Prieš 40 metų įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija
2018-03-01

Žolės riedulys, sportinis komandinis žaidimas. Jo dalyviai ant žolės lazda varinėja, mušinėja, perdavinėja ir smūgiuoja kamuoliuką (156-163 g), stengdamiesi jį įstumti, įmesti, įridenti ar (smūgiuojant) įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (91,4 × 55 m) sintetinės dangos aikštėje (rečiau natūralioje vejoje), kurios abiejuose galuose yra 3,66 m pločio ir 2,14 m aukščio vartai su tinklu. Aikštėje kamuoliukas varomas riestomis lazdomis, liečiamas tik kairiąja plokščia lazdos dalimi (dešiniąja, apvaliąja, puse žaisti draudžiama). Nuošalės taisyklės nėra. Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Įvarčiai ∆ gali būti įmušti 4 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio, iš 6,4 m baudinio metimo ir iš baudinio nuo 23 m linijos per 8 s varant kamuolį į vartus. Įvarčiai gali būti pelnomi tik iš smūgio zonos (pusapskritimio prieš vartus; iš toliau įmušti įvarčiai neįskaitomi). Mažieji kampiniai skiriami, kai besiginančios komandos žaidėjai paliečia kamuoliuką kūnu, kojomis arba ne pagal taisykles atakuoja varžovą savo smūgio zonoje. Teisėjui paskyrus mažąjį kampinį, abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinėje aikštės linijoje esančios kamuoliuko padavimo vietos, kiti laukia už smūgio zonos pusapskritimio. Besiginančios komandos didžioji dalis žaidėjų privalo pasitraukti už aikštės vidurio linijos. Prie savo vartų gali likti tik 5 gynėjai (su vartininku). Jie mažojo kampinio pradžios gali laukti vartuose, už galinės linijos ir šalia jų. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie smūgio zonos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už smūgio zonos ir tik tada į ją įžengę gali atakuoti vartus. Žaidžiama 2 kėliniai po 35 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 2 aikštės teisėjai.

∆ Egipte buvo žaidžiamas dar 2000 m., o Etiopijoje - 1000  m. prieš Kristų. Teigiama, kad ∆ yra seniausias žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Šį žaidimą po egiptiečių ir etiopų pamėgo senovės graikai ir romėnai; panašų į ∆ žaidimą žaidė actekai. Šiuolaikinis ∆ pradėtas žaisti 18 a. viduryje Anglijos m‑lose, oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861: Londono p. r. dalyje buvo įkurtas pirmasis vyrų ∆ klubas pasaulyje (Blackheath), netrukus kitas Anglijos sostinės klubas (Teddington) parengė pirmąsias taisykles (jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgio zonos taisyklė). 1886 šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos D. Britanijos žolės riedulio asociacijos (British Hockey Association) taisykles. 1887 Anglijos Oksfordo u‑te įkurta pirmoji moterų ∆ komanda.

Vyrų ∆ buvo įtrauktas į IV OŽ (1908 Londonas; varžėsi Anglijos, Airijos ir Škotijos rinktinės) ir VII OŽ (1920 Antverpenas) programą, nuo IX OŽ (1928 Amsterdamas) žaidžiama reguliariai. Daugiausia - 8 k. - olimpine čempione tapo Indijos rinktinė. Moterys ∆ žaidžia nuo XXII OŽ (1980 Maskva; čempionė - Zimbabvė). Daugiausia - 3 k.- olimpine čempione tapo Australijos rinktinė.

1924 P. Leotei (Léautey, Prancūzija) iniciatyva įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (Fédération Internationale de Hockey sur Gazon, FIH) 1964 vienijo 50 valstybių, 2011 - 127 valstybių fed‑jas. 1927 įkurta Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija (International Federation of Women‘s Hockey Associations, IFWHA); 1982 IFWHA prisijungė prie FIH. Pasaulio ∆ taurės vyrų varžybos rengiamos nuo 1971, moterų - nuo 1974; Pasaulio vyrų ∆ taurę daugiausia - 4 k. - laimėjo Pakistano, moterų - 6 k. - Olandijos rinktinė. 1969 įkurta Europos žolės riedulio federacija (European Hockey Federation, EHF) 2011 vienijo 45 nares (L. Čaikauskas, nuo 2003 Vykdomosios tarybos narys, R. Čaikauskas, 2007-09 Trenerių k‑to narys). Nuo 1970 rengiami Europos ∆ vyrų, nuo 1984 - moterų čempionatai. Vyrų čempione daugiausia - 7 k. - tapo Vokietijos, moterų - 8 k. - Olandijos rinktinė. 2007 įkurta Europos žolės riedulio lyga (Euro Hockey League, EHL) rengia 5 etapų varžybas.

