Prieš 15 metų pirmą kartą lietuviai iškovojo medalį pasaulio braziliškųjų šaškių čempionate, vykusiame San Paule. Planetos vicečempionu tapo Andrius Kybartas.
2017-11-09

Šaškės, abstrakčios strategijos ir taktikos 2 žaidėjų stalo žaidimas. Iš archeol. kasinėjimų sprendžiama, kad į ∆ panašus žaidimas buvo žaidžiamas Egipte jau 600 m. prieš Kristų. Europoje (Ispanijoje) D išplatino maurai. ~ 1100 P. Prancūzijoje žaidimas buvo pritaikytas šachmatų lentai, 1535 įvesta privalomo kirtimo taisyklė. Įv. šalyse susiformavo skirtingos D žaidimo taisyklės. Žinomos angliškosios, braziliškosios, ispaniškosios, itališkosios, kanadietiškosios, rusiškosios, turkiškosios, vokiškosios ∆. 18 a. pr. buvo sukurtas žaidimas, jungiantis daugelio šalių šaškių žaidimo taisykles, ir ši šaškių rūšis pagal langelių lentoje skaičių pavadinta šimtalangėmis (dabar vadinama tarptautinėmis) D. Daugiausia žaidžiamos paprastosios (arba rusiškosios) ∆ ir tarptautinės (arba šimtalangės) ∆.

Paprastosios (rusiškosios) ∆ žaidžiamos ant 64 langelių lentos. Žaidėjai turi po 12 vienos spalvos šaškių. Jie stengiasi nukirsti visas priešininko šaškes arba sudaryti tokią padėtį, kad jam nebeliktų ėjimų. Žaidžiama paeiliui, po 1 ėjimą ant juodos spalvos langelių. Žaidimą pradeda žaidėjas, turintis šviesios spalvos šaškes, einama įstrižai, iš langelio į langelį. Priešininko šaškė nukertama peršokant per ją; vienu ėjimu galima kirsti kelias šaškes (jeigu peršokus šaškę atsiduriama šalia kitos kertamos šaškės), pirmyn ir atgal. Iki galinės linijos nuėjusi šaškė virsta dama (šaškė apverčiama), ji gali vaikščioti per kelis langelius iki pat lentos kraštų tiek prieš kirtimą, tiek po jo. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1992.

Tarptautinės (šimtalangės) ∆ žaidžiamos ant 100 langelių lentos. Žaidėjai turi po 20 vienos spalvos šaškių. Tarpt. ∆ nuo paprastųjų ∆ dar skiriasi 3 kirtimo ypatybėmis: 1) kirtimas privalomas (nors šaškė kirsdama pasiekia paskutinę horizontalę, bet ji privalo kirsti toliau - šalia esančią priešininko šaškę likdama paprastąja šaške, t. y. nevirsta dama kaip paprastosiose ∆); 2) didesnio šaškių skaičiaus kirtimas yra pirmaeilis (jeigu yra kirtimo pasirinkimas, privaloma kirsti didesnį šaškių skaičių; paprastosiose ∆ galima rinktis); 3) šaškė, virtusi dama, privalo sustoti, net jei ji ir gali kirsti toje pačioje įstrižainėje esančią šaškę, kirtimą ji galės daryti tik po priešininko ėjimo. Europoje išplito 19 amžiuje. Pasaulio čempionatai rengiami: vyrų - nuo 1894, moterų - nuo 1973, jaunių - nuo 1971, jaunučių - nuo 1988, merginų - nuo 1989, Europos vyrų čempionatai - nuo 1965, pasaulio suaugusiųjų olimpiados (komandiniai čempionatai) pradėtos organizuoti 1967, jaunimo - 1987.

Braziliškosios ∆ žaidžiamos ant 64 langelių lentos pagal tarpt. D taisykles. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1985.

