Prieš 80 metų tarpvalstybinėse rungtynėse debiutavo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė - ji Kaune nugalėjo Estiją 15:7.
2018-05-22

Krepšinis, sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje - krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažn. sintetinis, jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 g (moterims). Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, vienas jų vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) - 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų. Jeigu pasibaigus rungtynių laikui komandos turi po lygiai taškų, rungtynės pratęsiamos po 5 min tol, kol viena komanda laimi.

∆ pradėtas žaisti 1891. Jį sumanė ir pirmąsias taisykles (jų buvo 13, sudarė 500 angliškų žodžių) parengė Springfildo (Springfield, JAV) koledžo dėstytojas Dž. Neismitas (James Naismith, 1861-1939) studentų kūno kultūros pratyboms. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 03 11 nedidukėje (15 × 10,5 m) to koledžo salėje tarp dėstytojų ir studentų. Studentai laimėjo 5:1. Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. 1904 per III OŽ Sent Luise (St Louis, JAV) surengtos parodomosios ∆ varžybos.

1932 įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (Federation Internationale de Basketball Amateur, FIBA); nuo 1988 - Tarptautinė krepšinio federacija (Federation Internationale de Basketball), 2007 vienijo 214 pasaulio šalių ir teritorijų ∆ org‑jas. 1949 įkurta stipriausia krepšininkų profesionalų lyga - Nacionalinė krepšinio asociacija (National Basketball Association, NBA), vienijanti JAV ir Kanados profesionalų ∆ klubus; pirmasis Lietuvos krepšininkas, pradėjęs žaisti (1989) NBA, buvo Š. Marčiulionis.

Kas dveji metai (jaunių, jaunučių nuo 2004 kasmet) rengiami Europos vyrų (nuo 1935), jaunių vaikinų (nuo 1964), jaunučių berniukų (nuo 1971), jaunimo (iki 20-22 m.; nuo 1992), Europos moterų (nuo 1938), jaunių merginų (nuo 1965), jaunučių mergaičių (nuo 1976), jaunimo merginų (nuo 2000) krepšinio čempionatai. Kas ketveri metai rengiami pasaulio vyrų (nuo 1950), jaunių vaikinų (nuo 1979), jaunimo vaikinų (nuo 1993), pasaulio moterų (nuo 1953), jaunių merginų (nuo 1985), jaunimo merginų (nuo 2003) krepšinio čempionatai. Į olimpinių žaidynių sportinę programą vyrų ∆ įtrauktas 1936, moterų - 1976. Nuo 1958 rengiamos Europos vyrų, nuo 1959 - moterų klubų ∆ komandų varžybos, 1966-87 ir 1996 rengtos pasaulio klubų ∆ komandų varžybos dėl Tarpžemyninės V. Džonso (W. Jones) taurės. Nuo 1989 FIBA rengiamose varžybose dalyvauja ir krepšininkai profesionalai.

1948 pradėtas žaisti mažasis ∆, skirtas 7-12 m. vaikams: žaidžiama 4 kėlinukai po 3-10 min 11-15 × 20-28 m aikštėje, krepšiai kabo 2,6 m aukštyje, kamuolio masė 450-500 g, apskritimo ilgis 68-73 cm. Pradininkas - JAV tr. D. Arčeris (J. Archer).

Be pagrindinės, dar žaidžiama ir daug kitų ∆ atmainų: angliškasis (žaidžia moterys - komandose po 7 žaidėjas, kamuolį galima laikyti 3 s), argentinietiškasis (komandose po 6 žaidėjus, 50 cm skersmens krepšiai kabo 3,3 m aukštyje), lauko (komandose po 11 žaidėjų, tikslas - įmesti kamuolį į varžovo saugomą 150 × 90 × 30 cm duobę aikštės galuose), olandiškasis (komandose po 12 žaidėjų - 6 moterys ir 6 vyrai, aikštė - 75 × 40-30 m, jos galuose 10 cm nuo galinės linijos 39-42 cm skersmens krepšiai be skydų, tvirtinami 3,5 m aukštyje tiesiog prie strypo), trijulių (komandose po 3 žaidėjus, žaidžiančius pusėje aikštės) ir kitos. Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis - žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Jį 1949 JAV pradėjo žaisti II pasaul. karo invalidai. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į parolimpinių žaidynių sport. programą. Nuo 1970 rengiami vyrų, nuo 1973 - moterų Europos čempionatai (­ krepšinio čempionatai). Pasaulio vežimėlių krepšinio aukso taurės varžybos rengiamos nacionalinėms vyrų komandoms nuo 1973, moterų - nuo 1990.