LIETUVOJE ∆ pradžia siekia 1930, pirmiausia su juo susipažinta Klaipėdos krašte. Šis žaidimas buvo populiarus Vokietijoje, todėl juo susidomėjo ir Klaipėdos krašto vokiškos sporto org‑jos. Klaipėdos ∆ komandos nepriklausė Lietuvos sporto institucijoms ir su jomis nebendravo, rungtyniavo su Rytprūsių kolektyvais. Po 1934 vokiški klubai sunyko, ir šios sporto šakos varžybos nutrūko. Visoje Lietuvoje ∆ pritapo tik iš trečio karto. Pirmas bandymas - LVKKI studentus su ∆ supažindino V. Griešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų ∆ miesto rinktinė (sudaryta iš ledo ritulininkų) 1955 debiutavo I sąj. turnyre Maskvoje ir užėmė 5 v., 1956 Lietuvos rinktinė (Žalgiris) II sąj. turnyre Leningrade - 7 vietą. 1956 Kaune žaistos draugiškos rungtynės su SSRS I ir II rinktine (po atkaklios kovos pralaimėta 0:3 ir 0:1).

Antras bandymas - Lietuvos rinktinė (tr. A. Mickaus ir N. Dunderio suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai) išvyko į III sąj. turnyrą Voroneže (Rusija), kuriame buvo rungtyniaujama dėl kelialapių į 1969 I SSRS čempionatą, turnyre laimėta 3 v. (iš 6 komandų ) ir vėliau žaistos papildomos rungtynės su Latvija (1968 Kaune 0:0, Rygoje - 0:1). 1970 lietuviai (kauniečiai) vėl neįveikė atrankos barjero į SSRS čempionatą.

Trečias bandymas - Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas F. Paškevičius 1977 vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvos sporto klubą Fili susipažinti su ∆ ir 1977 11 05 subūrė Šiaulių Tauro moterų ∆ komandą. Tauro riedulininkės 1978 05 24-26 dalyvavo Maskvoje sezono atidarymo turnyre (užėmė 3 v.), 06 06-10 Šiauliuose ir 08 26-30 Maskvoje - SSRS šešių komandų pirmenybėse (3 v.). 1979 šiaulietės (tr. visuomenininkas F. Paškevičius) debiutavo SSRS I lygos pirmenybėse, užėmė 1 v. ir pateko į aukšč. lygą (1980 joje užėmė 7 v.; tr. R. Čaikauskas). 1978-80 SSRS moterų ∆ olimpinės rinktinės kandidatėmis buvo 4 šiaulietės: A. Maldonytė, G. Plūkaitė, L. Remeikaitė, O. Šimkutė (visų tr. R. Čaikauskas).

1978 03 01 įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF; pirmasis prezidiumo pirm. F. Paškevičius). 1978 surengtas I Lietuvos uždarų patalpų moterų, 1984 - vyrų čempionatas. 1979 įvyko I Lietuvos moterų ∆ čempionatas, jame dalyvavo 4 komandos. 1979 Lietuvos vyrų ∆ rinktinė (žaidė Kauno ir Vilniaus ledo ritulininkai, vyr. tr. A. Mickus, tr. ir vadovas F. Paškevičius) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 12 v. ir buvo išformuota.

