Prieš 55 metus Kačerginės trasoje įvyko I Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių čempionatas.
2018-09-28

Automobilių sportas, technikos sporto šaka - varžybos lenktyniniais, sportiniais ir serijinės gamybos automobiliais. Svarbiausios automobilių lenktynių rūšys: žiedinės (uždarose vingiuotose trasose su lygia, kieta danga), treko (autodromuose, hipodromuose), greičio (spec. trasose; siekiama rekordinio absoliutaus greičio), kroso (uždarose raižytose vietovėse), ralio (trasa eina bendro naudojimo keliais su uždarais kelio ruožais, dažnai būna tūkstančių kilometrų ilgio; reikalaujama atvažiuoti į kontrolinius punktus tiksliai nustatytu laiku), kartingo, ralio kroso, sprinto, kalnų, slalomo ir kitos.

1894 07 22 įvyko pirmosios automobilių lenktynės Paryžiaus-Ruano (Rouen) kelyje. 1895 Prancūzijoje įsteigtas automobilininkų klubas, 1904 įkurta Tarptautinė valstybės pripažintų automobilių klubų asociacija, 1946 perorganizuota į Tarptautinę automobilių federaciją (Fédération Internationale de l'Automobile, FIA), ji dabar vienija ~ 100 narių. Nuo 1923 rengiami Europos, nuo 1950 - pasaulio žiedinių lenktynių čempionatai (Formulė 1). Pirmasis užregistruotas pasaulio greičio rekordas - 63,157 km/h (1898), 1983 absoliutų rekordą - 1019,45 km/h - pasiekė R. Noblis (Noble, D. Britanija).

LIETUVOJE (Kaune) 1926 03 20 įkurtas Lietuvos automobilių klubas (LAK), 1927 12 19 priimtas į Tarpt. automobilių asociaciją. 20 a. 4 d‑metyje surengtos ketverios automobilių ralio lenktynės Aplink Lietuvą: 1931 įvyko I (1020 km; iki 1100 ccm klasės varžybose nugalėjo G. Keras, >1100 ccm klasės - P. Hiksa), 1932 - II (1160 km; laimėjo P. Hiksa), 1937 - III (1256 km; II kategorijos automobiliais laimėjo M. Savelskis, I kategorijos - A. Korženiauskas), 1938 - IV (1278 km; laimėjo M. Savelskis). Lietuvos automobilininkai dalyvavo 4 tradicinėse Monte Karlo (Monte Carlo, Monakas) lenktynėse (kai kurių trasa ėjo ir per Lietuvą): 1931 K. Martinkus ir J. Pyragius bendrojoje įskaitoje užėmė 30 v., 1934 (3792 km) P. Hiksa ir Č. Burba - 37 v., 1935 (3792 km) P. Hiksa ir A. Jagminas - 66 v., 1937 (3702 km) Č. Burba ir V. Šulcas - 72 vietą.

1940 SSRS okupavus Lietuvą LAK veikla buvo uždrausta, įkurtas LSSR automobilių ir motociklų k‑tas (vad. Y. Ypas). Po II pasaul. karo vėl vyko masiniai žmonių suėmimai, žudymai ir trėmimai iš Lietuvos; jie neaplenkė ir sporto organizatorių bei sportininkų. ∆ plėtotei vadovavo SSRS ginkluotųjų pajėgų org‑ja SDAALR (iki 1948 OSOAVIACHIM, 1948-51 veikė SDAR - Savanoriškoji d‑ja armijai remti, SDAR - Savanoriškoji d‑ja aviacijai remti ir SDLR - Savanoriškoji d‑ja laivynui remti). 1946 automobilių ir motociklų klubas pradėjo veikti Vilniuje, 1947 - Kaune; 1946 ir 1947 jie organizavo motociklų lenktynes, 1950 surengtas automobilių ir motociklų ralis Aplink Tarybų Lietuvą (3 dienų, 1240 km, automobiliais Pobeda ir motociklais), lenktynių automobiliais nugalėtoju tapo S. Simonianas. ∆ pradėjo sparčiau plėtotis 1960 įkūrus LSSR automobilių ir motociklų sporto fed‑ją (1964 atsiskyrė savarankiškos LSSR automobilių sporto ir LSSR motociklų sporto fed‑jos); pirmininkai: V. Aleksanas (1960-62), V. Oleka (1962-70), K. A. Kurdzikauskas (1970-74), A. Černiauskas (1974-77), S. Rimkus (1978-81 ir 1986-90), R. Žeromskas (1981-85).

