Prieš 60 metų Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacijaja - Respublikinė Alpinizmo sekcija
2017-10-27

Alpinizmas (pagal Alpių kalnų vardą), sporto šaka - kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Skiriama techniškai sudėtingas ir aukštuminis ∆ (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti ∆ maršrutai. Iš aukštuminio ∆ išskiriamas kopimas į aukštesnes kaip 8 000 m viršūnes.

∆ pradžia laikoma M. Ž. Pakaro (M. G. Paccard) ir Ž. Balmos (J. Balmat; abu Prancūzija) įkopimas į Monblaną (Mont Blanc; 4 807 m, aukščiausias Alpėse), sport. ∆ - 19 a. vid. įkurtos Šveicarijos kalnų gidų d‑jos organizuotas alpinistų kopimas į kalnus. E. Vimperis (Whymper, D. Britanija) 1865 įkopė į Materhorną (Matterhorn, 4 478 m Alpėse), M. Curbrigenas (Zurbriggen, Šveicarija) 1897 - į Akonkagvą (Aconcagua, 6 960 m Anduose, aukščiausia P. Amerikoje), H. Stukas (Stuck), V. Harperis (Harper), H. Karstensas (Karstens) ir R. Tatunas (Tatun, visi JAV) 1913 - į Makinlį (McKinley; 6 194 m, aukščiausia Š. Amerikoje), E. Hilaris (Hillary, N. Zelandija) ir Tengizas Norgajus (Tengiz Norgay, D. Britanija) 1953 05 29 - į Everestą (Džomolungmą, 8 848 m Himalajuose, aukščiausia pasaulyje); į šią viršūnę 1975 įkopė pirmoji moteris - Janko Tabei (Japonija). Iki 1996 į Everestą įkopė 615 alpinistų, žuvo 133. Į visas 14 viršukalnių, aukštesnių kaip 8 000 m, pirmasis įkopė R. Mesneris (Messner, Italija), į visų žemynų aukšč. viršukalnes - D. Basas (Bass, JAV). 1932 įkurta Tarptautinė alpinizmo sąjunga (Union Internationale des Associations d‘Alpinizme, UIAA) vienija ~ 80 nac. org‑jų. UIAA pripažinta Tarptautinio olimpinio k‑to kaip tarpt. alpinizmo fed‑ja.

LIETUVOJE ∆ pradžia sietina su kalnų keliautojais J. Domeika (1801-89; Kordiljeros, Cordilleros), J. Čerskiu (1845-92; Sibiras), A. Kašarausku (19 a. II pusė; Sibiras), K. Ariu (1874-1941; Pamyras, Tian Šanis), A. Poška (1903-92; Himalajai, Pamyras, Hindokušas).

Organizuoto ∆ pradininkai - G. P. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos ∆ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957 10 27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org‑ja - Respublikinė ∆ sekcija (prezidiumo pirm. G. P. Akstinas). 1957 V. Vosylius organizavo Kauno alpinistų kelionę į Kaukazą, 1958 G. P. Akstinas ir F. Mieliauskas - išvyką (Pabaltijo resp. alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5 642 m) įkopė 27 Lietuvos alpinistai. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5 204 m Kaukaze) žuvo G. P. Akstinas, F. Mieliauskas ir V. Vosylius (1 lent.). Lietuvos alpinistai, įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis), pavadino jas liet. vardais - Gedimino Akstino (4 350 m), Lietuvos alpinistų (4 150 m). Tų pačių metų spalio mėn. suorganizuota ekspedicija žuvusiems Lietuvos alpinistams atminti (vad. M. Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. 1959 įsteigtas Panevėžio alpinistų klubas. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo fed‑ja (1991 priimta į UIAA), 1996 - Lietuvos alpinizmo asociacija, perėmusi visas fed‑jos funkcijas. Rengiami čempionatai: Lietuvos - laipiojimo uolomis (1958-89), alpinizmo (nuo 1961), Baltijos šalių (iki 1990 - Pabaltijo) - laipiojimo uolomis (1958-85), alpinizmo (nuo 1959). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K. Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (P. v. Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais (2 lent. - lietuviškais vardais pavadintos viršūnės). 1961 įkurta Žalgirio, 1967 - Nemuno sporto d‑jų alpinistų sekcijos. Prie ∆ plėtotės daug prisidėjo Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai. 1970 D. Makauskas tapo SSRS čempionu. 3 lentelėje pateikti Lietuvos alpinistai, daugiau kaip 5 k. tapę Lietuvos ir Pabaltijo (nuo 1990 Baltijos šalių) čempionais, 4 lentelėje - svarbiausios ekspedicijos. 1993-96 V. Vitkauskas įkopė į visų žemynų aukšč. viršukalnes ir iškėlė jose Lietuvos vėliavą: 1993 - į Everestą (Azija) ir Elbrusą (R. Europa), 1994 - į Makinlį (Š. Amerika) ir Vinsono kalną (4897 m, Antarktida), 1995 - į Kilimandžarą (5895 m, Afrika), Monblaną (V. Europa), Kosciuškos kalną (2228 m, Australija), 1996 - į Akonkagvą (P. Amerika).