1947 įkurta Pasaulinė šaškių federacija (Fédération Mondiale du Jeu de Dames, FMJD, World Draughts Federation, 2011 turėjo > 50 nac. fed‑jų narių; pirmasis prez. J. H. Vilemsas, Willems, Olandija, dab. H. Otenas, Otten, Olandija), 1988 - Europos šaškių konfederacija (European Draught Confederation, EDC, 2012 vienijo 25 nac. fed‑jas; pirmasis prez. J. Pavlickis, Pawlicki, Lenkija, dab. J. Magis, Maggi, Estija, viceprez. R. Danilevičienė, 1998-2012, Lietuva). EDC yra FMJD narė, rūpinasi Europos jaunimo, suaugusiųjų čempionatų organizavimu ir rengia Europos klubų čempionatus, 2005 įkurtai Tarptautinei intelektualaus sporto asociacijai (International Mind Sports Association, IMSA; prez. M. Damianis, Damiani, Italija) priklauso tarptautinės (pasaulinės) šachmatų, šaškių, bridžo, go fed‑jos, 2008 ji surengė pirmąsias intelektualaus sporto žaidynes. Šiose žaidynėse dalyvavo Lietuvos šaškininkai. Geriausią rezultatą pasiekė E. Bužinskis (Bužinskij), laimėjęs pasaulio veteranų tarpt. D varžybas.

LIETUVOJE ∆ (paprastosios) žinomos nuo seno. Entuziastų pastangomis 1932 surengtos Kauno pirmenybės. 1941, 1944, 1948 ir 1949 įvyko oficialios Kauno pirmenybės, 1950 surengtas I Lietuvos čempionatas (vyrų; moterų - 1959), stipriausi šaškininkai pradėjo dalyvauti atrankiniuose SSRS čempionato turnyruose. 1950 V. Mikėno iniciatyva įkurtas Respublikinis šachmatų ir šaškių klubas (nuo 1970 ­ Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokykla). 1953 pradėtos žaisti ir tarpt. (šimtalangės) ∆, Vilniuje įvyko varžybos Lietuva-Baltarusija (4,5:7,5), 1954 surengtas I Lietuvos tarpt. D čempionatas. 1959 J. Kulikausko iniciatyva įkurta Lietuvos šaškių fed‑ja (nuo 1959 FMJD narė). Nuo 1990 Lietuvoje paplito ir braziliškosios D. Lietuvoje rengiami paprastųjų (vyrų nuo 1950, moterų nuo 1959), tarpt. (vyrų nuo 1954, moterų nuo 1975) ir braziliškųjų (vyrų nuo 1993, moterų nuo 2008) šaškių įvairių amžiaus grupių čempionatai (Lietuvos suaugusiųjų čempionai pateikti 1-6 lentelėse). Dažniausiai vyksta pagr. turnyrai su normalia laiko kontrole, greitųjų ∆ ir žaibo partijų turnyrai. Dauguma mėgėjų žaidžia paprastosiomis šaškėmis.

1 lent. Lietuvos paprastųjų (rusiškųjų) šaškių čempionai

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

V. Podzerskis (Kaunas)

1950, 1951

G. Riabovas (Vilnius)

1952-54, 1964

E. Slavinskas (Kaunas)

1955, 1957

J. Stankevičius (Kaunas)

1958

J. Sinkevičius (Kybartai)

1959-61, 1963

J. Mačys (Kaunas)

1962

A. Prusakovas (Vilnius)

1965

J. Lisonas (Kaunas)

1966

B. Pilatas (Vilnius)

1967

V. Puočiauskas (Vilnius)

1968, 1970, 1971

A. Paukštis (Šiauliai)

1969, 1973, 1974, 1976, 1978 (5 k.)

E. Adomavičius (Šakiai, Alytus)

1972, 1975

O. Jagas (Švenčionėliai)

1977

A. Sniatkovas (Vilnius)

1979, 1985

A. Norvaišas (Šiauliai, Vilnius, Kapsukas)

1980-84, 1986-89 (9 k.)

S. Smaidrys (Vilnius)

1990-93, 1995, 1997, 1999, 2000, 2003, 2005, 2007, 2009, 2010 (13 k.)

V.Valantinas (Šiauliai)

1994

A. Šugajevas (Elektrėnai)

1996, 1998

A. Bučinskas (Šiauliai)

2001

V. Sajenko (Kaunas)

2002

A. Kybartas (Šiauliai)

2004, 2006, 2008, 2011, 2012 (5 k.)

 

2 lent. Lietuvos paprastųjų (rusiškųjų) šaškių čempionės

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

G. Veckevičiūtė (Vievis)

1959

M. Genkina (Vilnius)

1960

A. Baškytė (Vingelienė; Vilnius)

1961

A. Šergalytė (Jasinskienė; Vilnius)

1962

J. Augustinaitė (Sypienė; Vilnius)

1963, 1964, 1967-69 (5 k.)

