Prieš 25 metus iš daugiau, kaip metus trukusios kelionės aplink pasaulį į Klaipėdą grįžo jachta „Lietuva" (kapitonas Steponas Kudzevičius). Iš viso jachta nuplaukė 33000 jūrmylių.
2018-05-12

Buriavimas, vandens sporto šaka - lenktynės sportinėmis burinėmis jachtomis. Lenktyninėmis jachtomis lenktyniaujama atvirame vandens plote, kur įrengiami spec. ženklai, nurodantys jachtų plaukimo kryptį. Kreiserinės jachtos pritaikytos ilgesnėms jūrų kelionėms (įgula - 6 žmonės ir daugiau). Vyksta pagal klases suskirstytų jachtų (kiekviena įgula plaukia savo jachta) lenktynės (regatos), anksčiau būdavo su persėdimu (įgulos keičiasi jachtomis) ir estafetės. Laimėtojas nustatomas pagal kelių plaukimų taškų sumą. Moterys varžybose dalyvauja lygiomis teisėmis su vyrais.

∆ atsirado 18 a. D. Britanijoje. Rusijoje Petro I įsakymu 1718 04 12 įsteigta Nevos flotilė, ji atitiko visus jachtklubo reikalavimus, bet po Petro I mirties suiro. 1720 Airijoje, Korke (Cork), įsteigtas vandens klubas, kurį vėliau anglai pavadino jachtklubu, 1831 Švedijoje - Karališkoji buriuotojų d‑ja. Karaliaučiuje pirmasis jachtklubas Rhe įst. 1855. Nuo 1851 rengiamos tarptautinės Amerikos taurės (America‘s Cup) ∆ regatos. Pirmosios jachtų lenktynės per Atlanto vandenyną įvyko 1866. I OŽ (1896 Atėnai, Graikija) ∆ varžybos buvo parodomosios, II OŽ (1900 Paryžius, Prancūzija) ∆ įtrauktas į programą (6 m klasės lenktynes laimėjo šveicarai, 8 m klasės - anglų jachta OLLE, 10 m klasės - vokiečiai, per 10 m klasės lenktynėse visas tris pirmąsias vietas užėmė prancūzai), III OŽ (1904 Sent Luisas, JAV) amerikiečiai ∆ atsisakė. Buriuotojai neturėjo jokios bendros organizacijos, todėl ir kilo mintis įsteigti s‑gą. 1907 įkurta Tarptautinė buriavimo sąjunga (International Yacht Racing Union, IYRU), 1996 pervadinta federacija (International Sailing Federation, ISAF); 2009 vienijo 130 nac. fed‑jų. Nuo 1908 ∆ vėl įtrauktas į OŽ programą. Rengiami pasaulio (nuo 1922), Europos (nuo 1932) čempionatai, tradicinės kasmetinės transokeaninės lenktynės: Europa-Karibai (Romo regata) Amerika-Europa, Amerika-Havajų salos, aplink pasaulį Volvo Ocean Race. Geriausių ∆ rezultatų yra pasiekę Skandinavijos šalių, JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Australijos, Prancūzijos, Brazilijos sportininkai.

LIETUVOJE. Klaipėdoje, Kuršių mariose, ∆ pradėtas kultivuoti 19 a. 7 d‑metyje čia gyvenusių anglų. 1869 įvyko pirmoji Klaipėdos ∆ regata. 1875 iš Raudondvario (Kauno rj.) kilęs grafas B. H. Tiškevičius (Paryžiaus jachtklubo ir Nicos regatos k‑to narys) Prancūzijoje pastatydino prabangią jachtą Žemajtej. 1884 įkurta Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) - pirmasis ∆ klubas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. D‑jai 1884 priklausė 14, 1897 - 81 narys. Ji buvo Rytprūsių ∆ s‑gos narys.