1960 įvyko I Lietuvos automobilių ralio čempionatas (3 skirtingų automobilių klasių čempionai: A. Strakšys ir L. Šuvalovas, A. Sakalauskas ir R. Januševičius, V. Oleka ir A. Petrokas), Pabaltijo automobilių ralio Pobedų klasės čempionais tapo A. Kurdzikauskas ir A. Riabčinskis, SSRS čempionate A. Sakalauskas ir R. Januševičius užėmė 3 v., 1961 P. Šatas ir V. Laužeckas tapo SSRS čempionais. l lentelėje pateikiami Lietuvos lenktynininkai - SSRS automobilių ralio čempionai ir prizininkai, 2 lentelėje - Lietuvos lenktynininkai - SSRS tautų spartakiadų automobilių ralio laimėtojai ir prizininkai. Lietuvos komanda 12 k. (1962, 1966-67, 1972, 1974-76, 1979, 1982-85) tapo SSRS automobilių ralio čempione, 5 k. (1968, 1980-81, 1987-88) užėmė 2 v., 3 k. (1969, 1978, 1986) - 3 v.; to nepavyko pasiekti nė vienai sąj. respublikai ir net Rusijos Federacijai.

l lent. Lietuvos lenktynininkai - SSRS automobilių ralio čempionai ir prizininkai

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

S. Alesius

2 v. (1982)3 v. (1979, 1984)

Z. Balčiūnas

2 v. (1982)3 v. (1984, 1985)

T. Banys

2 v. (1965)

R. Beresnevičius

1 v. (1984)2 v. (1987)

S. Brundza

1 v. (1974-76, 1978, 1979, 1981-83)2 v. (1975, 1986)3 v. (1972, 1974, 1986, 1987)

I. Charitopula

1 v. (1988, 1989)3 v. (1979, 1981, 1987)

R. Charūnas

1 v. (1965)

V. Čiutelė

2 v. (1966)3 v. (1967)

J. Dereškevičius

1 v. (1980, 1982)

G. Dovydėnas

1 v. (1988, 1989)3 v. (1987)

V. Federavičius

1 v. (1984)

A. Girdauskas

1 v. (1972, 1974, 1975, 1978-80, 1982, 1983)

K. Girdauskas

1 v. (1967, 1972, 1974-76, 1980, 1982)2 v. (1984, 1987)3 v. (1983)

V. Glambockas

3 v. (1973)

J. Grumadas

3 v. (1979, 1984)

A. Gudelis

3 v. (1981)

V. Izotovas

2 v. (1968)

R. Jakštas

3 v. (1979, 1980)

R. Jakučionis

3 v. (1970, 1974)

R. Januševičius

3 v. (1960)

A. Latakas

2 v. (1985)

V. Laužeckas

1 v. (1961)2 v. (1963)

A. Leckas

3 v. (1982)

Š. Liesis

2 v. (1982, 1984, 1987)3 v. (1983)

V. Makūnas

3 v. (1982)

S. Malinauskas

1 v. (1967)2 v. (1966, 1968)3 v. (1970)

G. Maškauskas

1 v. (1979)

J. Oleka

1 v. (1965)2 v. (1962)3 v. (1961)

V. Oleka

3 v. (1965)

V. Onuškevičius

2 v. (1984)

Z. Paskačimas

1 v. (1968)2 v. (1967)3 v. (1966)

L. Potapčikas

1 v. (1968, 1969, 1972)2 v. (1967, 1979)3 v. (1966)

E. Povilaitis

1 v. (1969, 1974, 1976)2 v. (1979)

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

A. Riabčinskis

2 v. (1962)

