Prieš 30 metų atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
2018-12-11

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LTOK, savarankiška sporto institucija, priklausanti pasaulio ­ olimpiniam sąjūdžiui, organizuojanti olimpinį sąjūdį Lietuvoje, vadovaujanti ir atstovaujanti jam užsienyje. Veikia pagal Olimpinę chartiją - ­ Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) priimtų pagr. principų, taisyklių ir jų ofic. išaiškinimų bendrą kodeksą (­ Chartija). Kartu su sporto šakų fed‑jomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, rengimu ir dalyvavimu ­ olimpinėse žaidynėse. LTOK valdymo ir kontrolės institucijos: Gen. asamblėja, Vykd. k‑tas, prezidentas, Revizijos k‑ja, Garbės teismas. Jos renkamos ketverių metų laikotarpiui. Gen. asamblėja yra ∆ aukšč. institucija. Ją sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų fed‑jų deleguoti atstovai (po du iš kiekvienos fed‑jos), Lietuvos sporto fed‑jų, TOK pripažintų tarpt. fed‑jų narėmis, kurių sporto šakos nėra olimpinių žaidynių programoje, po vieną atstovą, sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto org‑jų atstovai, LR pilietybę turintys asmenys, padedantys stiprinti ∆ veiksmingumą arba ypač nusipelnę sportui ir olimpizmui, ∆ atkūrimo 1988 darbo grupės nariai, LR piliečiai - olimpiniai čempionai (šie turi pasitraukti ne vėliau, kaip praėjus trims olimpiadoms po jų paskutinio dalyvavimo olimpinėse žaidynėse). Laikotarpiu tarp Gen. asamblėjos sesijų ∆ vadovauja kolegialus valdymo organas  - Vykd. k‑tas, kurį sudaro prezidentas, trys viceprezidentai, gen. sekretorius, iždininkas ir kiti septyni nariai.

∆ ištakos - ­ Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri 1924-32 vykdė ir nacionalinio olimpinio k‑to funkcijas ir 1924 05 25 buvo pripažinta TOK. Visas LSL funkcijas (išskyrus Olimpinio k‑to teises) perėmę 1932 Kaune įsteigti Švietimo m‑jai pavaldūs ­ Kūno kultūros rūmai (KKR) buvo valst. institucija ir olimpiniam sąjūdžiui vadovauti negalėjo. Pirmojo KKR vadovo A. Jurgelionio parengtose ir Švietimo m‑jos patvirtintose dviejose Kūno kult. org‑jų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo str.: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo KKR vadovo V. Augustausko parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio k‑to neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. LSL buvo išbraukta iš NOK sąrašų, kadangi 1935 Tarptautiniame olimpiniame k‑te savo nuostatų neperregistravo, nes LSL veikla buvo nutrūkusi, o instrukcijose nurodytas Olimpinis k‑tas nebuvo sukurtas. 1937 12 18 švietimo ministro J. Tonkūno įsakymu buvo sudarytas Tautinis olimpinis k‑tas. Jį sudarė 21 narys, pirmininku paskirtas V. Augustauskas. K‑to tiesioginė funkcija buvo kas 5 m. rengti Tautines olimpiadas, svarbiausias uždavinys - 1938 surengti ­ Lietuvos tautinę olimpiadą, t. p. rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu XII olimpiados žaidynėse, turėjusiose vykti 1940 Helsinkyje (Suomija). Kreiptasi su prašymu Tautinį olimpinį k‑tą pripažinti visateisiu TOK nariu. 1939 08 03 iš TOK gautas oficialus narystės patvirtinimas (1991, sprendžiant LTOK restitucijos bylą, nuspręsta Lietuvą laikyti TOK nare nuo 1924). 1939 rudenį Lietuva pakviesta dalyvauti V žiemos olimpinėse žaidynėse Garmiše-Partenkirchene (Garmisch-Partenkirchen, Vokietija) ir XII OŽ Helsinkyje (Suomija). Dėl 1939 prasidėjusio II pasaul. karo ir SSRS invazijos į Suomiją šios žaidynės buvo atšauktos.

1940 ir 1944 SSRS okupavus Lietuvą, buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis k‑tas. Užsimezgę glaudūs Lietuvos olimpiečių ryšiai su TOK SSRS okupacijos ir aneksijos metais buvo nutraukti, represuota nemažai ∆ dalyvių - olimpinio sporto vadovų, organizatorių, sportininkų. 1952-88 Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai.

1988 gruodžio 11 d. Lietuvos sporto fed‑jų, org‑jų ir visuom. atstovų suvažiavime Vilniuje ∆ atkurtas. Išrinktas Vykd. k‑tas: prez. A. Poviliūnas, trys viceprez. - K. Motieka, V. Nėnius ir G. Umaras, gen. sekretorius J. Grinbergas ir 16 narių, išrinkta 175 asmenų Gen. asamblėja. 1991 rugsėjo 18 d. Berlyne TOK Vykd. k‑tas nusprendė patenkinti LTOK prašymą - grąžinti LTOK į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir pakviesti Lietuvos sportininkus dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) ir XXV OŽ Barselonoje (Ispanija). 1991 LTOK tapo ­ Europos olimpinių komitetų (EOK) nariu.

1992 12 02 įkurta ne pelno įmonė Olifėja (nuo 1997 06 24 UAB), šiuo metu šalies loterijų rinkos lyderė. Iš loterijos pajamų finansuojamas Lietuvos olimpinis sąjūdis ir sportas.

1994 balandžio 21 d. įsteigtas aukšč. apdovanojimas - LTOK Garbės ženklas, lapkričio 17 d. - LTOK prizas Šaulys (per kalendorinius metus pasižymėjusiam geriausiais rezultatais tarpt. sporto varžybose atstovaujant LR), 2001 vasario 22 d. - LTOK Olimpinė žvaigždė, 2002 sausio 10 d. patvirtinti LTOK garbės nario vardo nuostatai ir LTOK garbės nario žymuo (­ Apdovanojimai, sportiniai apdovanojimai). 2003 pradėtas leisti spalvotas, gausiai iliustruotas ketvirtinis žurnalas ­ Olimpinė panorama (vyr. redaktorius B. Čekanauskas).

LTOK prezidentai: pirmuoju laikomas LSL pirm. J. J. Bulota (1923-25), antruoju - LSL pirm. A. Jurgelionis (1926-29), trečiuoju - A. Poviliūnas (1988-2012), D. Gudzinevičiūtė (nuo 2012); gen. sekretoriai: J. Grinbergas (1988-92), P. Statuta (1992-2000), V. Zubernis (2000-12), V. Paketūras (nuo 2012).

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.