N. Vigušinaitė (Markevičienė; Vilniaus rj.)

1965, 1966, 1970

S. Ingaunytė (akloji; Vilnius)

1971, 1974, 1976, 1978, 1993 (5 k.)

A. Jonikaitė (Misiuvienė; Šiauliai)

1972

L. Travina (Šaus; Vilnius)

1973

L. Suveizdytė (Vilnius)

1975

V. Paulauskaitė (Telšiai)

1977, 1979, 1981

V. Androlojc (Valiukevič; Vilnius)

1980, 1982, 1984-87, 1992, 1998 (8 k.)

E. Vorobjova (Vilnius)

1983, 1989-90

S. Mikovoz (Vilnius)

1988

S. Tamošaitytė (Laurutienė; Šiauliai)

1994, 1995, 1999-2001, 2003, 2011 (7 k.)

K. Brovkienė (Kybartai)

1996, 1997

S. Kulakauskaitė (Šiauliai)

2002, 2005, 2006, 2008 (4 k.)

R. Navickaitė (Marijampolė)

2004

Milda Kasputytė (Kaunas)

2007, 2009

Margarita Kasputytė (Kaunas)

2010

V. Vilčinska (Vilnius)

2012

 

3 lent. Lietuvos tarpt. šaškių čempionai

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

A. Ožinskis (Vilnius)

1954

V. Vilūnas (Kaunas)

1955

A. Pitlevičius (Vilnius)

1956

G. Riabovas (Vilnius)

1957

J. Kulikauskas (Vilnius)

1958, 1960, 1962, 1969

E. Slavinskas (Kaunas)

1959, 1961, 1965, 1967

J. Stankevičius (Kaunas)

1963, 1966, 1971

J. Šausas (Vilnius)

1964, 1972, 1973, 1975-77 (6 k.)

A. Prusakovas (Vilnius)

1968, 1970, 1974

E. Bužinskis (Vilnius)

1978-81, 1984, 1985, 1987, 1989-90, 1992-94, 1996, 1999-2001, 2006, 2012 (18 k.)

V. Volosionkinas (Vilnius)

1982

R. Berčys (Vilnius)

1983, 1986

G. Lubauskas (Alytus)

1988

S. Smaidrys (Vilnius)

1991, 1995, 1998

A. Domčevas (Vilnius)

1997, 2002, 2003, 2005, 2007-10 (8 k.)

V. Stasytis (Kaunas)

2004

V. Kudriavcevas (Vilnius)

2011

 

4 lent. Lietuvos tarpt. šaškių čempionės

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

L. Travina (Šaus; Vilnius)

1975, 1979

N. Vigušinaitė (Markevičienė; Vilniaus rj.)

1976

Ž. Sakalauskaitė (Ringelienė; Vilnius)

1977, 1980, 1985, 1987-89, 1993, 1994, 2008 (9 k.)

R. Markevičiūtė (Danilevičienė; Vilnius)

1978, 1982, 1991

R.  Vitkauskaitė (Šidlauskienė; Vilnius)

1981, 1983, 1995, 2000

V. Androlojc (Valiukevič; Vilnius)

1984, 1986, 1992, 1996, 1997, 2002, 2003 (7 k.)

I. Mendelson (Blank; Vilnius)

1990

L. Adlytė (Pakuckienė; Vilnius)

1998, 1999, 2001, 2007, 2009

V. Vilčinska (Vilnius)

2011, 2012

 

5 lent. Lietuvos braziliškųjų šaškių čempionai

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

S. Smaidrys (Vilnius)

1993, 1996, 2010

V. Gavrilovas (Kaunas)

1995, 1997, 1999

V. Sajenko (Kaunas)

1998, 2001

A. Barauskis (Mažeikiai)

2000

A. Kybartas (Šiauliai)

2002-08, 2011 (8 k.)

