Prieš 60 metų Pliavinyje (Latvija) surengtas pirmasis Lietuvos “mažojo alpinizmo”– laipiojimo uolomis čempionatas.
2018-05-02
Laipiojimas uolomis

Laipiojimas uolomis, savarankiška sporto šaka - lipama natūralia uola (akmeniu) arba dirbtine laipiojimo siena naudojant saugos priemones, specialią įrangą ar nenaudojant jokių įrankių. Rengiamos individualiosios ir grupinės ∆ varžybos natūralioje aplinkoje ir uždarose patalpose su spec. įrengtomis nelygiomis sienomis. ∆ atsirado 1864, sparčiai paplito 20 a. pr. išradus spec. batus, kitas technikos priemones. 1908 išspausdintas pirmasis ∆ vadovas, Vokietijoje, Austrijoje ėmė kurtis šios sporto šakos s‑gos, klubai.

Pagal tai, kaip lipama, ∆ skirstomas į kelias rūšis. Šiuo metu populiariausios yra sportinis laipiojimas (angl. k. Sport climbing; laipiojimas uolų maršrutais su uolose įtaisytais saugos taškais) ir boulderingas (angl. k. bouldering, trumpų maršrutų lipimas nenaudojant virvių ir saugos taškų). Saugai naudojami ant žemės pakloti čiužiniai ir (arba) šalia esantis partneris saugo rankomis, kad lipantysis krisdamas nusileistų ant kojų. Kitos laipiojimo uolomis rūšys: tradicinis laipiojimas (angl. k. Traditional or Trad climbing; laipiojimas uolomis maršrutais be įtaisytų stacionarių saugos taškų, saugai naudojant savo turimą įrangą), solo laipiojimas (angl. k. Free soloing; laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos; panašus į boulderingą, tik maršrutai ilgesni; tikėtina, kad krisdamas lipantysis žus arba stipriai susižeis), solo lipimas virš vandens (angl. k. Deep water soloing; laipiojimas uolomis nenaudojant virvių ir saugos; panašus į solo laipiojimą, tik krisdamas lipantysis krinta į vandenį).

Yra 3 ∆ sport. rungtys: sport. laipiojimas, boulderingas ir greitasis laipiojimas. Dviejų pirmųjų rungčių tikslas - lipti sunkios kategorijos maršrutais. Sport. laipiojimo rungties maršrutai ilgi (~ 20 m), sportininkas turi vieną bandymą užlipti kuo aukščiau. Boulderingo rungtyje yra penkios trasos. Dalyvis gali kiekviena trasa lipti 5 min, daryti kiek nori bandymų, bet laimėjimo kriterijus - kuo mažiau bandymų. Greitojo laipiojimo tikslas - kuo greičiau užlipti į 15 m aukščio sieną. Visų šių rungčių varžybos rengiamos trimis etapais, t. y. atranka, pusfinalis ir finalas. Jei sportininkų rezultatai vienodi, rengiamas superfinalas. Varžybos visada vyksta ant dirbtinių laipiojimo sienelių, kurios pastatomos viduje arba lauke priklausomai nuo oro sąlygų ir varžybų organizatorių. Svarbiausia naudojama įranga visų rungčių varžybose yra laipiojimo bateliai ir magnezija (milteliai nusausina prakaituojančius delnus). Rengiami pasaulio ir Europos jaunimo bei suaugusiųjų čempionatai. Dažniausiai kiekviena rungtis per metus turi šešis etapus skirtinguose pasaulio miestuose. Sportininkus deleguoja tos valstybės, kurios moka metinį mokestį Tarptautinei laipiojimo sporto federacijai (t. p. ir Lietuva).

10 d‑mečio pradžioje didž. varžybos buvo rengiamos pagrindinėse Europos arenose, kartais Japonijoje ir JAV. Tuo metu buvo nuspręsta tarpt. varžybas rengti tik ant dirbtinių reljefų, kad oro sąlygos nedarytų įtakos renginio eigai. Nuo 1991 kas dveji metai rengiami pasaulio čempionatai, nuo 1992 dėl didelio sporto šakos populiarumo kasmet - pasaulio jaunimo čempionatai.

10 d‑mečio pabaigoje buvo įkurta Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija (International Mountaineering and Climbing Federation, IMCF), kuri rūpinosi teisėjavimu ir varžybų taisyklių kūrimu. 1997 IMCF įkūrė Tarptautinę laipiojimo varžybų tarybą (International Council for Competition Climbing, ICC), 1998 pradėta populiarinti nauja rungtis - boulderingas, buvo surengtos bandomosios varžybos Top Rock Challenge, nuo 1999 rengiamos Pasaulio taurės varžybos.