1 lent. Žuvę Lietuvos alpinistai (1959-2009)

Alpinistas

Data

Žūties aplinkybės ir vieta

G. P. Akstinas,

F. Mieliauskas,

V. Vosylius

1959

Kopdami į Dychtau viršūnę (5 204 m) Kaukaze

K. Zubovas

1971

Kopdamas į Karūnos viršūnę (4 860 m) Tian Šanyje

R. Bajoras

1980

Per alpinizmo varžybas Vilniuje

E. Bajoras

1982

Kopdamas į Korženevskajos viršūnę (7 105 m) Pamyre

A. Gudelis

1989

Kopdamas Mštakos siena Kryme

R. Varneckas

1989

Kopdamas į Ajutoro viršūnę (4 380 m Tian Šanyje)

S. Moisenka

1990

Kopdamas į Lenino viršūnę (7 134 m) Pamyre

D. Makauskas

1990

Leisdamasis nuo Daulagirio viršūnės (8 167 m) Himalajuose

G. Abraitytė,

A. Lukšas

1997

Kopdami į Pergalės viršūnę (7 439 m) Tian Šanyje

A. Marazas

V. Dominas

1998

2009

Leisdamasis nuo Katyno viršūnės (4 979 m) Kaukaze

Leisdamasis nuo Monblano viršūnės (4807 m.) Alpėse

 

2 lent. Lietuviškais vardais pavadintos viršūnės (1959-2009)

Įkopimo data

Viršūnės pavadinimas

Aukštis (m)

Kalnai, šalis

Įkopėjai

1959-10-12

Gedimino Akstino

4350

Tian Šanis, Kirgizija

M. Melinskaitė, K. Monstvilas, P. Normantas

1959-10-15

Lietuvos alpinistų

4150

Tian Šanis, Kirgizija

M. Melinskaitė, K.Monstvilas, P. Normantas

1964-07-28

M. K. Čiurlionio

5794

Pamyras, Tadžikija

J. Antanavičius, R. Augūnas, B. Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis

1964-07-28

Donelaičio

5837

Pamyras, Tadžikija

J. Antanavičius, R. Augūnas, B. Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis

1964-08-18

Lietuvos

6080

Pamyras, Tadžikija

J. Antanavičius, R. Augūnas, B. Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis

1969-08-17

Žalgirio

4850

Tian Šanis, Kirgizija

V. Stepulis, R. Zdanavičius, R. Augūnas, A. Briedis, A. Gučas, A. Jurgelionis, J. Pečkaitienė, D. Stankutė, A. Šteinas, A. Varanka, V. Viršilas, J. Zamulaitis

