Prieš 55 pirmiesiems šešiems žymiems Lietuvos sporto veikėjams suteikti Lietuvos nusipelnusių kūno kultūros ir sporto veikėjų vardai.
2017-10-18

Pirmiesiems šešiems žymiems Lietuvos sporto veikėjams: Stepui Butautui, Valerijui Grešnovui, Stanislovui Stonkui, Algirdui Šocikui, Jonui Ulozai ir Ričardui Vaitkevičiui, suteikti Lietuvos nusipelnusių kūno kultūros ir sporto veikėjų vardai.

Butautas Stepas (1925 08 25 Kaunas - 2001 03 22 ten pat), krepšininkas, treneris, sporto organizatorius. Dėstytojas. SSRS nusip. sp. m. (1950). LSRS (1962), SSRS (1963) nusip. treneris. LSSR nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1962). 1948 baigė LVKKI ir įgijo fiz. lavinimo dėst. specialybę. 1951-75 KPI Fiz. auklėjimo katedros dėst., doc. (1971), 1971-77 vedėjas, 1978-85 LVKKI Žaidimų katedros vedėjas. 1960-66 Kauno Politechnikos moterų, 1975-78 Žalgirio vyrų krepšinio komandų vyr. treneris. 1952, 1975-79 Lietuvos vyrų, 1947 moterų, 1958-64 SSRS moterų rinktinių vyr. treneris. Jo vadovaujama SSRS moterų rinktinė po 2 k. laimėjo pasaulio (1959, 1964), Europos (1962, 1964) čempionatus. 1967-68, 1970 dirbo Kubos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneriu. Žaidė LVKKI (1947-50), Kauno KTK Dinamo (1944-46), Kauno ASK (1945), KPI Žalgirio (1950-55) komandose. 1945-56 Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas, kapitonas: žaidė 50 rungtynių, pelnė 420 taškų. Lietuvos vyrų krepšinio 8 k. čempionas (1945, 1947-49, 1952, 1954-56). SSRS vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas (1947-54), SSRS 2 k. čempionas (1947, 1951), SSRS čempionatų 2 k. sidabro (1949, 1952), 4 k. bronzos (1953-56), SSRS žiemos čempionatų 2 k. aukso (1948, 1954) medalių laimėtojas. Europos vyrų krepšinio 3 k. čempionas (1947 Praha, 1951 Paryžius, 1953 Maskva). XV OŽ (1952 Helsinkis) sidabro medalio laimėtojas. Lietuvos krepšinio fed‑jos pirm. (1959-61), Trenerių tarybos vad. (1980-89). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas (1994), KKSD 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2000). Parašė kn.: Krepšinis (1954), Tarybų Lietuvos krepšinis (su kt.,1985).

Griešnovas Valerijus (1914 01 01 Samara, Rusija - 1987 03 19 Kaunas), krepšininkas, krepšinio, rankinio, regbio, žolės riedulio treneris. Dėstytojas. SSRS nusip. krepšinio tr. (1957). 1948 baigęs LVKKI, 1945-80 jame dėstė. 1953-61 Žaidimų katedros vedėjas, doc. (1972). Be krepšinio ir rankinio, vadovavo regbio, žolės riedulio (nuo 1954) ir badmintono (nuo 1962) pratyboms, 1959-80 dėstė rankinio specializacijos kursą. Vienas rankinio, regbio, žolės riedulio pradininkų Lietuvoje. Kauno (1934) ir Lietuvos (1935) krepšinio rinktinių žaidėjas, žaidė tarpt. rungtynes su Rygos ir Latvijos rinktinėmis. 1945 Lietuvos moterų krepšinio rinktinės, 1947 Lietuvos jaunių krepšinio rinktinės, SSRS čempionės, 1957-58 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, Kauno Žalgirio vyrų krepšinio komandos, SSRS čempionatų dalyvės, vyr. treneris. 1955-65 treniravo LVKKI vyrų rankinio komandą (nuo 1962 Atletas), SSRS čempionę (1963). Parašė kn. Sportiniai žaidimai (su kt., 1 d. 1978).