2006 IMCF nusprendė nutraukti vadovavimą varžyboms ir remti nepriklausomos tarpt. fed‑jos, kuri vadovautų šiam sportui, įkūrimą. 2007 įkurta Tarptautinė laipiojimo sporto federacija (International Federation of Sport Climbing, IFSC). 2010 IFSC pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas.

LIETUVOJE ∆ atsirado 20 a. vid., varžybos rengiamos nuo 1958. Beveik visi D čempionatai vyko Latvijoje (Pliavinios, Bauskė) ir Estijoje (Kochtla Jarvė, Saremos sala); 1966 vyko ant Nemunėlio dolomitinių skardžių (prie Nemunėlio Radviliškio), 1977 - ant iš akmenų sumūrytų Panevėžio malūnų. Rengiami moterų, vyrų ir jaunių čempionatai (1958-89 Lietuvos ∆ daugiakovės čempionai pateikti 1 lent., čempionės - 2 lent.). Lietuvos sportininkai dalyvavo (nuo 1959) ir Pabaltijo D čempionatuose. 2007 pradėtos rengti Lietuvos boulderingo taurės varžybos keturioms amžiaus grupėms. 2008 02 22 įkurta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA). 2009 LLSA pripažino IFSC, 2010 - KKSD, 2011 LLSA įstojo į Lietuvos sporto fed‑jų s‑gą.

1 lent. Lietuvos laipiojimo uolomis daugiakovės čempionai (1958-89)

V., pavardė (miestas)

Metai

J. Ašenbergas (K)

1958

R. Zdanavičius (V, Kl)

1959, 1961, 1962, 1964

K. Montsvilas (V)

1960

A. Petrauskas (K, V)

1963, 1969

R. Augūnas (V)

1965

V. Pakštas (V)

1966

K. Zubovas (K)

1967

K. Koncevičius (V)

1968, 1971-73, 1975, 1976, 1978, 1981, 1982, 1984

J. Bačinskas (V)

1970

A. Peištaras (K)

1974

J. Pakeltis (P)

1977, 1980

R. Raišelis (P)

1979

E. Pundzius (P)

1983, 1985-87, 1989

A. Lukša (K)

1988

 

2 lent. Lietuvos laipiojimo uolomis daugiakovės čempionės (1958-89)

V., pavardė

Metai

A. Kreivienė (K)

1958

A. Povilaitytė (K)

1959

J. Janušauskaitė (V)

1960-62

I. Zdanavičienė (Kl)

1963

D. Maldutytė (V)

1964, 1966, 1967

G. Čižauskaitė (V)

1965

V. Kavaliauskaitė (V)

1968

G. Grigalionytė (K)

1969

A. Vidugirytė (P)

1970, 1973

L. Akmenskaitė (Š)

1971

V. Bitytė (Š)

1972

A. Paldevičiūtė (K)

1974, 1975

J. Šilinskaitė (K)

1976-78

L. Tučiūtė (P)

1979, 1981

V. Šimonytė-Pundziuvienė (P)

1980, 1982, 1984-1987, 1989

G. Neverauskienė (K)

1983, 1988

Žymesniosios sportininkės - Lietuvos boulderingo taurės (LBT) laimėtojos: A. Mozūraitytė, A. Nakvosaitė, A. Paldevičiūtė, V. Pundziuvienė, J. Šilinskaitė, V. Šimonytė, L. Tučiūtė, E. Kirdulytė (2007, 2008), M. Smirnovienė (2009), A. Pliuškevičiūtė (2010), R. Keršiulytė (2011), sportininkai: Z. Blažaitis, K. Koncevičius (10 k. Lietuvos, 6 k., 1974-76, 1978, 1980, 1981, Pabaltijo čempionas), F. Mieliauskas, J. Pakeltis, A. Peištaras, A. Petrauskas, E. Pundzius, R. Zdanavičius, V. Petrašiūnas (2007, 2008, 2009, 2010 LBT laimėtojas), K. Baltrūnas (2011 LBT laimėtojas, 2011 Europos jaunimo taurės etapai, boulderingo rungties varžybos, 11 v., 12 v., 17 v.).

2003 įkurtas pirmasis ∆ klubas Lietuvoje Montis magia. Žymesnieji D klubai: VšĮ Laipiotųjų uolomis klubas (Vilnius), VšĮ Miegantys drambliai (Kaunas), VšĮ Klaipėdos kalnų sporto centras.

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.