V. Riabčinskis

3 v. (1972)

V. Rožukas

1 v. (1975)2 v. (1982)

J. Sagatauskas

1 v. (1973, 1976)3 v. (1967)

A. Sakalauskas

3 v. (1960, 1965)

S. Simonianas

3 v. (1961)

A. Šalkauskas

2 v. (1987)3 v. (1984, 1985)

V. Šatas

1 v. (1961)2 v. (1963)

G. Štelmokas

1 v. (1979)2 v. (1985)

L. Šuvalovas

1 v. (1972, 1975)2 v. (1965)3 v. (1961)

A. Taletavičius

2 v. (1982)

P. Timofejevas

3 v. (1973)

E. Tumalevičius

1 v. (1981, 1983-88,1984 ir 1985 - nugalėjo dviejų automobilių klasių varžybose)

V. Tunikas

1 v. (1973)2 v. (1974)

A. Vadauskas

1 v. (1981)2 v. (1982, 1986)3 v. (1986, 1987)

J. Vaitėnas

1 v. (1974)3 v. (1961)

G. Vaškevičius

3 v. (1976)

P. Videika

1 v. (1981, 1983-88,1984 ir 1985 - nugalėjo dviejų automobilių klasių varžybose)

V. Vitkauskas

2 v. (1984)

2 lent. Lietuvos lenktynininkai - SSRS tautų spartakiadų automobilių ralio laimėtojai ir prizininkai

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

S. Alesius

3 v. (1979)

S. Brundza

1 v. (1975, 1979, 1983);3 v.(1986)

I. Charitopula

3 v. (1979)

V. Čiutele

3 v. (1967)

A. Girdauskas

1 v. (1975, 1979, 1983)

K. Girdauskas

1 v. (1967, 1975), 3 v. (1983)

J. Grumadas

3 v. (1979)

R. Jakštas

3 v. (1979)

R. Jakučionis

3 v. (1970)

S. Liesis

3 v. (1983)

S. Malinauskas

1 v. (1967, 1970)

G. Maškauskas

1 v. (1979)

Z. Paskačimas

2 v. (1967)

L. Potapčikas

2 v. (1967, 1979)

E. Povilaitis

2 v. (1979)

J. Sagatauskas

3 v. (1967)

G. Štelmokas

1 v. (1979)

L. Šuvalovas

1 v. (1975)

E. Tumalevičius

1 v. (1986)

A. Vadauskas

2 v. (1986)

P. Videika

1 v. (1986)

1960 Lietuvos lenktynininkai pirmą kartą dalyvavo žiemos automobilių ralio sąjunginėse komandinėse varžybose Estijoje ir Draugystės taurės varžybose Rusijoje. 1963 sąjungines komandines varžybas laimėjo Kauno, 1964 - Vilniaus taksi parko komanda. Lietuvos komanda dalyvavo SSRS tautų spartakiadų automobilių ralio varžybose ir 1967, 1975, 1979 užėmė 1 v., 1983 - 3 vietą. 1976 SSRS žiemos komandinio automobilių ralio čempionais tapo Lietuvos SDAALR komanda (S. Brundza, K. Girdauskas, L. Potapčikas ir kt.), 1979-81 - KPI klubo Politechnika (per tuos metus komandoje startavo A. Jurevičius, A. Vadauskas, Z. Balčiūnas, A. Taletavičius, J. Dereškevičius, V. Makūnas ir V. Leonavičius; buvo patobulinti automobiliai - ant stogo sumontuotos antenos su nedideliais žibintais), 1983 - Klaipėdos mėsos kombinato klubo Maistas (G. Štelmokas, V. Fedaravičius ir kt.) komandos.