1973-07-31

Vilniaus

4120

Pamyro Alajus, Tadžikija

A. Baublys, J. Jurgelionis, L. Buika, V. Čapkevičius, A. Peištaras, A. Svirskis, V. Šaduikis, L. Zakarevičius

1977-06-24

Rasos

5381

Pamyras, Tadžikija

K. Virbalis, R. Bajoras

1977-07-22

Kauno

5400

Pamyras, Tadžikija

E. Bajoras, R. Bajoras, K. Virbalis, V. Kikans

1977-08-16

Maironio

5155

Pamyras, Tadžikija

E. Bajoras, R. Bajoras, K. Virbalis, V. Kovalenko

1979-07-22

M. Mažvydo

4565

Tian Šanis, Kirgizija

J. Daugvila, K. Karčiauskas, P. Koncė, A. Mozūraitytė, V. Šaduikis

1979-07-24

Vilniaus universiteto

4740

Tian Šanis, Kirgizija

J. Daugvila, K. Karčiauskas, P. Koncė, A. Mozūraitytė, V. Šaduikis

1979-07-31

Nemuno

4650

Tian Šanis, Kirgizija

V. Bitinas, R. Augūnas, J. Muliuolis, V. Paplauskas, L. Zakarevičius, I. Migla

1984-08-04

Lituanika

6004

Pamyras, Tadžikija

B. Varsackas, J. Burokaitė, A. Gudelis, S. Navickas, R. Simutis

1984-08-06

Kauno politechnikos instituto

5879

Pamyras, Tadžikija

J. Bajorienė, S. Navickas, A. Bloškys, O. Usikas

1984-08-07

Dariaus ir Girėno

6002

Pamyras, Tadžikija

V. Melentjev, E. Klikūnas, A. Avulis, K. Baleišis

1984-08-11

Brolių Bajorų

5596

Pamyras, Tadžikija

J. Bajorienė, A. Gudelis, S. Navickas, R. Simutis, B. Varsackis

1984-08-16

Vytauto

5586

Pamyras, Tadžikija

Z. Grigas, E. Klikūnas

1984-08-16

AkademikoK. Baršausko

5649

Pamyras, Tadžikija

V. Paulikas, J. Burokaitė, A. Asavkinas, V. Mačernis,A. Gudelis

1984-08-16

Šaulių

5616

Pamyras, Tadžikija

A. Bloškys, R. Simutis, R. Kripaitytė, J. Pleskus

1984-08-18

Mildos

5378

Pamyras, Tadžikija

A. Gudelis, J. Pleskus

1984-08

Audros

5449

Pamyras, Tadžikija

B. Varsackis, J. Burokaitė, A. Bloškys, Z. Staponas

1985-07-18

Lietuvos turistų

2608

Užbaikalė

V. Laucius, D. Vaičiulis, R. Gogelis, V. Navickas, J. Sakalauskas, A. Šarkauskas, J. Jurgelionis

2003-09-01

Karaliaus Mindaugo

5887

Pamyras, Tadžikija

S. Vilius, R. Ališauskas

2008-07-172008-08-01

Senojo VilniausVilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK)

55706130

Kunlunis, Kinija

Š. Zigmantas, S. Damulevičius, J. Jorudas, A. Kuras, Š. Oberauskas, V. Umbrasas, I. Vėjelytė, D. Zigmantas, G. Žalkauskaitė

2009-08-01

Lietuvos 1000‑mečio

4711

Tian Šanis, Kirgizija

A. Bazys, Ž. Bazienė, V. Kyga, M. Milius, A. Vanagickas, K. Baleišis, R. Baleišienė, Š. Baleišis, G. Statinis, A. Vološkevičiūtė, L. Vološkevičius

2009-08-02

Dotnuvos

4284

Tian Šanis, Kirgizija

K. Baleišis, R. Baleišienė, Š. Baleišis, R. Brazauskas, V. Dumbravas, T. Dumbravas, G. Statinis, L. Vološkevičius, A. Vološkevičiūtė

2009-08-04

Bangos

4620

Tian Šanis, Kirgizija

V. Šaduikis, A. Peištaras

 

3 lent. Lietuvos ir Pabaltijo (nuo 1990 Baltijos šalių) alpinizmo čempionai (5 k. ir daugiau, 1961-2008)

V., pavardė

Lietuvos čempionas (metai)

Pabaltijo (Baltijos šalių) čempionas (metai)

J. Jurgelionis

9 k. (1961-65, 1969, 1972 - 2 k., 1976)

-

A. Bazys

8 k. (1994, 1995, 1999, 2000, 2005, 2007 - 2 k., 2008)