Nepriklausomoje Lietuvoje ∆ atgaivintas 20 a. 3 d‑metyje. 1921 Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas, kuris kultivavo įvairias vandens sporto šakas, kaip pramogą - ir ∆. 1924 Klaipėdoje įkurtas jūrų skautų sk., jo nariai 1926 pradėjo jūrų keliones burlaiviu Budys. Tais pačiais metais Lenkijos ∆ lygos Vilniaus sk. visuot. susirinkime įsteigė Trakų jachtklubą, šis 1940 perduotas Šaulių sąjungai, 1946 - Klaipėdos jachtklubo skyriui Vilniuje. 1928 įkurtas buriuotojų klubas (iniciatorius R. Vysockas), 1929 - jachtklubas (komandoras L. Stulpinas). 1932 Kaune ant pontonų pastatyta brandvachta - plaukiojantis restoranas, kuriame buvo Perkūno jachtklubas. 1933 jachta Gulbė (kpt. K. Plonaitis) aplankė Londoną, Oslą ir Geteborgą. Tais pačiais metais Kaune, aukščiau Aleksoto tilto, ties žiemos uostu Nemune, įsteigtas Lietuvos fiz. lavinimo s‑gos (LFLS) jachtklubas Kipras. 1936 Klaipėdoje susikūrė Lietuvos buriuotojų s‑ga (pirm. B. Sližys) ir tapo IYRU nare, Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose (Gotlando, Švedija, regatoje - jachtos Vytis, Tegu, Gintaras, Argus). 1936-37 veikė ∆ m‑la. 1937 jachta Žalčių karalienė (kpt. P. Buntinas) laimėjo 1 v. Gotlando regatoje, VDU įsikūrė studentų korporacija Jūra. 1938 Klaipėdoje surengta I LTO ∆ regata, Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarpt. regata. 1939 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą buriuotojų veikla nutrūko. Buriuota Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Trakuose, daugiausia ežeruose. SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos buriuotojų s‑ga buvo uždaryta (ir neteko narystės IYRU). 1941 prie Kūno kultūros rūmų įsteigtas Buriavimo k‑tas, atsikūrė Kauno, Šiaulių ir Vilniaus buriuotojų klubai. Šiaulių buriuotojų iniciatyva 1943 Rėkyvos ežere surengtas Lietuvos mažų jachtų jolių ∆ čempionatas.

Po II pasaul. karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946), įkurtas jo filialas Trakuose. 1946-48 veikė Respublikinis ∆ k‑tas, 1948-60 KKSK ∆ sekcija. 1946 pirmą kartą dalyvauta SSRS čempionate. 1947 Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1951 įkurtas jachtklubas Plateliuose (iniciatorius S. Žukauskas), 1953 - Spartako d‑jos jachtklubas Nevėžyje (prie Raudondvario). 1954 surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias, 1957 - maršrutu Kaunas-Rusnė. 1958 pradėta varžytis dėl Pabaltijo taurės. Kauno mariose 1959 įvyko pirmosios varžybos (Finn klasės jachtų regata), 1963 - SSRS jolių ∆ čempionatas. 1960 pradėjo veikti Žalgirio jachtklubas prie Kauno marių (dir. V. Bagdanovas; pagr. korpusas past. 1977). 1961 įkurta Lietuvos ∆ fed‑ja. 1963 S. Baltrūnui (Finn), R. Būdvyčiui (Skrajojantis olandas, FD klasė), L. Krasauskui (M klasė) suteiktas SSRS sp. m. vardas. 1967 SSRS tautų spartakiadoje B. Žumbakys (vairininkas), A. Dmitrijevas, J. Kliučinskas (Drakonas, D klasė) užėmė 2 vietą. 1968 jachtklubuose pradėtos gaminti jachtos (Kauno jachtklube pagaminta 30 Optimist, 7 Kadet, 4 OK-dingi lenktyninės burinės valtys, meistras B. Daukša). 1969 tarpt. regatoje Gryf-Pomorski Lenkijoje laimėjo Drakono (kpt. B. Žumbakys) ir Star (kpt. J. Vilemas) klasių jachtų įgulos. 1971 SSRS jaunimo čempionu tapo S. Tamkvaitis (Finn), 1972 SSRS jaunių taurės varžybas laimėjo A. Balčiūnas (Optimist). 1973 Kaune atidaryta vaikų ir jaunimo ∆ sporto m‑la (dir. V. Urbanavičius), Smiltynėje pastatytas Klaipėdos jachtklubo pagr. pastatas ir viešbutis (archit. A. Zaviša). 1975 J. Vilemas organizavo ir vadovavo jachtos Vilnis žygiui per Ladogos ežerą ir Baltijos jūrą į Archangelską ir Murmanską. SSRS jaunių ∆ čempionais tapo: 1978 Š. Abraitis (Optimist), 1980 R. Šiugždinis (Optimist), 1982 R. Šiugždinis ir G. Galaburda (Kadet), jaunimo ∆ čempionais - 1978 A. Balčiūnas ir G. Vildžius (470), 1986 L. Šiugždinis ir V. Balčiūnas (470; 1987 pasaulio jaunių čempionate jie užėmė 13 v.). 1979-97 LVKKI buvo ∆ specia-lybė (vad. B. Palukaitis, parengti 35 ∆ treneriai). 1982 B. Žumbakio vadovaujama Žalčių karalienė, I. Minioto Audra ir D. Plumpos Galvė užėmė 1 v. tarpt. regatoje Vokietijos DR (XXXII Internationale Ostsee Regata). 1983 SSRS tautų spartakiadoje ir 1986 SSRS jaunių žaidynėse G. Mincė ir K. Sabas laimėjo 470 klasės jachtų ∆ lenktynes. G. Mincė (470) 1985 tapo tarpt. regatų Juodojoje ir Baltijos jūrose nugalėtoju, 1985 ir 1986 - SSRS čempionu, 1986 SSRS tautų spartakiadoje (su V. Balčiūnu) užėmė 1 v., 1985 pasaulio čempionate - 11 vietą. T. Rymonis 1987 SSRS Luč klasės taurės varžybose ir 1988 SSRS čempionate užėmė 3 v., 1989 laimėjo SSRS Luč klasės taurės varžybas ir tapo SSRS čempionu. 1989 jachtos Lietuva (kpt. O. Kubiliūnas ir S. Kudzevičius), Audra (kpt. I. Miniotas ir A. Kazakevičius), Dailė (kpt. Ž. Drėma) atliko transatlantinį žygį nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. 1989 R. Šiugždinis (Luč) tapo SSRS vicečempionu, 1990 - SSRS Draugystės regatos nugalėtoju, 1992 šią regatą laimėjo T. Rymonis (Finn).