1964 Lietuvos lenktynininkai pirmą kartą po II pasaul. karo dalyvavo tarpt. varžybose - automobilių ralio lenktynėse Raid Polski: V. Oleka (Moskvič) užėmė 2 v., P. Šatas ir V. Laužeckas (Volga) - 3 vietą. 1970 04 19-05 28 tarpžemyniniame supermaratone Londonas-Meksikas (~26 000 km; iš 96 finišą pasiekė 23 ekipažai) SSRS rinktinėje (1600 ccm automobilių klasė) dalyvavo K. Girdauskas (su G. Holmu ir V. Bubnovu) ir L. Potapčikas (su J. Lesovskiu ir E. Baženovu); L. Potapčikas užėmė 2 v. (absoliučiojoje įskaitoje - 12), K. Girdauskas - 3 v. (absoliučiojoje įskaitoje - 17). 1971 K. Girdauskas tapo Europos ralio vicečempionu. S. Brundza nugalėjo savo automobilių klasės varžybose pasaulio čempionatų etapuose Suomijoje 1973 (absoliučiojoje įskaitoje - 27 v.), 1980 (16 v.), 1981 (21 v.), 1982 (18 v.) ir Graikijoje Akropolis-1976 (6 v.); 1974 Europos turo tarpt. varžybose buvo pirmas absoliučiojoje įskaitoje, 1974 tapo Europos ralio čempionu.

Žiemos treko varžybose geriausią rezultatą pasiekė L. Vanžodis - 1978 SSRS čempionate laimėjo bronzos medalį.

1961 Nemuno žiede įvyko pirmasis Lietuvoje SSRS žiedinių lenktynių turas, 1962 dalyvavo ir lietuviai, 1963 SSRS čempionatui A. Jorudas ir A. Smaidžiūnas parengė savo konstrukcijos sport. automobilius, V. Aksijonaitis lenktyniniu automobiliu su savo konstrukcijos 500 ccm varikliu laimėjo sidabro medalį, Moskvič automobiliu T. Banys - sidabro, R. Januševičius - bronzos medalį. 1963 Nemuno žiede surengtas Lietuvos žiedinių lenktynių čempionatas, Valakampių žiede - Vakarinių naujienų prizo lenktynės. SSRS žiedinėse lenktynėse geriausių rezultatų pasiekę Lietuvos lenktynininkai nurodyti 3 ir 4 lentelėse; lietuviai atstovavo ir kt. šalių komandoms: R. Statnickas - Toljačio (Rusija; 1 v. 1984-85, 2 v. 1986, 3 v. 1983), E. Karpis - Rygos (Latvija; 2 v. 1984) ir kiti.

3 lent. Lietuvos lenktynininkai - SSRS žiedinių lenktynių čempionai ir prizininkai

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

V. Aksijonaitis

2 v. (1963)3 v. (1964)

Ž. Aleksandravičius

3 v. (1981)

T. Banys

2 v. (1963)

J. Dereškevičius

2 v. (1978)

E. Gražulis

3 v. (1987)

I. Izotovas

2 v. (1972)

R. Januševičius

3 v. (1963)

A. Jurevičius

3 v. (1975)

O. Kivertas

2 v. (1985)

R. Krasauskas

2 v. (1978)

G. Kupčikas

3 v. (1984-86)

L. Lipovskis

3 v. (1965)

G. Neverauskas

2 v. (1977)

R. Nurgalis

2 v. (1983)

V. Oleka

1 v. (1974, 1975)2 v. (1979)3 v. (1978, 1981)

V. Savickas

2 v. (1981)

R. Statnickas

2 v. (1987)

J. Šiaudkulis

1 v. (1977, 1978, 1982)2 v. (1983, 1984)3 v. (1977)

V. Tarailė

1 v. (1986, 1988 - nugalėjo dviejų automobilių klasių varžybose, 1989)2 v. (1981)3 v. (1983, 1984, 1989)

K. Tupė

3 v. (1973)

V. Vaišvila

1 v. (1975-77, 1984)

J. Vaitėnas

2 v. (1969)

V. Vasinas

2 v. (1989)