1 k. (1999)

S. Vilius

8 k. (2001 ir 2002 - po 2 k., 2003, 2004, 2006, 2007)

4 k. (2002-04, 2006)

Z. Blažaitis

7 k. (1973, 1974, 1976, 1977, 1981, 1983, 1984)

6 k. (1974, 1977-81)

A. Peseckas

6 k. (1997, 1998, 2000, 2003, 2005, 2007)

3 k. (1998, 2003, 2005)

 

4 lent. Svarbiausios ekspedicijos (1959-2009)

Data

Vieta

Rezultatas

Vadovas

1959

Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija

Įkopta į Gedimino Akstino (4350 m) ir Lietuvos alpinistų (4150 m) viršūnes

M. Melinskaitė

1964

Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija

Rastos 3 bevardės viršūnės ir pavadintos Lietuvos (6080 m), Donelaičio (5837 m) ir M. K. Čiurlionio (5794 m) vardais

K. Monstvilas

1965

Lenino viršūnė, 7134 m, Pamyras, Tadžikija

Pirmą kartą įkopta į > 7000 m viršūnę

K. Monstvilas

1967

Ismailo Samani (buv. Komunizmo) viršūnė (7495 m), aukščiausia Pamyre, Tadžikija

Pasiektas 5300 m aukštis ledyne, tada 7 dalyviai įkopė į Lenino viršūnę

K. Monstvilas

1968

Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija

Karūnos viršūnių (4860 m) traversas

A. Kubilius

1969

Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija

Lietuvos alpiniada (96 žm.), V. Šaduikio grupė užėmė 4 v. SSRS čempionate

V. Viršilas

1970

Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija

Pakartotinai įkopta į Lietuvos, Donelaičio ir M. K. Čiurlionio viršūnes

J. Jurgelionis

1971

Ismailo Samani viršūnė, Pamyras, Tadžikija

Įkopė J. Okulič-Kazarinas (vadovas) ir 7 alpinistai

V. Šaduikis

1972

Ušbos viršūnė, 4710 m, Kaukazas, Gruzija

Įkopė 2 grupės, 9 alpinistai

Z. Blažaitis,A. Petrauskas

1972

Ismailo Samani viršūnė, Pamyras, Tadžikija

Tarpt. alpiniada, įkopė 5 alpinistai

K. Monstvilas

1972

Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija

Įkopta į Bodchanos viršūnę (5304 m), į bevardę viršūnę, ji pavadinta Vilniaus vardu

V. Šaduikis

1974

Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija

Alpiniada (36 žm.), įkopta į Lietuvos, Donelaičio, M. K. Čiurlionio, Markso (6726 m) ir Engelso (6510 m) viršūnes

V. Viršilas

1977

Gisaro klng., Pamyras, Tadžikija

Įkopta į sudėtingą Zamin Karoro viršūnę

V. Čapkevičius

1978

Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija

Įkopta į Čapdaros viršūnę (5297 m)

R. Cicėnas

1979

Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija

Įkopta į 3 bevardes viršūnes, jos pavadintosM. Mažvydo, Vilniaus u‑to ir Nemuno vardais

V. Stepulis

1979

Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija

Įkopta į Bodchanos viršūnę (5304 m)

V. Čapkevičius

1980

Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija

Įkopta į Čimtargos (5487 m) ir Zindono (4800 m) viršūnes

R. Neverauskas

1981

Ušbos viršūnė, Kaukazas, Gruzija

Įkopta į viršūnę (4710 m) sunkiausiu maršrutu

A. Podolinskis

1982

Kirgiz Ata tarpeklis, Kičik Alajus, Kirgizija

Įkopta į Ošo viršūnę (4180 m). SSRS čempionate 7 v. (uolų klasė)

Z. Blažaitis

1983

Terskėj Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija

Įkopta į Džigito viršūnę

V. Čapkevičius

1984

Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija

9 bevardės viršūnės pavadintos lietuviškais vardais

A. Gudelis

1985

Turkestano klng., Pamyras, Tadžikija

Įkopta į S. Andrejevo (5127 m) ir Mušketovo (5009 m) viršūnes

E. Klikūnas

1985

Kaukazas, Rusijos federacija

Įkopta į Krumkolo viršūnę (4676 m) sunkiausiu maršrutu

A. Gudelis

1986

Kaukazas, Gruzija

Įkopta į Čatyno viršukalnę (4368 m)

Z. Blažaitis

1987

Kurušo k., Dagestanas, Rusijos Federacija

Įkopta į Jarydago viršūnę (4100 m), SSRS uolų klasės čempionate 4 v.