Stonkus Stanislovas (1931 12 29 Telšiai - 2012 02 19 Kaunas), krepšininkas, krepšinio teisėjas, sporto mokslininkas. SSRS nusip. sp. m. (1956). Tarpt. kategorijos teis. (1962). LSSR nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1962). Habil. dr. (social. m., ped. m. dr. 1987). LTOK garbės narys (2005). LOA akademikas (2005). LKKA įtakingiausiasis (2010). Nusipelnęs LR sporto darbuotojas (2012). 1954 baigė LVKKI. Pirmasis tr. mkt. J. Krukis. 6 k. Lietuvos (1951-53, 1956-58), SSRS (1951) krepšinio čempionas, SSRS čempionatų sidabro (1952), bronzos (1953-55) medalininkas. SSRS krepšinio taurės (1953), SSRS žiemos krepšinio čempionatų 1 v. (1953, 1954), 2 v. (1955), SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybų 3 v. (1956) laimėtojas. Europos čempionas (1957), bronzos medalininkas (1955). XV OŽ (1952 Helsinkis, Suomija) dalyvis, XVI OŽ (1956 Melburnas, Melbourne, Australija) vicečempionas. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas (1951-57): žaidė 56 rungtynes, pelnė 999 taškus. 1958-2009 dirbo LKKA (iki 1995 LVKKI, iki 1999 LKKI): iki 1961 Žaidimų katedros dėstytojas, 1961-78 tos katedros vedėjas, doc. (1968), 1978 prorektorius studijų reikalams, 1978-90 rektorius, prof. (1989), 1990-92 Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros prof., 1992-2003 tos katedros vedėjas, 2003-09 Sportinių žaidimų katedros profesorius. LVKKI Senato pirmininkas (1992-95). 1974 Tartu (Estija) u‑te apgynė ped. m. kand. (dab. dr.) disertaciją Techninio ir taktinio jaunųjų krepšininkų (13-14 ir 15-16 m.) rengimo metodikos tobulinimo keliai, 1987 Jungtinėje mokslo taryboje prie Maskvos centrinio kūno kult. i‑to - ped. m. dr. disertaciją Teoriniai ir metodiniai krepšininkų rengimo pagrindai. Moksl. tyrimų sritys - kūno kult. ir sporto terminologija, olimpizmas, olimpinio sporto istorija ir jo ugdomasis poveikis, krepšinio istorija, krepšininkų ir komandų rengimo didaktinė technologija. Lietuvos sporto mokslo darbų konkurso laimėtojas (1983, 2005). Mokslo žrn. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (1998-2010), Lietuvos sporto enciklopedijos (nuo 2007) vyr. redaktorius. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas (2003-08), Lietuvos sporto mokslo tarybos narys (nuo 2004). Žrn. Sporto mokslas red. tarybos (nuo 1995), Lenkijos, Latvijos mokslo žrn. red. kolegijų narys. 20 m. (1961-71, 1979-83, 1990-94) vadovavo Lietuvos krepšinio fed‑jai, nuo 2009 šios fed‑jos garbės narys. LTOK viceprez. (1992-96), Lietuvos kilnaus elgesio sporte k‑to prez. (1992-98). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas (1995), KKSK medalis Už aukštus sportinius pasiekimus (1980), KKSK ir KKSD medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1980, 1988, 1992, 1997), KKSD Sporto garbės kryžius (2006), LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006), LTOK dvidešimtmečio medalis (2008), LTOK Olimpiniai žiedai (2012), Lietuvos krepšinio fed‑jos 1 laipsnio medalis Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui (2008). Parašė kn.: Krepšinis ir krepšininkai (su V. Kazakevičiumi, 1966), Treniruokimės savarankiškai (1967, lietuvių, rusų, serbų k.), Lietuvos krepšinis (su kt., 1971), Žaidžiame krepšinį (1976 21982 31997, 1982 Talinas, estų k., 1984 Maskva, rusų k.), Tarybų Lietuvos krepšinis (su kt., 1985), Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų (1992), Olimpinis krepšinis (1996), Krepšinio testai (2000), Lithuania: A Success Story (su kt., 2006); monografijas: Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį (2 t. 1991, 1992), Olimpinis 1992 m. krepšinis (1993), Neslūgstančios krepšinio vilnys (1999), Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904-1958 (2003), Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai (2007), Sporto terminų žodynas (1996 22002); vadovėlius: Krepšinis (1985), Žaidimai. Teorija ir didaktika (su kt., 1994 21998 32002), Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000), Olimpija (2002), Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika. (2003), Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925-2008 m.) (su A. Bertašiumi, 2009 22014), Jie dovanojo Lietuvai krepšinį: Gimtosios šalies krepšinio trenerių 90 metų kelionės atgarsiai (su M. Balčiūnu, 2011), Jie platino ir gilino Lietuvos krepšinio upę. Įžvalgos: uolūs mūsų krepšinio plėtotės talkininkai (su M. Balčiūnu, 2012).
L: Stanislovas Stonkus - sporto ir mokslo ąžuolas (sud. Z. Motiekaitis, E. Puišienė) Vilnius 2015.