1990 01 20 atkurta Lietuvos buriuotojų s‑ga (1991 11 03 atkurta narystė IYRU), spalio 25 įkurtas Lietuvos žurnalistų ir buriuotojų klubas Marinus (prez. V. Butkus). 1991 S. Pajarskas laimėjo PLSŽ ∆ varžybas. Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse: XXV OŽ (1992 Barselona, Ispanija), R. Šiugždinis ir V. Balčiūnas (470) užėmė 32 vietą. 1992 vietoj Žalgirio jachtklubo Kaune įkurtas Lietuvos ∆ centras (dir. A. Grabnickas), įsteigtas Kauno veteranų ∆ klubas (prezidentai: 1992-96 A. Šuliokas, 1996-97 V. Bogdanovas, 1997-2006 L. Krasauskas, nuo 2006 V. Mačiulaitis). Pasaulį 1992-93 apiplaukė Lietuva (kpt. R. Dargis ir S. Kudzevičius), 1993-95 Laisvė (kpt. I. Miniotas; 1994 apiplaukė P. Amerikos Horno kyšulį), 1995 01 18 Horno kyšulį apiplaukė jachta Aurobank (kpt. J. Limantas). 1995 J. Maleckaitė, 1995, 1996 ir 1997 R. Šiugždinis laimėjo Europos Laser Radial jachtų klasės ∆ taurės varžybas, 1997 R. Šiugždinis (Laser Radial) tapo pasaulio ir Europos, A. Kalanavičiūtė (Laser Radial) - Europos, 1998 Lietuvos ∆ komanda (Laser Radial įgula: R. Šiugždinis, G. Gužys ir J. Maleckaitė) - pasaulio ∆ čempionais. 1999 pasaulio Laser Standard klasės jachtų ∆ čempionate R. Šiugždinis ir G. Gužys laimėjo kelialapį į XXVII OŽ (1992 Sidnėjus, Sydney, Australija), R. Šiugždinis pripažintas vienu geriausių 20 a. paskutinio penkmečio pasaulio šios klasės jachtų buriuotojų. G. Gužys (Laser Standard) XXVII OŽ užėmė 25 v., 2003 pasaulio čempionate Ispanijoje laimėjo kelialapį į XXVIII OŽ (2004 Atėnai, Graikija), čia užėmė 27 vietą. 2003 Lietuvos buriuotojų s‑gos nariu tapo Kintų ∆ mėgėjų klubas Marių burės. G. Volungevičiūtė (Laser Radial) 2005 laimėjo Kieler Woche regatą, 2006 tapo Europos vicečempione, ISAF pasaulio žaidynėse užėmė 5 v., 2007 Europos čempionate Olandijoje ir 2008 pasaulio čempionate N. Zelandijoje - 4 v., XXIX OŽ (2008 Pekinas, Kinija) iškovojo sidabro medalį. A. Milevičiūtė (Laser Radial) 2006 tapo Europos jaunimo čempione, ISAF pasaulio žaidynėse užėmė 6 vietą.