A. Gudelis

1987

Lenino viršūnė, Pamyras, Tadžikija

Įkopė 10 alpinistų

K. Baleišis

1989

Korženevskajos (7105 m) ir I. Samani (7495 m) viršūnės, Pamyras, Tadžikija

Pirmą kartą Lietuvos alpinistų ekspedicija įkopė į dvi > 7000 m viršūnes

M. Strumskis

1989

Kaskadų kalnai, JAV

Įkopta į M. Rainier (4390 m), Stiuart, Shaksen viršūnes

A. Bertulis (JAV)V. Šaduikis

1990

Tengri Tago klng., Tian Šanis, Kirgizija

Įkopta į Chan Tengri viršūnę (6995 m) kartu su JAV, Australijos lietuviais

A. Lukšas

1991

Himalajai, Tibetas

Žvalgybinė ekspedicija prie Everesto

V. Šaduikis

1992

Everestas (8848 m.), Himalajai, Tibetas

Įkopta iš Tibeto pusės iki 7900 m

A. Bertulis,V. Šaduikis

1993

Everestas (8848 m.), Himalajai, Tibetas

1993 05 10 V. Vitkauskas iš Nepalo pusės įkopė į Everestą

Nepaloekspedicija

2003

Himalajai, Tibetas

2003 05 30 S. Vilius iš Tibeto pusės įkopė į Everestą

Estų ekspedicija

2004

Sisia Pangma (8027 m.), Himalajai, Tibetas

2004 05 16 į viršūnę įkopė M. Leskauskas.

S. Vilius

2005

Tian Šanis, Kirgizija

Įkopta į Chan Tengri (6995 m), Pobedos (7439 m) viršūnės

A. Peseckas

2006

Karakorumas, Pakistanas

2006 07 26 S. Vilius įkopė į Gašerbrumą II (8035 m)

S. Vilius

2007

Karakorumas, Pakistanas

Įkopta į Broud Pik (8047 m)

S. Vilius

2008

Kunlunas, Kinija

Įkopta į Senojo Vilniaus ir VUŽK viršūnes

Š. Zigmantas

2009

Aliaska, JAV

Įkopta į Makinlį (6194 m)

S. Vilius

2009

Tian Šanis, Kirgizija

Turiada-alpiniada su įkopimais į Gedimino Akstino, Lietuvos alpinistų ir 3 bevardes viršūnes

A. Jucevičius, V. Šaduikis

Lietuvos alpinizmo asociacijos (iki 1996 fed‑jos) prezidentai (pirmininkai): G. Akstinas (1957-59), V. Vosylius (1959-06-16-08-02), V. Viršilas (1959-67, 1976-79), J. Okulič-Kazarinas (1967-71), K. Monstvilas (1971-76), V. Šaduikis (1979-93), K. Baleišis (1993-96), V. Vitkauskas (1996-99), V. Barkevičius (1999-2001), A. Asevičius (2001-05), M. Pulkauninkas (2005-07), S. Vilius (2007-09), S. Barauskas (nuo 2009).

L: J. Krištopaitis Snieguotos viršūnės Vilnius 1960; Kalnai lieka rymoti / sud. A. Kubilius Vilnius 1970; Kalnų takais / sud. A. Kubilius 1981; J. Jakštas Everesto glėbyje Vilnius 1992; V. Vitkauskas Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World Vilnius 1998; V. Vitkauskas Everestas - manoji lemtis Vilnius 2002; R. Augūnas Žmonės kalnuose Vilnius 2002; A. Kumža Himalajai Vilnius 2005.

Vytautas Viršilas

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.