŠ variantai: amerikietiškasis STŠ, olimpinis STŠ ir medžioklinis šaudymas.

Amerikietiškasis STŠ labai populiarus Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje. Šauliui davus komandą, taikinys išmetamas į tam tikrą aukštį specialiu įrenginiu, kiekvieną kartą keičiančiu išmetimo kampą bei aukštį, ir taikinys skrenda tolyn nuo šaulio iki 45 m. Didžiausia pasaulyje šio tipo šaudykla yra Vandeilijoje (Vandalia, Ohajo v‑ja, JAV); viena greta kitos įrengtos šaudymo aikštelės tęsiasi 2,4 km. Šaudykloje vykstančios kasmetinės Grand American varžybos trunka 10 dienų, varžosi iki 30 000 šaulių, kurie iššauna 4,5 mln. šūvių į taikinius. Amerikietiškuoju STŠ rūpinasi Mėgėjų tranšėjinio šaudymo asociacija (Amateur Trapshooting Association, ATA).

Olimpinis STŠ - šaudymas tranšėjinėje ir apskritoje aikštelėje (stende), dupletų šaudymas. Tranšėjinėje aikštelėje taikinių išmetimo įrenginiai yra sumontuoti po stogeliu 15 m atstumu nuo linija išsirikiavusių šaulių iškastoje tranšėjoje, o taikinys, paleistas šauliui davus komandą, skrenda tolyn nuo šaulio (iki 76 m) tam tikru nustatytu kampu ir pakilimo aukščiu. Vienoje aikštelėje yra 5 šaudymo vietos, kiekvienoje vietoje įrengta po tris taikinių išmetimo įrenginius. Apskritoje aikštelėje po vieną taikinių išmetimo aparatą yra sumontuota aikštelės kraštuose esančiose dviejose būdelėse ir taikiniai skrenda priešprieša iki 65 m. Šaudymo vietos (7) yra išdėstytos puslankiu nuo vienos būdelės iki kitos, paskutinė (8) vieta yra puslankio centre, truputį šone nuo taikinių susikryžiavimo taško. Dupletai yra šaudomi tranšėjinėje aikštelėje, iš karto paleidžiant du beveik lygiagrečiai tolyn nuo šaulio (iki 55 m) skrendančius taikinius.

Olimpinį STŠ koordinuoja Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union Internationale de Tir, UIT, įk. 1921), nuo 1998 vadinama Tarptautine šaudymo sporto federacija (International Shooting Sport Federation, ISSF).

STŠ (šaudymas į balandžius) atsirado viduramžiais Anglijoje. Lėkštelės pradėtos naudoti 1800 JAV. Iš pradžių balandžiai buvo išmetami ranka į viršų iš už tam tikslui įrengtos užtvaros, vėliau sukurti jų išmetimo aparatai. Šaulys balandį privalėjo nušauti, kol jis dar neišskridęs iš tvorele pažymėto sektoriaus. Dėl gyvūnų globėjų d‑jų aktyvios veiklos šis šaudymas buvo pakeistas į dirbtinių taikinių (lėkštelių; angl. Clay Pigeon - moliniai balandžiai) šaudymą.

Kasmet vyksta pasaulio (nuo 1935) ir Europos olimpinio STŠ čempionatai. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktas nuo 1900. XXVII OŽ, 2000, ir XXVIII OŽ, 2004, programoje buvo po tris šio šaudymo rungtis moterims ir vyrams, nuo XXIX OŽ, 2008, liko penkios rungtys: vyrams ir moterims šaudymas tranšėjinėje ir apskritoje aikštelėje bei vyrams dupletų šaudymas.