1962 Lietuvoje įvyko pirmosios automobilių kroso varžybos. 1982 Lietuvos čempionate pirmą kartą varžėsi lenktynininkai lengvų konstrukcijų bagiais (čempionais tapo R. Brundza, L. Vedeikis). Geriausių rezultatų SSRS automobilių kroso čempionatuose pasiekę Lietuvos lenktynininkai nurodyti 5 lentelėje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyksta Lietuvos automobilių ralio, kroso, ralio kroso, sprinto, kalnų, slalomo, žiedinių plento lenktynių, žiemos hipodromo čempionatai, Lietuvos Respublikos Prezidento taurės automobilių ralis Aplink Lietuvą ir kt. varžybos. Didž. laimėjimų Europos kroso čempionatuose pasiekė A. Simaška (1998 bronzos medalininkas, 1999 čempionas), N. Naujokaitis (2007, 2008 čempionas), M. Podgurskis (2007 bronzos medalininkas). Automobilių ralio varžybose Lietuvai atstovauja (nuo 2000) Australijos lietuvis D. M. Gocentas (1988, 1991-92 Azijos šalių automobilių ralio čempionas absoliučiojoje įskaitoje, daugelio tarpt. varžybų nugalėtojas ir prizininkas).

4 lent. Lietuvos lenktynininkai - SSRS tautų spartakiadų automobilių žiedinių lenktynių laimėtojai ir prizininkai

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

V. Jonušis

2 v. (1983)

G. Kupčikas

2 v. (1986)

V. Oleka

1 v. (1975)

V. Vaišvila

1 v. (1975)

5 lent. Lietuvos lenktynininkai - SSRS automobilių kroso čempionai ir prizininkai

V., pavardė

Užimta vieta (metai)

A. Čivinskas

3 v. (1970)

Z. Dugnas

2 v. (1978, 1979)

S. Grigaliūnas

1 v. (1979)

V. Laurinavičius

3 v. (1986)

V. Markelis

2 v. (1979)

V. Norkus

1 v. (1989)

P. Orvydas

1 v. (1988)

R. Petrauskas

2 v. (1986)

A. Vadauskas

1 v. (1986)

J. Vilkinis

3 v. (1972)

R. Zavistauskas

2 v. (1988)

Žymiausieji automobilių sporto teisėjai: V. Aleksandraitis, A. Andrašiūnas, R. Baltrušis-Baltrušaitis,E. Jakas, V. Nikolskis, V. Severinas, J. Vasiliauskas, E. Zavadskis, Š. Liesis ir kiti.

Prie Lietuvos Δ kūrimosi ir plėtros daug prisidėjo: J. Romanas, L. Daukša, K. Petrauskas, A. Reško, S. Žukauskas, V. Aleksandraitis, A. Andrašiūnas, R. Baltrušis-Baltrušaitis, V. Nikolskis, V. Severinas, V. Oleka, A. Čygas, E. Zavadskis, V. Aleksa, S. Alesius, E. Jakas, A. K. Kurdzikauskas, K. Gudžiūnas, S. Brundza, K. V. Girdauskas, A. Girdauskas, A. Andrijonas, A. Bilevičius, R. Barkauskas, A. Maulius, R. Austinskas, V. J. Čiutelė, V. Tarailė, J. Šiaudkulis, J. Balčiūnas, R. Barkauskas, Č. Padleišis, D. Juozelskis, O. Krikštanis, R. Venys, D. Jonušis, V. Jonušis, Š. Liesis ir kiti.

1990 įkurta Lietuvos automobilių sporto fed‑ja (LASF), 1994 priimta į FIA. Nuo 1996 fed‑joje veikia automobilių ralio, kartingo, žiedinių lenktynių, automobilių kroso, teisėjų, pradedančiųjų, senjorų, istorijos, senovinių automobilių ir automobilių turizmo k‑tai. LASF narių skaičius svyruoja ~ 50 juridinių asmenų, 2006 sporto klubuose sportavo 985 sportininkai, buvo 153 teisėjai (iš jų 34 nac. kategorijos). Fed‑jos prezidentai: A. Jankūnas (1990-95), S. Alesius (1995-2004), R. Austinskas (2004-09), G. Furmanavičius (nuo 2009).

L: V. Aleksa, A. Andrijonas Lenktynių trasų vingiuose Kaunas 2001; V. Aleksa Automobilių lenktynėse skaičiuojamas laikas Kaunas 2007.

Valentinas Aleksa

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.