LIETUVOJE 1920 Kaune pradėtas žaisti vokiškasis (olandiškasis) ∆. Pradininkės E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, A. Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - K. Dineika, S. Darius, K. Savickas. Pagrindinė Δ atmaina į Lietuvą atėjo trimis keliais: iš Rygos - Dž. Neismito sukurtas krepšinio taisykles į Kauną E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės prašymu 1921 atsiuntė Rygos futbolininkai; iš Sankt Peterburgo - 1922 kn. Krepšiasvydis vyrams parašė K. Dineika, ten susipažinęs su naujuoju žaidimu; iš JAV - esminę ir metodinę paramą nuo 1935 teikė lietuviai išeiviai.

Pirmosios oficialios Δ rungtynės įvyko 1922 04 23 Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi s-gos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė S. Garbačiauskas, L. Juozapaitis, K. Bulota, V. Dineika, S. Darius ir kiti. Ta diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Pirmasis Lietuvos Δ čempionatas surengtas 1922 10 04-10. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių s-ga). Buvo numatyta žaisti 3 rungtynes, bet, vienas laimėjus LFLS (8:6), vienas LŠS (4:2) ir vienoms pasibaigus lygiosiomis (4:4), buvo žaistos ketvirtosios, jas 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės G. Rimkaitė, A. Vaitelytė, E. Garbačiauskienė, J. Gaižutytė, A. Karnauskaitė, A. Bulotaitė ir tapo pirmosiomis Lietuvos Δ čempionėmis. Pirmasis vyrų Δ čempionatas surengtas 1924. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių s-ga) komandos. LFLS I komanda, kurioje žaidė M. Bankauskas, A. Bulvičius, J. Goreckas, A. Toliušis, V. Vokietaitis, tapo pirmąja čempione, nugalėjusi LFLS II 20:7, LDS 35:2. 1924 surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai, pirmąją kategoriją įgijo 4 teisėjai, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius. 1925 surengtos pirmosios Δ taurės varžybos; taurę įsteigė operos solistė V. Jonuškaitė-Zaunienė. Pirmosios taurę laimėjo LFLS žaidėjos, finalo rungtynėse 20:2 įveikusios Makabi krepšininkes.

Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė (V. Balčiūnas, M. Bučinskas A. Heiningas, S. Kumpis, B. Norvaiša, S. Sabaliauskas) žaidė 1925 12 13 Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų (1926 12 19) antrąsias tarpvalstybines rungtynes lietuviai pralaimėjo latviams 12:47. Gera paspirtis Lietuvos krepšiniui buvo S. Dariaus kn. Basketbolo žaidimas, krepšiasvydis (1926).

1927-32 Δ Lietuvoje buvo apmiręs. ∆ atgaivos pradžia 1932, kai pradėtas žaisti ir žiemą (pritaikius vasaros teatro patalpas Kaune). Lietuvos Δ ateitį labiausiai nulėmė 1934 pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar LKKA centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami ∆ treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai E. Kriaučiūnas, B. Budrikas, K. Savickas (1936 jis parengė kn. Krepšinis). 1936 Lietuvos kamuolio žaidimų s‑gos Krepšinio k‑tas tapo FIBA nariu. Lietuvos Δ atstovus pradėta kviesti į visus FIBA renginius, Lietuvos komandas - į varžybas.