Lietuvoje olimpinis STŠ pradėtas kultivuoti 1924. I Lietuvos skrendančių taikinių šaudymo čempionatas įvyko 1926 09 12 Kaune (1 v. užėmė F. Janušauskas, 2 v. - J. Bekas; abu iš Kauno, 3 v. - S. Falkauskas iš Kėdainių). Pereinamąją Respublikos Prezidento taurę laimėjo Kauno skyrius. Ši data laikoma skrendančių taikinių šaudymo pradžia Lietuvoje. 1926-39 kasmet vyko Lietuvos čempionatai. 1932-38 Lietuvos šauliai rungtyniavo su Latvijos ir Estijos sportininkais, olimpinis STŠ buvo I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programoje (100 šūvių į molinius balandžius rungtį laimėjo S. Galvydis, Kauno medžiotojų d‑ja, 2 v. užėmė B. Dirmantas, Ukmergės medžiotojų d‑ja, 3 v. - J. Andriūnas, Kauno medžiotojų d‑ja, komandomis laimėjo Kaunas). Dėl brangaus inventoriaus jį kultivavo tik medžiotojų d‑jų nariai (vadintas medžiokliniu šaudymu); dideli šios sporto šakos mėgėjai buvo dainininkas K. Petrauskas ir gamtininkas T. Ivanauskas.

1948 Lietuvos STŠ atstovai dalyvavo SSRS profs‑gų pirmenybėse, pasirodyta labai kukliai. Nuo 1952 kasmet rengiami Lietuvos čempionatai, nuo 1954 dalyvauja ir moterys (5 k. ir daugiau Lietuvos čempionais tapę šauliai išvardyti 1 lent.).

1 lent. Lietuvos skrendančių taikinių šaudymo čempionai (5 k. ir daugiau, tik ind. rungčių)

V., pavardė

Kartai

Metai

J. Butkevičius

8

1952-68

S. Gečiauskas

5

1954-60

J. Žekas

9

1954-65

S. Sobolevas

6

1956-73

L. Miškinis

14

1965-98

M. Bernotas

6

1966-77

V. Blonskis

5

1967-93

V. Marcinkevičiūtė-Stankevičienė

12

1970-98

N. Jonaitytė

5

1974-79

D. Gudzinevičiūtė

6

1983-2008

G. Kiela

16

1994-2007

R. Račinskas

13

1994-2012

Nuo 1953 Lietuvos STŠ atstovai dalyvavo SSRS čempionatuose, nuo 1956 - SSRS tautų spartakiadose, nuo 1963 - Pabaltijo respublikų olimpinio STŠ taurės varžybose. 1963 SSRS tautų spartakiadoje J. Žėkas užėmė 5 v. (buvo SSRS rinktinės kandidatas į XVIII OŽ, 1964 Tokijas), 1986 L. Miškinis - 2 v., 1968 SSRS taurę (pratimas iki pirmos klaidos) laimėjo S. Sobolevas. SSRS jaunimo čempionais yra buvę M. Sosnovas (1971, 1972), V. Marcinkevičiūtė (Stankevičienė; 1972), V. Galinaitis (1977), S. Kulakauskas (1978), L. Miškinis (1986), SSRS čempionais (ir prizininkais) - M. Bernotas, V. Marcinkevičiūtė (Stankevičienė), M. Sosnovas, A. Raguotis ir kt. (Lietuvos šauliai - SSRS čempionatų prizininkai pateikti 2 lent.), SSRS rekordų yra pasiekę L. Miškinis (1972), A. Raguotis (1984).

 

2 lent. Lietuvos šauliai - SSRS skrendančių taikinių šaudymo čempionai ir prizininkai

Metai

V., pavardė

Rungtis

Vieta

1969

M. Bernotas

Tranšėja, iki klaidos

1

1970

O. Vasilecas

Tranšėja

2

 

M. Bernotas

Tranšėja (komand.)

1

1974

V. Marcinkevičiūtė-Stankevičienė

Apskrita aikštelė

1

1976

J. Rauba

Apskrita aikštelė

2

1980

M. Sosnovas

Apskrita aikštelė (komand.)

1

1981

A. Raguotis

Tranšėja

3

1982

L. Molotokas

Apskrita aikštelė

3

1984

A. Raguotis

Tranšėja (komand.)