2008 10 05 Klaipėdoje startavo Tūkstantmečio odisėja. Lietuvos buriuotojų, plaukiančių jachta Ambersail LTU 1000 aplink pasaulį, tikslas buvo garsinti Lietuvos vardą ir suburti viso pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose 5 žemynuose. Per 9 mėnesių kelionę (200 plaukimo parų) nuplaukta 43 427 jūrmylės, aplankyta 26 lietuvių bendruomenės 20 šalių 5 žemynuose. Aplink pasaulį plaukė 11 buriuotojų įgulų (120 Lietuvos buriuotojų), jos keitė viena kitą įvairiose vietose. Maršrutas: I etapas Klaipėda-Kylis-Las Palmasas (kpt. S. Pajarskas), II etapas Las Palmasas-Keiptaunas (kpt. A. Jasinskas), III etapas Keiptaunas-Adelaidė (kpt. T. Rymonis), IV etapas Adelaidė-Sidnėjus-Oklandas (kpt. N. Nasvytis), V etapas Oklandas-Ušuaja (kpt. S. Steponavičius), VI etapas Ušuaja-Berisas-Buenos Airės-Montevidėjas-San Paulas (kpt. L. Ivanauskas), VII etapas San Paulas-Majamis (kpt. R. Šiugždinis), VIII etapas Majamis-Niujorkas-Bostonas-Halifaksas (kpt. L. Tamkvaitis), IX etapas Halifaksas-Almerija (kpt. V. Golubovskis), X etapas Almerija-Lisabona-Dublinas-Londonas (kpt. L. Baublys), XI etapas Londonas-Oslas-Kopenhaga-Gdanskas-Stokholmas-Sankt Peterburgas-Talinas-Ryga-Kaliningradas-Klaipėda (kpt. P. E. Kovas).

2009 veikė 37 klubai, dirbo 25 treneriai, sportavo 1258 sportininkai. Lentelėje pateikti Lietuvos buriavimo čempionai (1943-2008).

Lent. Lietuvos buriavimo čempionai (5 k. ir daugiau; 1943-2008)

V., pavardė

Metai

Jachtų klasė

A. Pakalniškis

1950

Dingės (vyrai)

 

1951, 1953

Kylinės jachtos (vyrai)

 

1958

Drakonas (vyrai)

 

1959-63

Drakonas (jūrinė d. - vyrai)

J. Kovas

1957, 1958

M klasės jachtos (vyrai)

 

1960-63

M (ežerinė d. - vyrai)

 

1973, 1974

Drakonas

J. Točilauskaitė

1957, 1958

Olimpinės jachtos (moterys)

 

1959

Olimpinės jachtos (ežerinė d. - moterys)

 

1964-65

M (ežerinė d. - moterys)

B. Žumbakys

1957

Fin klasės jachtos (vyrai)

 

1961

Fin (ežerinė d.)

 

1964-66

Drakonas (jūrinė d.)

 

1968, 1969

Drakonas (olimpinės klasės jachtos)

 

1974

Jūrinės jachtos

 

1981

Jūrinės jachtos (II klasė)

J. Zdaržinskaitė

1958

M klasės jachtos (moterys)

 

1960-63

M (ežerinė d. - moterys)

R. Voveris

1964-67

Fin (ežerinė d.)

