Prieš 60 metų Trakuose surengtas pirmasis Lietuvos povandeninio plaukimo čempionatas.
2019-08-01

Povandeninis sportas, sporto šaka, vienijanti plaukimą su pelekais ir povandeninį orientavimąsi. Plaukimas su pelekais ir vamzdeliu nuo 50 iki 1500 m (baseine) - greičio pratimai ir nuo 3000 iki 6000 m (atvirame vandenyje arba jūroje) - maratoniniai plaukimai. Povandeninis orientavimasis - plaukimas (atvirame vandenyne) su spec. įranga (kompasu, metrų matuokliu, vad. sistema) ir plaukmenimis įveikiant įv. nuotolius, vad. pratimus („Orientyrai", „Žvaigždė", „Zonos", „Slalomas" ir grupiniai pratimai) laikui ir tikslumui.

[Povandeninio sporto istorija pasaulyje. Tarptautinės organizacijos: liet. pavadinimai, originalo pavadinimai, santrumpos, įkūrimo metai. Europos, nuo kada?, pasaulio, nuo kada?, čempionatai, varžybos] Europos taurės varžybos vyksta nuo 1992 (?), Pasaulio taurės varžybos - nuo 2001.

LIETUVOJE ∆ pradėtas kultivuoti 1950 Vilniuje ir Kaune. Varžybos vyko Trakų ežeruose. ∆ pradininkai: A. Chramčenko, V. Juzumas, J. Rimas, A. Rosenas, G. Savickis. 1959 įkurta Lietuvos  ∆ federacija (LPSF). Pradėta kasmet rengti povandeninio orientavimosi ir plaukimo su pelekais varžybas. 1960 pradėta dalyvauti SSRS tautų spartakiadose, čempionatuose ir Europos čempionatuose. 1966 LKKI plaukimo katedroje pradėtas dėstyti  ∆ kursas, i‑to baseine vyko  ∆ treniruotės, buvo rengiamos parodomosios varžybos, ∆ įrangos parodos. 1966 A. Chramčenko tapo SSRS čempionato prizininku [kuri vieta?], 1970 M. Kumponaitė ir N. Makucho tapo SSRS jaunių čempionėmis, A. Tatarincevaitė‑Ylienė pasiekė pasaulio rekordą (100 m per 53,2 sek.). 1977 atidaryta specializuota plaukimo su pelekais vaikų ir jaunių sporto m‑la [kur?], 1978 - Klaipėdoje, Kaune, 1981 - Rietave ir Dauguose, 1983 - Visagine. Tobulėjo inventorius, didėjo greitis, Kazachijos trenerė N. Turukalo sukūrė mono pelekus ir naują plaukimo stilių, kartojantį delfino judesius. Plaukikai, plaukiantys su paprastais pelekais tarsi sustojo vietoje. Reikėjo gaminti mono pelekus individualiai kiekvienam sportininkui (o Lietuvoje nebuvo medžiagos - stiklo tekstolito - peleko plokštei gaminti).

  1985  D. Glemža ir R. Sipavičius (Kaunas, tr. R. Ramanavičius ir V. Poludnevičius) dalyvavo SSRS rinktinėje Europos jaunių čempionate: D. Glemža laimėjo 4 aukso ir 1 sidabro, R. Sipavičius - 3 aukso ir 1 sidabro medalį. 1986 V. Drozdovas (tr. A. Cvetkovas, F. Vaitkutė, Klaipėda) SSRS sporto m‑lų varžybose laimėjo 3 aukso, SSRS jaunių čempionate - 2 aukso ir 1 sidabro, SSRS tautų spartakiadoje - 2 aukso ir 1 bronzos, 1987 Europos čempionate - 2 aukso ir 1 sidabro medalį, pagerino Europos rekordą; jis 32 kartus gerino Lietuvos rekordus. 1987 T. Šabanova (tr. F. Vaitkutė, Klaipėda) SSRS sporto m‑lų varžybose užėmė 2, 3, 4 ir 6 vietas (Klaipėdos  ∆ m‑la užėmė 4 v. iš 32  m‑lų), 1988 - laimėjo aukso  ir 2 bronzos medalius. 1988 D. Bagdonas (tr. A. Cvetkovas ir F. Vaitkutė), SSRS Jaunojo akvanauto varžybose užėmė 2 pirmas vietas ir Europos Geros valios  taurės varžybose (SSRS jaunių rinktinėje) laimėjo 3 aukso ir 2 sidabro medalius. Gerų rezultatų pasiekė treneriai: A. Naujokaitis (Klaipėda), J. Pagumirskienė (Vilnius), V. Juodeikienė (Kaunas).

   Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies  ∆ komandos pradėjo dalyvauti Europos  lygos (jos įkūrime dalyvavo ir F. Vaitkutė) taurės varžybose: 1994 Visagino  ∆ klubo Akvanautas, 1995 Vilniaus sporto m-los ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, 2000 Kauno plaukimo m‑los sportininkai. 1996 Visagino Akvanauto komanda finalinėse varžybose užėmė 4 vietą, 1997 K. Morozova, V. Morozovas, A. Kuznecovas (Visaginas, tr. I. Mikita) tapo prizininkais [kurios vietos?], 1998 V. Morozovas - absoliučiu varžybų nugalėtoju, laimėjęs 4 aukso medalius, o K. Fiodorova (o gal Morozova?) laimėjo 2 aukso ir 2 sidabro medalius. 1998 Lietuvos jaunių rinktinė (G. Gucalo, tr. V. Sivakovas, Vilnius, V. Morozovas, A. Kuznecovas ir A. Anisimovas, tr. I. Mikita) pirmą kartą dalyvavo Europos jaunių  ∆ čempionate; V. Morozovas pateko į pusfinalinius plaukimus ir užėmė 16 v. (100 m). 2000 O. Špitaliova (tr. L. Urbanovič, Vilnius) Europos jaunių  ∆ čempionate laimėjo sidabro medalį (400 m) ir užėmė tris 4 vietas (200, 800, 1500 m). 2001 Pasaulio taurės varžybose Klaipėdos sporto m‑la užėmė 12 vietą, A. Semiochinas (tr. I. Mikita, Visaginas) laimėjo sidabro ir bronzos medalius, O. Špitaliova užėmė  1 vietą, V. Kazarauskaitė - 6, L. Burba -  7 vietą (abu Klaipėda). 2002 Europos čempionate Lietuvos vaikinų rinktinė - D. Špitaliovas ir M. Vinogradovas (tr. L. Urbanovič, Vilnius), A. Semiochinas ir J. Inozem[ar n?]cevas (tr. I. Mikita, Visaginas) estafetėje 4x200 užėmė 10 v. ir pasiekė Lietuvos jaunių rekordq. 2003 pasaulio taurės finalinėse varžybose Vilniaus vandens sporto m‑la užėmė 3 vietą, O. Špitaliova - 2 pirmas ir 2 antras vietas, D. Špitaliovas - 3 v., E. Jankeliūnaitė (tr. N. Gaidulytė) - 3 pirmas v. ir A. Šalkauskas (tr. V. Sivakovas) - 2 v. (abu Lietuvos vaikų ir jaunimo centras). 2005 pasaulio čempionate dalyvavo Lietuvos merginų ir vaikinų rinktinės: I. Sidarenko (tr. I. Mikita, Visaginas) užėmė 8 v. (800 m), P. Radzevičius, tr. N. Gaidulytė, Vilnius) - 7 v. (100 m), 2006 - Lietuvos nac. komanda: merginų rinktinė (S. Žukauskaitė ir K. Grinkevičiūtė, tr. Urbanovič, Vilnius), G. Sadauskaitė ir B. Lašaitė (tr. V. Juodeikienė, Kaunas) estafetėje 4x100 ir 4x200 užėmė 10 vietas ir pasiekė Lietuvos rekordus, vaikinų rinktinė (P. Radzevičius, tr. M. Gaidulytė, ir G. Laurišas, tr. L. Urbanovič, abu Vilnius, A. Matusevičius, tr. A. Cvetkova ir F. Vaitkutė, Klaipėda, ir I. Sidarenko, tr. I. Mikita, Visaginas) estafetėje 4x100 laimėjo 7 v. ir pasiekė Lietuvos jaunių rekordą, B. Lašaitė (tr. V. Juodeikienė, Kaunas) užėmė 11 v. (800 m, plaukimas su pelekais), K. Grinkevičiūtė - 10 v. (800 m. povandeninis plaukimas), P. Radzevičius - 7 v. (100 m plaukimas).

  LPSF pirmininkai: ..........................................., prezidentai: .............................., A. Kinas (nuo 2005), gen. sekretoriai: ............................., I. Mikita (nuo 2005).

Ina Mikita

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.