1

1987

A. Baronas

Apskrita aikštelė

3

 

A. Belkis

Tranšėja (komand.)

3

 

V. Chlevickas

Tranšėja (komand.)

3

 

H. Alksnevičius

Tranšėja (komand.)

3

1989

A. Baronas

Apskrita aikštelė (komand.)

3

 

M. Sakalauskas

Apskrita aikštelė (komand.)

3

 

L. Miškinis

Apskrita aikštelė (komand.)

3

1970 Europos čempionate O. Vasilecas laimėjo aukso, 1972 ir 1974 V. Marcinkevičiūtė (Stankevičienė) - aukso, 1975 - sidabro medalius, 1988 - D. Gudzinevičiūtė - du aukso medalius, 1974 pasaulio čempionate V. Marcinkevičiūtė (Stankevičienė) tapo bronzos, 1989 D. Gudzinevičiūtė komandinėje įskaitoje - aukso medalininke (Lietuvos šauliai - Europos čempionatų prizininkai išvardyti 3 lent., pasaulio - 4 lent.).

1974 Europos jaunimo čempionate A. Jašinskas ir J. Rauba pelnė sidabro, 1976 S. Kulakauskas (visi trys, apskrita aikštelė, komandinės varžybos), 1977 V. Kondrotas (apskrita aikštelė, ind. varžybos), 1982 H. Alksnevičius (tranšėja, komandinės), 1986 (apskrita aikštelė, komandinės) ir 1987 (ind. varžybos) G. Bogdanovas - bronzos medalius, 1987 L. Miškinis ir G. Bogdanovas - 1 v. (komandinės varžybos). 1985 L. Miškinis tapo pasaulio jaunimo čempionato bronzos medalininku (apskrita aikštelė, komandinė įsk.).

 

3 lent. Lietuvos šauliai - Europos skrendančių taikinių šaudymo čempionai ir prizininkai

Metai

V., pavardė

Rungtis

Vieta

1970

O. Vasilecas

Tranšėja (komand.)

1

1972

V. Marcinkevičiūtė

Apskrita aikštelė

1

1974

V. Marcinkevičiūtė

Apskrita aikštelė (komand.)

1

1975

V. Marcinkevičiūtė

Apskrita aikštelė (komand.)

2

1988

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

1

 

 

Tranšėja (komand.)

1

1992

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

3

 

 

Tranšėja, dupletai

2

2005

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

2

2009

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

2

 

4 lent. Lietuvos šauliai - pasaulio skrendančių taikinių šaudymo čempionai ir prizininkai

Metai

V., pavardė

Vieta

Rungtis

1974

V. Marcinkevičiūtė

3

Apskrita aikštelė (komand.)

1989

D. Gudzinevičiūtė

1

Tranšėja (komand.)

2002

D. Gudzinevičiūtė

2

Tranšėja

Olimpinio STŠ entuziastų - J. Bagdonavičiaus, F. Bernoto, J. Butkevičiaus, L. Kulikausko, V. Ločerio, S. Lukoševičiais, brolių J. ir L. Miškinių, V. Puzero, S. Sobolevo, V. Stankūno, A. Žėbos, J. Žėko - pastangomis ši sporto šaka labai išpopuliarėjo.

1986 skrendančių taikinių šaulius rengė trys vaikų ir jaunių sporto m‑los: Respublikinė kompleksinė (Vilniuje; skyriai Kaune ir Šilutėje), Vilniaus kompleksinė ir Dinamo d‑jos Respublikinė taikomųjų sporto šakų olimpinio rezervo specializuota m‑la (Vilniuje), veikė trys šaudyklos (Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje). Kultivavo > 1000 sportininkų, buvo 4 SSRS tarpt. klasės ir 60 SSRS sporto meistrų, dirbo 9 etatiniai treneriai, buvo 7 sąj. kategorijos teisėjai.

