Prieš 55 metus Kaune paaiškėjo pirmieji Lietuvos kartingų čempionai.
2017-11-11

Kartingas, techninė sporto šaka - mikrolitražinių lenktyninių automobilių (kartų) lenktynės. ∆ - pirma automobilių sporto pakopa (aukščiausioji - Formulės‑1 lenktynės). Trasa: 600-1800 m ilgio, 8-12 m pločio, su daugybe posūkių; pasiekiamas iki 160 km/h greitis. Skiriamos šios klasės pagal amžių: Formulė mini (vairuotojo amžius 8-14 m., minimali karto su vairuotoju masė 105 kg, maksimalusis greitis ~ 90 km/h), KZ2 (nuo 15 m., 175 kg, ~ 150 km/h), ROK jauniai (13-15 m., 145 kg, ~ 140 km/h), ROK (nuo 15 m., 160 kg, ~ 150 km/h).

Panašų į kartą automobiliuką 1956 pagamino A. Inglusas ir L. Borelis (abu JAV), 1957 JAV įregistruota pirmoji ∆ org-ja - Gokarto klubas. 1956 m. įkurta Tarptautinės automobilių federacijos Kartingo komisija (CIK-FIA). ∆ populiariausias Italijoje.

LIETUVOJE pirmuosius kartus 1961 pagamino V. Černiauskas, P. Kazakevičius ir S. Šostauskas. Pirmieji ∆ varžybų organizatoriai - J. Marculanas, A. Paurys, S. Vitkauskas. 1962 05 25 Vilniuje, Vingio parke, įvyko I Lietuvos ∆ čempionato pirmasis etapas (startavo 20 kartų): čempionais po keturių etapų tapo V. Šermukšnis (125 ccm klasė) ir R. Selemonavičius (175 ccm klasė).

1978 Lietuvos čempionate startavo ~ 140 vienos klasės dalyvių, buvo įrengtos 6 ∆ trasos (Anykščiuose, Aukštadvaryje, Raguvoje, Smalininkuose, Šiauliuose, Vilniuje). 1984 veikė 18 techninių sporto klubų, 1985-88 varžėsi ~ 180 trijų klasių sportininkų.

Lietuvos ∆ komanda SSRS čempionate 1963 užėmė 2 v., 1964 ir 1985 - 3 v., prizininkais tapo R. Selemonavičius (2 v. 1966), V. Sabotaitis (2 v. 1979 ir 3 v. 1980), M. Kirkilas (3 v. 1973), V. Novikovas (3 v. 1979) ir A. Fedorcevas (3 v. 1980). 1963-91 vyko Pabaltijo pirmenybės: Lietuvos komanda nugalėjo 2 k. (1963 ir 1982), Pabaltijo čempionais tapo K. Kolbušauskas (1963), R. Selemonavičius (1963 ir 1967), I. Mankevičius, R. Šciuckas (abu 1972), A. Fedorcevas (1979). A. Šlapikas (3 v. 1962), V. Vaičiulis (3 v. 1966), A. Jablonskis (3 v. 1979) tapo SSRS čempionatų prizininkais, V. Sabataitis (2 v.), A. Jablonskis (3 v.) - 1979 SSRS tautų spartakiados prizininkais. Z. Sakalauskas 1985 pateko į SSRS rinktinę. I SSRS jaunimo žaidynėse (1985) E. Valiukevičius užėmė 1 v., S. Girdauskas - 3 vietą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ∆ sportą koordinavo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Kartingo k‑tas (vad. S. Vitkauskas iki 1992, 1992 E. Udras, 1993-95 A. Bilevičius, 1995-96 K. Juzevičius, nuo 1996 R. Austinskas), nuo 1999 - Lietuvos kartingo federacija (LKF; 2000 ją pripažino CIK-FIA). Lietuvos čempionatuose kovojama dėl 6 klasių čempionų vardų, dalyvauja ~ 70 pilotų, čempionatai vyksta Aukštadvario, Šiaulių, Vilniaus kartodromuose. Lenktynininkai, tapę Lietuvos čempionais daugiau kaip 1 kartą, išvardyti 1 lent., komandos čempionės - 2 lentelėje. Nuo 1994 pradėtos rengti Baltijos šalių taurės varžybos. 1997-98 nugalėjo Lietuvos komanda, laimėję sportininkai nurodyti 3 lentelėje.

Atsirado galimybė dalyvauti pasaulio ir Europos ∆ čempionatuose. 2000 pasaulio čempionato etape Belgijoje A. Beleška ICA klasės varžybose užėmė 10 v., 2001 Europos čempionato etape Čekijoje Ž. Oškutis - 5 v.; galutinėje įskaitoje Ž. Oškutis buvo 13‑as, A. Beleška - 16‑as. 2006 Pasaulio taurės ICA klasės varžybose K. Vasiliauskas užėmė 13 v., S. Juodviršis ROK jaunių klasės - 3 vietą. 2007 pasaulio čempionato KF1 klasės varžybose K. Vasiliauskas buvo 23‑ias, Europos čempionato KZ2 klasės bendrojoje įskaitoje - penktas.

 

 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.