Šocikas Algirdas (1928 05 14 Žalias Ostempas, Žaslių vlsč., Trakų apskr. - 2012 11 21 Kaunas), boksininkas, treneris, teisėjas. SSRS nusip. sp. m. (1955). LSSR nusip. kūno kult. ir sporto veikėjas (1962). SSRS nusip. tr. (1964). Sąj. kategorijos teis. (1983). Kauno miesto garbės pilietis (1997). 1959 baigė LVKKI. 1975-77 Kauno Žalgirio bokso m‑los vyr. treneris, 1977-99 LKKA Kovinių sporto šakų katedros dėstytojas, doc. (1980). 6 k. Lietuvos sunkiojo svorio bokso čempionas (1947, 1948, 1951-53, 1956), 2 k. Lietuvos komandinio bokso čempionato (su Kauno komanda, 1948, 1949), Lietuvos spartakiados bokso varžybų (1956) laimėtojas. 3 k. Pabaltijo (1948, 1950, 1952), 6 k. SSRS (1950-54, 1956) sunkiojo svorio bokso čempionas, vicečempionas (1949), SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas (1956). 2 k. Europos sunkiojo svorio bokso čempionas (1953 Varšuva, Lenkija, 1955 Berlynas, Vokietija). XV OŽ (1952 Helsinkis, Suomija) dalyvis (5-8 v.). Pirmasis tr. A. Zaboras. Ringe praleido 11 metų: turėjo 128 kovas, pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais. Pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu. Nuo 1957 Lietuvos bokso rinktinės treneris. Žymiausieji auklėtiniai: R. Tamulis, A. Zurza, J. Juocevičius, N. Jerofėjevas, J. Čepulis ir kiti. Nuo 1996 Kaune kasmet rengiamas tarpt. ∆ bokso turnyras, kurio nugalėtojai apdovanojami medaliais ir stiklinėmis ∆ bokso pirštinėmis. Lietuvos sporto muziejuje Kaune saugomas ∆ biustas (skulpt. V. Žuklys), jo pergales liudijantys eksponatai, nuotraukos ir kita. Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto (CIFP) Garbės diplomas (Awarded Fair Play Diploma for Sports Career in the Spirit of Fair Play, 1993), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas (1994) ir 2 laipsnio ordinas (1998), KKSD 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2003), LTOK Olimpinė žvaigždė (2003), Garbės ženklas (2008). Parašė knygas: Sporto taisyklės ir sportinės aistros (su K. Andziuliu, 1964), Ringe ir už jo (1966, liet. ir rusų k.), Ketvirtasis raundas (1974, rusų k., 1984, liet. k.), Bokso taktika (1978), Pradedančiųjų boksininkų mokymo metodika (1978), Boksininkų treniruočių krūvio organizacija ir planavimas (1982), Kai kurie emociniai stresai (nerimas, baimė) bokso sporte (su kt., 1982), Boksininkų treniruočių metodika (1986).

L: V. Steponaitis Tarybų Sąjungos bokso čempionas Algirdas Šocikas 1954, V. Ogurenkovas, S. Vaintraubas Šocikas ringe 1961, R. Tirilis Lietuvos vyrai ringe 1999, S. L. Karalevičius Bokso milžinai: iš pasaulio ir Lietuvos bokso istorijos 2007, J. Vanagas Šančių praeities takais 2009.

 

Uloza Jonas (1911 08 29 Mikališkiai, Marijampolės apskr. - 1997 07 15 Vilnius), futbolininkas, sporto organizatorius. LSSR nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1961). 1946 baigė Maskvos kūno kult. i‑to Karinį f‑tą. Futbolą žaidė Kauno LFLS (1931-34) ir Tauro (1934-35) komandose. Lietuvos futbolo čempionas (1932). 1946 Respublikinio kūno kultūros ir sporto k‑to pirm. pavaduotojas, 1946-53 pirmininkas. Lietuvos futbolo fed‑jos pirm. (1959-63), pirm. pavaduotojas (1963-66).

 

Vaitkevičius Ričardas (1933 05 06 Vilnius - 1996 01 03 ten pat), irkluotojas, treneris, teisėjas. LSSR (1961), SSRS (1965) nusip. treneris. SSRS tarpt. klasės sp. m. (1965). LSSR nusip. kūno kult. ir sporto darbuotojas (1967). 1957 baigė Trenerių m‑lą prie Leningrado P. Lesgafto kūno kult. i‑to. 8 k. Lietuvos irklavimo čempionas: vienvietės (2000 m - 1952), pavienės keturvietės su vairininku (1958, 1959), aštuonvietės (1957, 1960, 1961, 1964, 1966). 4 k. SSRS aštuonvietės irklavimo čempionas (1961-64), SSRS tautų spartakiados aštuonvietės irklavimo varžybų laimėtojas (1963). 2 k. Europos (1963, 1964) ir pasaulio (1962) vicečempionas (visus kartus su SSRS aštuonvietės įgulomis). XVII OŽ (1960 Roma, Italija) atrankos varžybų dalyvis su SSRS dviviete, XVIII OŽ (Tokijas, Japonija) 5 v. laimėtojas su SSRS aštuonviete. 1957-72, 1979-93 sporto d‑jų Žalgiris, 1972-79 Dinamo irklavimo treneris. Žymiausi auklėtiniai: SSRS sp. m. A. Bagdonavičius, J. V. Briedis, A. Čikotas, J. A. Jagelavičius, C. Jucys, P. Z. Jukna, P. Karla, R. Levickas, D. Lukošius ir kt. irkluotojai. Teisėjavo Lietuvos ir SSRS įv. rango irklavimo varžybose (1957-93).

 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.