1990 02 11 atkūrus Lietuvos šaudymo sporto s‑gą (1991 ją pripažino ISSF ir ESC), Lietuvos šauliai pradėjo savarankiškai dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. D. Gudzinevičiūtė 1992 Europos čempionate laimėjo sidabro ir bronzos, 2005 ir 2009 - sidabro medalius, 2002 pasaulio čempionate - sidabro medalį, dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynėse (rezultatai pateikti 5 lent.), 2000 Sidnėjuje tapo olimpine čempione ir pagerino 2 OŽ rekordus, 2009 laimėjo Pasaulio taurę.

5 lent. Lietuvos šauliai olimpinėse žaidynėse

Metai, vieta

V., pavardė

Rungtis

Užimta vieta

XXVI

1996 Atlanta, JAV

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja, dupletai

10

XXVII

2000 Sidnėjus, Australija

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

1

XXVIII

2004 Atėnai, Graikija

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

14

XXIX

2008 Pekinas, Kinija

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

5

XXX

2012 Londonas, D. Britanija

D. Gudzinevičiūtė

Tranšėja

14

Žymesnieji treneriai - V. Blonskis, S. Kulakauskas, L. Kulikauskas, V. Ločeris, L. Miškinis, J. Molotokas, V. Puzeras, A. Raguotis. Žymesnieji teisėjai - I. Jurevičiūtė, J. Marculanas, A. Treinytė-Kairienė-Dauderienė, O. Vasilecas.

2012 buvo 5 klubai, 5 aukšč. kategorijų teisėjai, ~20 skrendančių taikinių šaulių.

Vaida Masalskytė, Sabina Vaicekauskaitė

Medžioklinis šaudymas, pasaulyje populiarios 5 rungtys: FITASC sportingas (FITASC sporting), Kompak sportingas (Compak sporting), šaudymas universalioje tranšėjoje (Universal trench), kombinuotas medžioklinis šaudymas (Combined game shooting), sraigtuko šaudymas (Helice shooting).

FITASC sportingo rungtyje kiekvienas šaulys gauna skirtingus taikinių skrydžius - įmanomai didžiausią kampų, greičių, atstumų, trajektorijų įvairovę - ir skirtingus taikinius (šiuo metu yra 7 skirtingų formų ir įv. spalvų). Šaudoma 12 ir mažesnio kalibro lygiavamzdžiais šautuvais (iš esmės nesiskiriančiais nuo tradicinių medžioklinių). Tarpt. varžybose dažniausiai šaudoma į 200 taikinių, suskirstytų į 8 serijas po 25 taikinius. Dalyviai įv. amžiaus vyrai ir moterys: nuo jaunių (iki 21 m.), senjorų (21-55 m.), veteranų (56-65 m.) iki superveteranų (66 m. ir vyresni). Ši sporto šaka iš dalies pakeičia medžioklę. Varžybų dalyviams šaudymo vietos įrengiamos laukymėse, įkalnėse, nuokalnėse, prie vandens telkinių.

Kompak sportingo rungties šaudymo vietos (5) išdėstytos linijoje 3-6 (4-8) m atstumu, apie jas sustatytos mažiausiai 6 taikinių mėtymo mašinėlės. Taikiniai yra įvairūs (5 skirtingų rūšių, kaip ir FITASC sportingo rungtyje), jų skridimo trajektorijos turi kirsti tam tikrą plotą (40 m pločio ir 25 m ilgio), esantį prieš šaulius. Šaudymo vietose šauliai gauna vienodą taikinių rinkinį (seriją), susidedantį iš 25 taikinių.