V. Puočiauskas (Vilnius)

2009

A.Domčevas (Vilnius)

2012

 

6 lent. Lietuvos braziliškųjų šaškių čempionės

V., pavardė (miestas)

Metai (kartai)

Milda Kasputytė (Kaunas)

2008

I. Jazdauskaitė (Kėdainiai)

2009

Margarita Kasputytė (Kaunas)

2010, 2011

2002 Vilniuje vyko Europos moterų tarpt. ∆ čempionatas. Dalyvavo aštuonios Lietuvos šaškininkės (geriausiai - V. Valiukevič, 9 v.).

Žymesnieji žaidėjai (rezultatai SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose): paprastosios D - J. Augustinaitė-Sipienė (1964 SSRS čempionatas, 3 v., 1969, 1970 SSRS vicečempionė; tr. J. Kulikauskas), N. Markevičienė (1972 SSRS čempionė), S. Ingaunytė (akla sportininkė, žaidusi su matančiosiomis; 1976 SSRS čempionė, 1980 ir 1981 vicečempionė), V. Androlojc-Valiukevič (1986 tarpt. didmeistrė; 3 k., 1982, 1986, 1987, SSRS, 1992 pasaulio čempionė, 1985 SSRS, 1994 pasaulio vicečempionė; pirmasis tr. K. Lubys, 1976-78, G. Leibovičius, 1978-2005), A. Norvaišas (1985 tarpt. didmeistris; 1985 SSRS čempionas, 1987, 1988 SSRS čempionatas, 3 v.; tr. V. Valantinas), A. Kybartas (2001 pasaulio jaunimo vicečempionas, 2010 Europos čempionatas, žaibo partijos, 7 v., greitosios šaškės, 10 v.), S. Kulakauskaitė (2002 ir 2003 pasaulio jaunučių vicečempionė, 2004 jaunimo čempionatas, 3 v., 2005 Europos jaunimo vicečempionė; abiejų tr. S. Laurutienė), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2003 pasaulio čempionatas, 5 v., pirmasis tr. V. Valantinas, S. Smaidrys), R. Navickaitė (2004 pasaulio jaunimo čempionatas, greitosios ∆, 3 v.; pirmasis tr. J. Navickas), S. Kovalevskaja (2007 pasaulio jaunių čempionatas, 3 v.; 2009 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 1 v., pasaulio jaunių čempionatas, pagr. turnyras, 2 v., greitosios ∆, 2 v., 2010 Europos jaunimo čempionatas, greitosios ∆, 3 v.), A. Plaksi (Plaksij; 2008 Europos jaunučių čempionatas, žaibo partijos, 1 v., 2010 Europos jaunių čempionatas, greitosios ∆, 2 v., žaibo partijos, 3 v., 2012 Europos jaunimo čempionatas, greitosios ∆, 3 v.; abiejų tr. E. Bužinskis), D. Norkus (2009 Europos jaunių čempionatas, pagr. turnyras, 1 v., žaibo partijos, 2 v., 2010 - pagr. turnyras, 2 v., žaibo partijos, 1 v., 2012 Europos jaunių čempionas, žaibo partijos, 3 v., 2010 pasaulio jaunių čempionatas, pagr. turnyras, 2 v., žaibo partijos, 1 v., greitosios ∆, 3 v., 2011 ir 2012 pasaulio jaunių čempionas, 2012 - žaibo partijos, 2 v., greitosios ∆, 3 v., tr. S.Laurutienė), E. Petrauskas (2011 Europos jaunių čempionas; tr. V. Valantinas), tarptautinės D - E. Bužinskis (1992 tarpt. didmeistris; 1974 pasaulio jaunių vicečempionas, 1996 pasaulio čempionatas, 8 v., 1995, 2010 Europos - 4 v., 2008 - 3 v., 2011 - žaibo partijos, 5 v., 4 k., 2007-12, Europos veteranų čempionas; tr. J. Šausas), L. Travina-Šaus (1984 tarpt. didmeistrė; 1975, 1976 pasaulio vicečempionė, 1975, 1976, 1980 SSRS čempionė, 1981 SSRS čempionatas, 3 v.), R. Vitkauskaitė-Šidlauskienė (1974 pirmoji SSRS sp. m. Lietuvoje; 1979 tarpt. meistrė; 1977 SSRS čempionė, 1976, 1981 SSRS čempionatai, 3 v., 1977, 1984 pasaulio - 5 v., 2011, 2012 Europos moterų veteranių čempionė), Ž. Sakalauskaitė-Ringelienė (1986 tarpt. didmeistrė; 1983, 1986 pasaulio čempionatai, 3 v., 1978 SSRS vicečempionė, 1980 SSRS čempionatas, 3 v., 1983, 1985 SSRS čempionė; visų tr. J. Šausas), I. Drukteinytė (1993 pasaulio jaunimo vicečempionė), A. Domčevas (2010 tarpt. didmeistris; 1997 pasaulio jaunimo čempionatas, 3 v., 2011 Europos čempionatas, žaibo partijos, 6 v.), J. Jankūnas (1998, 2000 pasaulio jaunių čempionas, 1999 - 3 v., 2002 Europos jaunimo - 3 v., 1998 pasaulio jaunimo olimpiada, 3 v.), L. Adlytė-Pakuckienė (2001 tarpt. meistrė; 2001 pasaulio čempionatas, 3 v.; visų tr. E. Bužinskis), S. Kulakauskaitė (2007 tarpt. meistrė; 2003 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 3 v., ir 2005, 2006 pasaulio jaunimo čempionė; tr. S. Laurutienė), R. Navickaitė (2004 Europos jaunimo čempionatas, žaibo partijos, 1 v., 2005 - pagr. turnyras, 3 v., 2010 Europos studentų čempionatas, 3 v.; tr. J. Navickas), S. Kovalevskaja (2005 Europos jaunučių čempionatas, 3 v., 2009 jaunių, žaibo partijos, 2 v., 2010 jaunimo, žaibo partijos, 1 v.), A. Plaksis (2007 Europos jaunučių čempionatas, 3 v., abiejų tr. E. Bužinskis), G. Petraitis (2009 Europos studentų čempionatas, žaibo partijos, 2 v., pagr. turnyras, 3 v.; tr. V. Valantinas), L. Dubickaitė (2011 Europos jaunių čempionė; tr. E. Bužinskis), J. Pukšta (2012 Europos jaunių čempionatas, žaibo partijos, 3 v., tr. E. Bužinskis), braziliškosios D - A. Kybartas (2002 pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo vicečempionas; tr. V. Valantinas), R. Navickaitė (2003 pasaulio jaunimo čempionatas, žaibo partijos, 3 v., tr. J. Navickas), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2003 pasaulio čempionatas, 5 v.; tr. V. Valantinas), B. Družininas (2005 pasaulio veteranų čempionatas, 3 v.), E. Petrauskas (2005 Europos vaikų, 2012 pasaulio jaunimo čempionas), G. Petraitis (2008 pasaulio jaunimo čempionatas, pagr. turnyras, 2 v., greitosios ∆, 3 v.; abiejų tr. V. Valantinas), S. Smaidrys (1996 Lietuvos didmeistris; 1989 SSRS taurės varžybos, 1-3 v.; 1994 pasaulio paprastųjų šaškių kompozicijų sprendimo čempionatas, 3 v.; pirmasis tr. G. Leibovičius).