1937 Lietuvos vyrų Δ rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę JAV lietuviai F. Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), P. Talzūnas, J. Žukas, t. p. A. Andrulis, L. Baltrūnas, Č. Daukša, L. Kepalas, P. Mažeika, E. Nikolskis, L. Petrauskas, Z. Puzinauskas, S. Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas P. Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus. Į simbolinį Europos čempionato penketuką išrinktas ir F. Kriaučiūnas.

∆ populiarumą Lietuvoje ir krepšininkų meistriškumą patvirtino I LTO ∆ varžybos (1938). Moksleivių olimpiados mergaičių krepšinio varžybų finalo rungtynes žaidė Telšių ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo (rezultatas 6:4), berniukų - Kauno Aušros ir Joniškio (21:17) g‑jų komandos. Suaugusiųjų ∆ varžybose dalyvavo 16 moterų ir 24 vyrų komandos. 1 v. užėmė P. Lubino treniruojamos LFLS krepšininkės ir JAV lietuvių rinktinė. Lietuvos moterų ∆ rinktinė 1938 05 22 Kaune žaidė pirmąsias tarpvalstybines ∆ rungtynes su Estijos komanda ir nugalėjo 15:7. Rinktinė 1938 dalyvavo I Europos moterų ∆ čempionate Romoje. Laimėjusi rungtynes su Italija 23:21, Šveicarija 28:10, Prancūzija 20:14, pralaimėjusi Lenkijai 21:24, ji pelnė sidabro medalius. Rinktinėje žaidė: J. Jazbutienė, S. Markevičienė, T. Karumnaitė, S. Astrauskaitė, G. Miuleraitė, A. Vailokaitytė, P. Kalvaitienė, B. Didžiulytė, E. Vaškelytė, J. Makūnaitė (tr. F. Kriaučiūnas). Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 05 21-28 ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai A. Andrulis, L. Baltrūnas, V. Budriūnas, P. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, P. Lubinas, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M. Šliūpas (tr. F. Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais. Artėjančio karo ir skaudžių permainų meto pranašas buvo žinia, kad 1940 pavasarį Kaune turėjęs vykti II Europos moterų krepšinio čempionatas nebus rengiamas.

ΔLietuvoje SSRS okupacijų (1940- 41,1944-89) ir Vokietijos okupacijos (1941-44) metais

SSRS okupavus Lietuvą Δ komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose FIBA rengiamose tarpt. varžybose. 1941 kovo mėn. likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS ∆ varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą. 1941 balandžio mėn. Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Joje žaidė ir taškų pelnė: V. Leščinskas (11), Z. Puzinauskas (10), A. Andrulis ir V. Kulakauskas (po 7), S. Mackevičius (3).

Vokietijos okupuotoje Lietuvoje buvo rengiama daugiau varžybų krepšininkų gimtosiose vietose, su artimais kaimynais. 1944 06 8-11 Kaune surengtos 10 pajėgiausių Lietuvos vyrų ∆ komandų varžybos - Dešimtuko turnyras; tai buvo paskutinės varžybos, kuriose dalyvavo daug pajėgiausių krepšininkų, tų pačių metų vasarą pasitraukusių į Vakarus (L. Baltrūnas, Z. Puzinauskas, S. Mackevičius, V. Norkus, A. Andrulis) arba ištremtų į SSRS (S. Šačkus, V. Leščinskas).

SSRS vėl okupavus Lietuvą Δ komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarpt. varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (V. Kulakauskas, S. Butautas, V. Sercevičius, J. Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kt.), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 S. Butautas, V. Kulakauskas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius tapo Europos čempionais, LVKKI (KKI) komanda - SSRS vyrų Δ čempione. Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985, 1986, 1987, vicečempionu - 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989, bronzos medalininku - 1953, 1954, 1955, 1971, 1973, 1978, bronzos medalius pelnė Vilniaus Statyba (1979) ir Vilniaus Kibirkštis (1979, 1971, 1972, 1984); Kauno Žalgiris laimėjo SSRS taurę (1953) ir Tarpžemyninę V. Džonso (W. Jones) taurę (1986). Lietuvos vyrų rinktinė SSRS žiemos čempionatuose (1953, 1954) pelnė aukso, SSRS tautų spartakiadoje - bronzos (1956), Lietuvos moterų rinktinė - sidabro (1979) medalius.

Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo S. Butautas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo J. Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - M. Paulauskas (1972). 1956-88 olimpiniais čempionais (be M. Paulausko) tapo: A. Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), V. Šulskytė-Beselienė (1980), A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, R. Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: K. Petkevičius (1956), S. Stonkus (1956), A. Lauritėnas (1956), bronzos - M. Paulauskas (1968), S. Jovaiša (1980), V. Tuomaitė (1988). 1957-86 pasaulio čempionais (be J. Daktaraitės) tapo: M. Paulauskas (1967, 1974), A. Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), L. Vinčaitė (1971), V. Šulskytė-Beselienė (1983), R. Šidlauskaitė (1983), V. Chomičius, S. Jovaiša, A. Sabonis (1982), sidabro medalius laimėjo: G. Tulevičiūtė-Vileikienė (1957), S. Jovaiša (1978), A. Sabonis, V. Chomičius, R. Kurtinaitis (1986), bronzos - M. Paulauskas (1970). 1947-89 Europos čempionais tapo: S. Butautas (1947, 1951, 1953), V. Kulakauskas (1947), J. Lagunavičius (1947, 1951, 1953), K. Petkevičius (1947, 1953), A. Lauritėnas (1953, 1957), S. Stonkus (1957), J. Daktaraitė (1960, 1962), M. Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), L. Rutkauskaitė-Jukelienė (1966), Z. Bareikytė (1968), A. Jankūnaitė-Rupšienė (1972, 1976, 1978), V. Šulskytė-Beselienė (1976, 1978, 1980), V. Chomičius (1979, 1985), S. Jovaiša (1981, 1985), R. Šidlauskaitė (1983, 1985), V. Tuomaitė (1985, 1987), A. Sabonis (1985), R. Kurtinaitis (1985), sidabro medalius laimėjo: G. Tulevičiūtė-Vileikienė (1958), Š. Marčiulionis, V. Chomičius, S. Jovaiša (1987), bronzos - S. Stonkus, K. Petkevičius, A. Lauritėnas (1955), M. Paulauskas (1973), V. Chomičius (1983, 1989), S. Jovaiša (1983), A. Sabonis (1983, 1989), Š. Marčiulionis (1989), R. Kurtinaitis (1989). Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės (suaugusieji), žaisdami SSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-89), laimėjo 17 olimpinių (8 aukso, 6 sidabro, 3 bronzos), 17 pasaulio (atitinkamai 11, 5, 1) ir 51 Europos (36, 4, 11) vyrų ir moterų ∆ čempionatų medalių.

Krepšininkų ugdymas. Geri ∆ komandų ir žaidėjų sportiniai rezultatai pasiekti rūpinantis ir uoliai tvarkant jaunųjų krepšininkų rengimą, ugdant jaunus, gabius trenerius, išradingai populiarinant krepšinį. 1944 lapkričio mėn. Kaune įsteigta pirmoji Jaunimo sporto m‑la, kurioje buvo ir ∆ skyrius; pirmasis šios m‑los vaikų ∆ treneris buvo V. Griešnovas. Ilgainiui vaikų sporto m‑los su ∆ skyriais, vėliau tiesiog ∆ m‑los buvo steigiamos visoje šalyje: 1952 Klaipėdoje ir kitur.