1983 F. Paškevičius įkūrė pirmą Lietuvoje klubinę vyrų ∆ komandą - Kėdainių Chemiką, Kėdainiuose surengtas pirmasis uždarų patalpų vyrų ∆ 6 komandų turnyras (laimėjo Kėdainių Chemikas). 1983 12 17 išrinktas Vyrų žolės riedulio žaidimo atkūrimo Lietuvoje k‑tas (11 asmenų; pirm. E. Zaniauskas). 1984 04 14-15 Plungėje vyko pirmosios oficialios ∆ varžybos - I Lietuvos uždarų patalpų vyrų ∆ taurės turnyras (Lietuvos uždarų patalpų žolės riedulio taurių laimėtojos - vyrų ir moterų komandos - išvardytos 3 lent.); jį laimėjo Kėdainių Chemikas (tr. F. Paškevičius). 1984 Kėdainiuose surengtos I Lietuvos jaunių (16-17 m. vaikinų) ∆ pirmenybės (laimėjo Kėdainių rj. Kaplių prof. techn. m‑los jaunieji sportininkai; tr. E. Macenskis), Plungėje - I Lietuvos vyrų ∆ taurės finalinės varžybos (laimėjo Plungės Buitis; tr. E. Zaniauskas). 1985 vyko Nemuno sporto d‑jos XIII vasaros sporto žaidynių ∆ finalinės varžybos (laimėjo Kėdainių rj. rinktinė, tr. R. Kačinskas), I Lietuvos vyrų ∆ čempionatas (dalyvavo 10 komandų), laimėjo Vilniaus miesto I rinktinė; tr. F. Paškevičius (komandos - Lietuvos čempionės išvardytos 1 lent., uždarų patalpų čempionės - 2 lent.). 1986 vyko XI Lietuvos vasaros spartakiados vyrų (jaunimo komandos) ∆ finalinės varžybos (laimėjo Vilniaus miesto I rinktinė; tr. F. Paškevičius), I SSRS jaunių, iki 18 m., sporto žaidynių ∆ varžybos (Lietuvos vaikinų rinktinė užėmė 8 v. tarp 14 rinktinių). Pirmieji vyrų ∆ organizatoriai ir propaguotojai: F. Paškevičius (Kėdainiai, Vilniaus miestas ir rj.), E. Zaniauskas, P. Stakionis, J. Rondza ir K. Urniežius (Plungė), V. Kulišauskas (Panevėžys), A. Dieninis ir V. Kupšys (Zarasai), R. Mikalajūnas (Širvintos), A. Šernas ir M. Ziemelis (Biržai), G. Girdauskas ir V. Žukauskas (Vilkaviškis), S. Jokubauskas ir R. Kačinskas (Kėdainiai), V. Burbulis ir A. Kapčius (Druskininkai), J. Juškevičius (Utena), B. Žąsinienė (Joniškis), A. Skliutas (Varėna), V. Beržanskas (Kretinga), A. Kavaliauskas, Č. Marčiukaitis ir V. Vilipas (Vilniaus rj.).

1985 moterų komanda Tauras pirmą kartą laimėjo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę, po 2 metų vėl laimėjo SSRS taurę (net 7 Tauro riedulininkės buvo pakviestos į įv. amžiaus SSRS rinktines), su SSRS moterų rinktine Europos bronzos medalius pelnė O. Šimkutė-Kanaporienė ir V. Povilonytė-Čaikauskienė (abiejų tr. R. Čaikauskas, J. Sakalauskas, S. Monkus).

1988 ∆ jau buvo žaidžiamas 20 Lietuvos miestų ir rajonų. 1988 ir 1989 SSRS jaunių čempione tapo Lietuvos merginų rinktinė (vadovas V. Vaičeliūnas ir A. Kšivickas), 1989 SSRS jaunimo rinktinė (tr. R. Čaikauskas) pasaulio čempionate Kanadoje laimėjo bronzos medalius (vartininkė R. Baniulytė-Čepienė, žaidėjos R. Kriščiūnaitė ir R. Pilkauskaitė). 1990 Pasvalio rj. vykd. k‑to pirm. V. Lalo iniciatyva įkurta Pasvalio moterų komanda Svalia, kurios pagrindą sudarė Šiaulių sporto m‑los-internato auklėtinės (tr. A. Kšivickas ir V. Milkintas, vėliau V. Vaičeliūnas, vadovas R. Bubnelis), dalyvavo SSRS I lygos čempionate, bet Lietuvai atsiskyrus nuo SSRS išformuota.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę žolės riedulininkės savo pozicijų neužleido. Šiaulių komanda Tauras-Eurovil (tr. R. Čaikauskas) 1993 debiutavo Europos čempionų taurės turnyro B divizione ir iš karto pelnė kelialapį į elitinį divizioną, 1995 (Šiaulių pavadinimu) tarp stipriausių Europos klubų užėmė 3 vietą. 1997 Šiauliai iškrito į B divizioną, bet Šiaulių Gintros komanda (tr. V. Vaičeliūnas) 2002 Europos šalių čempionų taurės turnyro A divizione užėmė 4 vietą.

Lietuvos moterų nac. rinktinė (tr. R. Čaikauskas, V. Vaičeliūnas) 1999 Europos čempionato finalinėse varžybose užėmė 8 v. ir pateko į pasaulio čempionatą.