Tarpt. meistrai: E. Petryla (1998) ir Š. Mardosa (1998), abu 2005 pasaulio komandiniame tarpt. ∆ čempionate su Lietuvos komanda (dar buvo E. Bužinskis ir A. Domčevas) užėmė 7 v., 2006 (kartu su E. Bužinskiu, A. Domčevu ir V. Stasyčiu) - 6 vietą.

TMJD teisėjai: R. Danilevičienė-Markevičiūtė (1998), S. Tamošaitytė-Laurutienė (2010), A. Domčevas (2011).

Lietuvos šaškių fed‑jos prezidentai: J. Kulikauskas (1959-79), S. Kamarauskas (1980-84), K. Lubys (1984-86), R. Judeika (1986-91), R. Urmilevičius (1991-93), K. Jungevičius (1994-96), M. Žukovskis (Žukovskij; 1996-98), R. Paškauskas (1998-2000), G. Kirkilas (2000-04), E. Petryla (2004-05), R. Karbauskis (2005-08 ir nuo 2010), 2009-10 laikinai prez. pareigas ėjo viceprez. R. Šidlauskienė; gen. sekretoriai: A. Kirkus (1959-79), S. Ligeikienė (1980-98), V. Androlojc-Valiukevič (1999-2005), G. Leibovičius (2005-08), A. Domčevas (nuo 2008).

Romualda Šidlauskienė

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.