 

1968

Skrajojantis olandas (olimpinės klasės jachtos)

L. Lazauskas

1969, 1970

Skrajojantis olandas (olimpinės klasės jachtos)

 

1973, 1978

Skrajojantis olandas

 

1975

470

L. Lazauskas, V. Vizbaras

1979

Skrajojantis olandas

A. Kalanavičius

1970

Drakonas (olimpinės klasės jachtos)

 

1971, 1972

Drakonas

 

1974, 1975

Soling

 

1978

Žvaigždė

 

1987

Jūrinės jachtos (II klasė)

A. Kalanavičius, V. Makovas

1979

Žvaigždė

S. Tomkvaitis

1970

Fin (olimpinės klasės jachtos)

 

1971, 1973-76

Fin

 

1978

Soling

 

2000

Jūrinės jachtos (100 jūrmylių)

S. Tomkvaitis, P. Leliūga, V. Stepanovas

1979

Soling

A. Reika

1971, 1972, 1976

Skrajojantis olandas

 

1978, 1979

Jūrinės jachtos (IV klasė)

 

1980, 1982

Jūrinės jachtos ( III klasė)

A. Balčiūnas

1980-84

Fin

A. Balčiūnas, E. Čebrys

1979

470

R. Šiugždinis

1984

470

 

1995

Laser Radial ir Luč mini

 

1996

Laser Radial

 

2004

R-280 jachtos

 

2005

R-280 jachtos

 

2006

R-280 jachtos

 

2006

Kreiserinės jachtos

 

2007

RS-280 jachtos

 

2007

Kreiserinės jachtos

 

2008

RS-280 jachtos

 

2008

Kreiserinės jachtos (pagal perskaičiuotą laiką)

R. Šiugždinis, D. Galaburda

1985

470

R. Šiugždinis, V. Balčiūnas

1990, 1992

470

S. Pajarskas

1989

Luč

 

1990

Luč (vid. sv.)

 

1991

Laser (lengvas sv.)

 

1991

Laser (bendroji įskaita)

 

1992

Luč (I kategorija)

 

1994

Luč (lengvas sv.)

 

1994

Luč ir Laser (absoliučioji įskaita)

 

1995

Laser

 

2001-05

Kreiserinės jachtos

 

2003

R-280 jachtos

V. Šeputa

1991

Burlentės Lechner

 

1992

Burlentės

 

1993

Burlentės (II klasė)

 

1994

Burlentės (I divizionas)

 

1995-97

Burlentės (slalomas)

R. Bagdžiūnas

1992-94, 1997-99

Fin

V. Bestauskas

1994, 1996, 1999, 2000

Laser

V. Bestauskas, R. Stropus

1999

Katamaranai

V. Bestauskas, R. Stropus

1999, 2007

Tornado

R. Stropus

1998, 2001

Luč

R. Stropus, V. Bestauskas

1999

Katamaranai

R. Stropus, M. Januška

2006

Tornado

R. Stropus, V. Bestauskas

1999, 2007

Tornado

R. Stropus, A. Povilaitis

2008

Tornado

R. Stropus, R. Vaitkus

2001

Katamaranai Tornado

G. Volungevičiūtė

1998

Laser Radial

 

2000-03

Europa

 

2005-07

Laser Radial

L. Rimšas

2000, 2001

Laser Radial

 

2002

Laser

 

2003, 2004

Laser Standard

J. Bernotas

2002

Burlentės RCB I

 

2003

Burlentės D-1

 

2004-06

Burlentės

 

2007

Burlentės RCB

A. Eidukas

2002, 2005-08

Luč

 

2004

Luč mini

Lietuvos ∆ sporto vadovai: Lietuvos buriuotojų s‑gos pirm. B. Sližys (1935-39), Kūno kult. rūmų ∆ k‑to pirmininkai: V. Didžys (1941-43), K. Aglinskas (1943-44), Respublikinio ∆ k‑to pirm. A. Leipus (1946-48), KKSK ∆ sekcijos pirmininkai: S. Pavilonis (1948-53), J. Mažeika (1957-58), B. Žumbakys (1959-60), Lietuvos ∆ fed‑jos pirmininkai: Z. Strazdas (1961-67), J. V. Nainys (1968-88), J. Vilemas (1989-90), Lietuvos buriuotojų s‑gos prezidentai: A. Končius (1991-93), A. Jankauskas (1993-95), J. Vilemas (1995-2000), R. Dargis (nuo 2001).

L: V. Butkus Gero vėjo Klaipėda 2002; A. Dovydėnas Buriavimas Vilnius 2003.

Linas Tamkvaitis

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.