1954 apie Δ - mėgstamiausią Lietuvoje sport. žaidimą - buvo priminta visai SSRS, ir ne tik jai. Populiarios šventės sportininkų parado metu Maskvos centriniame Dinamo stadione 380 merginų ir vaikinų iš Lietuvos atliko gražius pratimus, imituojančius krepšinio technikos veiksmus, pasirodymui baigiantis 380 spalvotų krepšinio kamuolių sukrito į didžiulį krepšį. Silpniausia Lietuvos Δ vieta - trūko aukštų žaidėjų. 1959 Lietuvos krepšinio fed‑ja (LKF) paskelbė aukštų vaikinų (ąžuoliukų) ir merginų (liepaičių) paieškas ir intensyvaus jų rengimo metą. Jau po metų kitų tai davė vaisių: Klaipėdoje į krepšinio aikštę atėjo G. Budnikas, Kaune - R. Venzbergas, R. Ancevičius, iš Plungės - Europos jaunučių čempionas R. Salys, iš Pakruojo - R. Rimkus ir kiti. Ši LKF akcija, palaikoma Sporto laikraščio (vyr. red. pavad. V. Kazakevičius), gausaus trenerių būrio, buvo svarbi ir kitu požiūriu: ilgam buvo suprasta aukšto ūgio žaidėjų profesionalaus rengimo svarba. Nauja banga, įtraukusi į Δ daugybę naujų vaikų, buvo mažasis Δ, Lietuvoje pradėtas žaisti 1967. Pirmosiose varžybose (1968) dėl LVKKI prizų žaidė 27 Kauno miesto aštuonmečių ir vid. mokyklų komandos. Jau 1969 moksleivių (10-12 m.) ∆ varžybose dalyvavo apie 11 000 vaikų. Nugalėjo N. Akmenės mergaitės ir Klaipėdos Kristijono Donelaičio m‑los berniukai. 1970 Lietuvos mažojo Δ pirmajame etape žaidė 1062 komandos.

Neįkainojamą indėlį ugdant jaunuosius krepšininkus, plėtojant Δ įdėjo pažangią sportinio rengimo technologiją kūrybingai taikę treneriai, daugiausia LVKKI auklėtiniai: Kaune - V. Griešnovas, G. Sviderskaitė, A. Vilimas, B. Jankauskienė, J. Žitkevičius, A. Rakauskas, J. Fiodorovas, F. Mitkevičius, O. Butautienė, L. Makauskas, V. Janiūnas, V. Virbickas, S. Vilkauskienė ir kt., Vilniuje - A. Paulauskas, Š. Gedminas, A. Gedminas, A. Jurgelevičiūtė-Budrienė, J. Liutkevičius, M. Rotomskis, V. Kanapkis, J. Kazlauskas, A. Artiomenka ir kt., Klaipėdoje - V. Knašius, E. Milkontas, S. Kaupys ir kt., Panevėžyje - V. Variakojis, V. Masalskis, R. Sargūnas, A. Matačiūnas ir kt., Biržuose - V. Garastas, A. Jankauskas, A. Kriaučiūnas ir kt., Marijampolėje - J. Kurantavičius, S. Naujokas, V. Karlikauskas, S. Mickevičius ir kt., Telšiuose - A. Šaikūnas, Anykščiuose - P. Kugys, Ukmergėje - A. Sabulis, Joniškyje - E. Žardeckas, Plungėje - P. Pocius, Kretingoje - S. Ruzgaila, Šilutėje - I. Žilinskas, Kėdainiuose - N. Kulvinskas, Raseiniuose - R. Stanislovaitis, Kybartuose - G. Šilanskytė, V. Miknevičius. Be to, Lietuvos Δ plėtrai labai didelę reikšmę turėjo savita, darni varžybų sistema - nuo septynmečių iki veteranų. Lietuvos Δ įžengiant į septintąjį dešimtmetį, 1983 surengta daugiau kaip 20 šalies masto varžybų, kuriose varžėsi per 30 000 žaidėjų. 1983 daugiau kaip 360 įv. amžiaus Lietuvos krepšininkų žaidė SSRS Δ varžybose, Lietuvos komandos rungtyniavo Prancūzijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje ir kitose šalyse.

Krepšinio populiarinimas. Be šalies čempionatų, krepšinį populiarino ir Lietuvos ∆ taurės (nuo 1964 Sporto, nuo 1990 LKF taurės) varžybos. Pradiniame etape dalyvavo po kelias dešimtis miestų ir rajonų komandų (1968 Šakių rajone - 113 ekipų). Baigiamajame varžybų etape dalyvavusių komandų skaičius nurodytas 1 lentelėje.

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.