Kombinuoto medžioklinio šaudymo rungtį sudaro molinių lėkštelių šaudymas lygiavamzdžiais šautuvais (Kompak sportingo ir universalioje tranšėjinėje aikštelėse) ir šaudymas į popierinius taikinius (100 m šaudykloje) bei bėgantį šerną (50 m šaudykloje) graižtviniu šautuvu. Visi dalyviai privalo dalyvauti abiejose varžybų dalyse. Šaudant lygiavamzdžiu šautuvu dviejose aikštelėse ir šaudyklose šaunama kiekvienoje į 25 lėkšteles (iš viso 100 lėkštelių), už kiekvieną numuštą lėkštelę dalyvis gauna 4 tšk. (galimas maksimalus surinktų taškų skaičius - 400). Šaudant graižtviniu šautuvu šaunama du kartus po 20 šūvių (galimas maksimalus surinktų taškų skaičius - 400; 40 šūvių po 10 tšk.). Iš viso šaudydamas lygiavamzdžiu ir graižtviniu šautuvu kiekvienas dalyvis gali surinkti 800 taškų. Komandą sudaro šeši šauliai, o komandinei įskaitai skaičiuojami penkių geriausiai pasirodžiusių dalyvių rezultatai.

Medžioklinio šaudymo populiarinimu rūpinasi Tarptautinė šaudymo sportiniais medžioklės ginklais federacija (La Fédération internationale de tir aux sportives de chasse, FITASC, įk. 1921, dab. prez. J. F. Palinkas, Prancūzija).

Lietuvoje medžioklinis šaudymas kultivuojamas nuo 2003. Populiarios 3 rungtys: FITASC sportingas, Kompak sportingas ir kombinuotas medžioklinis šaudymas. Pirmoji Kompak šaudykla buvo įrengta Kaune, Lietuvos medžiotojų ir žvejų d‑jos šaudykloje. 2005 05 15 Vilniuje įkurta Lietuvos medžioklinio šaudymo federacija (LMŠF, 2005 priimta į FITASC; steigėjas prez. R. Paukštė), kuruojanti FITASK sportingą ir Kompak sportingą. 2012 LMŠF vienijo ~ 60 narių, veikė 4 klubai. Varžybose dalyvauja šauliai iš visų didesnių miestų, šaudyklos yra Anykščiuose, Jurbarke, Kaune, Kėdainiuose, Plungėje, Vilniuje, Šiauliuose, Šalčininkuose. Nuo 2005 rengiami atviri Lietuvos Kompak sportingo čempionatai (absoliutūs laimėtojai išvardyti lentelėje).

Lent. Atvirų Lietuvos Kompak sportingo čempionatų absoliutūs laimėtojai

Metai

V., pavardė

Šalis

Rezultatas

2005

A. Pėtsas (Peetso)

Estija

170 iš 200 taikinių

2006

R. Lisauskas

Lietuva

170 iš 200 taikinių

2007

V. Grybė

Lietuva

168 iš 200 taikinių

2008

F. Toroldas (Ph. Thorrold)

Anglija

181 iš 200 taikinių

2009

H. Kūsmikas (Kuusmik)

Estija

179 iš 200 taikinių

2010

V. Abaturovas

Lietuva

185 iš 200 taikinių

2011

I. Karasiovas (Karasiov)

Rusija

179 iš 200 taikinių

2012

I. Karasiovas (Karasiov)

Rusija

183 iš 200 taikinių

2010 Šiauliuose įkurta Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo federacija (LKMŠF; prez. 2010-13 G. Rimša, nuo 2013 S. Reinikis), 2011 priimta į FITASC, kuruojanti kombinuotą medžioklinį šaudymą. LKMŠF steigėjai - UAB Vollit, UAB Oksalis ir VšĮ MilDot. 2013 LKMŠF vienijo 18 sportininkų.

2012 veikė 2 visus FITASC reikalavimus atitinkančios kombinuoto medžioklinio šaudymo šaudyklos: Oksalio šaudymo centras Jurbarke ir Vollit šaudymo centras Šiauliuose, jose vyksta pagrindinės šalies ir tarptautinės varžybos.

Nuo 2011 pradėti rengti kombinuoto medžioklinio šaudymo čempionatai (2011 čempionas L. Mitkus, 2012 - S. Reinikis). 2012 Lietuvos rinktinė (A. Viršila, V. Raicevičius ir A. Pračkaila) dalyvavo Europos kombinuoto medžioklinio šaudymo čempionate Estijoje ir užėmė 11 vietą.

 

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.