Europos uždarų patalpų riedulio čempionų taurės turnyruose Lietuvos klubai nuo 1994 rungtyniauja tik A divizione ir net 6 k. užėmė 4 vietą, 2002 Lietuvos moterų rinktinė (tr. R. Čaikauskas, V. Vaičeliūnas) tapo Europos vicečempione, 2003 I pasaulio čempionate liko šešta.

Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė 1999 laimėjo pirmuosius Europos uždarų patalpų čempionato sidabro medalius, 2001 tapo čempione, 2003 ir 2007pelnė bronzos, 2005 - sidabro medalius (tr. R. Čaikauskas, V. Vaičeliūnas), 2009 vėl tapo čempione (tr. G. Juodienė, R. Zubavičienė).

Lietuvoje surengta: 2002 Europos moterų ∆ čempionato atrankos turnyras, Europos jaunių (18 m. merginų), 2003 Europos jaunių (16 m. merginų), 2005 Europos jaunių (18 m. merginų) čempionatai (visi Šiauliuose), 2006 Europos jaunimo (21 m. merginų) ∆ čempionatas (Vilniuje), 2007 Europos moterų ∆ čempionatas, 2009 Europos jaunimo (21 m. merginų) uždarų patalpų riedulio čempionatas (abu Šiauliuose), 2009 Europos vyrų klubų, 2012 Europos jaunių (16 m. merginų) ∆ čempionatas (Vilniuje).

Žymesnieji treneriai (miestų ir rajonų): B. Žąsinienė (Joniškis), R. Kačinskas (Kėdainiai), V. Milkintas, R. Zubavičienė (Kelmė), V. Kulišauskas (Panevėžys), A. Bučmienė, G. Juodienė, O. Kanaporienė, V. Vaičeliūnas (Šiauliai), R. Buzienė, R. Chmeliauskas, V. Strakšys, A. Janutaitė (Širvintos), M. Gžibovskis (Gžibovskij), V. Vilipas (Vilniaus rj.), F. Paškevičius (Vilniaus miestas ir rj.), R. Čaikauskas, M. Tarasovas (Tarasov), A. Macijauskas, (Vilnius).

∆ tarpt. kategorijos teisėjai: V. Čaikauskienė (2004 uždarų patalpų riedulio ir žolės riedulio), R. Chmeliauskas (2001 uždarų patalpų riedulio), V. Bagdanskienė (2009 uždarų patalpų riedulio ir 2010 žolės riedulio), O. Kanaporienė (2002 EHF komisarė ir 2008 žolės riedulio), D. Lidaitė (2012 uždarų patalpų riedulio ir žolės riedulio).

2012 LŽRF vienijo 17 klubų: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kelmėje, Joniškyje, Širvintose ir Vilniaus rajone. Žolės riedulį žaidžia apie 1200 vyrų ir moterų, dirba 17 etatinių trenerių. Vasaros čempionatuose rungtyniauja 20 komandų, šalies uždarų patalpų pirmenybėse - 21 komanda.

2012 ∆ žaistas keturiose dirbtinės sintetinės dangos aikštėse, atitinkančiose FIH standartus (Vilniuje, Šiauliuose ir Rudaminoje stadionai, Kėdainiuose - dirbtinės dangos aikštė).

LŽRF prezidentai (pirmininkai): F. Paškevičius (1978-80), V. L. Beržanskis (1980-91), V. Alekna (1991-92), V. Juškus (1992-95, 1996-2000), N. Songaila (1995), L. Čaikauskas (nuo 2000), viceprezidentai: V. Geigalas (1991-95), L. Čaikauskas (1996-2000), G. Radavičius (nuo 2000), gen. sekretoriai (nuo 2002 biuro administratoriai): L. Čaikauskas (1990-95), V. Strakšys (1995), D. Rudžianskaitė, V. Kundrotas, I. Tamulevičiūtė (1995-2002), L. Čaikauskaitė, L. Dirmaitė, J. Suchockis (Suchocki), D. Lidaitė (nuo 2002).

L: F. Paškevičius Žolės riedulys Lietuvoje Vilnius 2002, Sportiniai žaidimai ir tūkstantmetė ripka Vilnius 2002, Pirmosios ir pirmieji Vilnius 2007, Žolės riedulys Rudaminoje Vilnius 2012.

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.