Prieš 15 metų pasaulio čempionate Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinė estafetės rungtyje pelnė sidabro medalius, komandinėje įskaitoje liko trečia.
2017-09-29

Šiuolaikinė penkiakovė, daugiakovės sporto šaka, apimanti jojimą (konkūrą), fechtavimąsi, šaudymą (iš pneumatinio pistoleto), plaukimą ir bėgimą.

Penkiakovininkai rungtyniavo jau Senovės Graikijos olimpinėse žaidynėse: 5 stadijų bėgimas (1 stadijas - 192 m 27 cm), po 5 kartus šuolis į tolį (iš vietos), ieties metimas į taikinį, disko - į tolį; laimėdavo 3 rungčių laimėtojas (jei tokio nebūdavo, du stipriausi 5 kartus rungdavosi imtynėse, taip išaiškėdavo laimėtojas). P. de Kuberteno (Coubertin) iniciatyva ∆ debiutavo V OŽ (1912 Stokholmas, Švedija; pirmasis olimpinis ∆ čempionas - švedas G. Liliehėkas, Lilliehöök) ir tapo privaloma sporto šaka. Pagal legendą apie karininką, kuriam nešant į štabą pergalę mūšyje nulėmusį paketą prireikė įveikti 5 kliūtis, buvo pasirinktos 5 rungtys: šaudymas (iš laisvo pavyzdžio pistoleto), plaukimas, fechtavimasis, jojimas ir krosas; rungtasi 5 dienas iš eilės (iki 1948 rungtyniavo tik karininkai). Nuo 1912 kelis kartus keitėsi varžybų trukmė, rungčių eilė, rungčių sąlygos, laimėtojo nustatymas. Rungtyniaujama 1 dieną, jojimo nuotolis sutrumpėjo nuo 1500 m iki 400 m, greitis sumažėjo nuo 500 m/min iki 350 m/min, šaudoma lazeriniu pistoletu, plaukimo nuotolis sutrumpėjo nuo 300 m iki 200 m, bėgimo - nuo 4000 m iki 3000 m, fechtavimosi laikas (kiekvienas su kiekvienu) - nuo 5 min iki 1 minutės. Nuo 2009 pagal naujas taisykles bėgimas ir šaudymas sujungti - yra 3 šaudymo etapai, po kiekvieno jų bėgama 1000 metrų. Olimpinėse žaidynėse iki 1952 vyko tik ind. ∆ varžybos, iki 1956 vyravo Švedijos penkiakovininkai - per 9 žaidynes laimėjo 8 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius (L. Halas, Hall, 2 aukso), 1952-92 buvo rengiamos ir komandinės varžybos (daugiausia - po keturis - aukso medalius yra iškovojusios Vengrijos ir buv. SSRS komandos), nuo 2000 pradėjo varžytis ir moterys (pirmoji olimpinė ∆ čempionė - D. Britanijos penkiakovininkė S. Kuk, Cook).

Pasaulio čempionatai rengiami: vyrų - nuo 1949, moterų - nuo 1981, jaunimo - nuo 1965, Europos vyrų - nuo 1987, moterų - nuo 1989, jaunimo (A grupė iki 18 m. - keturkovės, B grupė iki 16 m. - trikovės), kaip ir suaugusiųjų, vaikinų - nuo 1987, merginų - nuo 1989. Daugiausia pasaulio čempionatų aukso medalių ind. rungtyje laimėjo: vyrai - A. Balcas (Balczó, Vengrija, 5), I. Novikovas (SSRS, 4), P. Lednevas (SSRS, 4), moterys - E. Fjelerup (Fjellerup, Danija, 4), V. Norman (D. Britanija, 3), Z. Vereš (Vörös, Vengrija, 3), A. Caze (Prancūzija, 3). Iš pradžių vyko tik ind. varžybos, nuo 1987 Europos, nuo 1991 pasaulio čempionatuose vyksta ir estafečių varžybos. Nuo 1990 rengiamos Pasaulio taurės varžybos (apdovanojama ir piniginiais prizais).

Iš pradžių ∆ tiesiogiai vadovavo IOC, nuo 1948 - Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (Union Internationale de Pentathlon Moderne, UIPM), 1960 pavadinta Tarptautine šiuolaikinės penkiakovės ir biatlono sąjunga (Union Internationale de Pentathlon Moderne et Biathlon, UIPMB), nes jai priskirtas ir biatlonas (1958 surengė I pasaulio biatlono čempionatą), 1993 grįžta prie UIPM pavadinimo. 1991 įsteigta Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacija (European Confederation of Modern Pentathlon, ECMP). UIPM vienija 108 šalių (2011), ECMP - 37 šalių (2011) ∆ org‑jas.

LIETUVOJE ∆ pradėta kultivuoti 1955 (iniciatoriai - vilnietis S. Žekonis ir kaunietis V. Želvys). 1956 per atvirą Latvijos čempionatą Rygoje vyko I Lietuvos spartakiados ∆ varžybos ir I Lietuvos ∆ čempionatas (pirmuoju Lietuvos čempionu tapo S. Žekonis; visi Lietuvos čempionai pateikti 1 lentelėje), t. p. pirmosios komandinės varžybos (1 v. užėmė Latvija, 2 v. - Baltarusija, 3 v. - Lietuva). 1957 ∆ pirmą kartą įtraukta į Pabaltijo spartakiados programą (2 v. - Lietuva), Lietuvos rinktinė pradėjo dalyvauti tarpresp. komandinėse varžybose. 1963 Lietuvos komanda (R. Rapalys, S. Šaparnis A. Špokas ir atsarginis G. Narkus) SSRS tautų spartakiadoje laimėjo sidabro medalius, 1967 (J. Moskvičiovas, G. Narkus, J. Rapalys) užėmė 5 v. (J. Moskvičiovas ind. varžybose - 3 v.). 1959 įkurta Lietuvos ∆ fed‑ja. 1963 J. Rapalys tapo SSRS jaunimo čempionu, 1972 V. Kreivėnas - SSRS jaunių čempionu, 1974 A. Mikutis - I SSRS jaunimo žaidynių bronzos medalininku, 1978 J. Staškūnas - SSRS jaunių čempionato bronzos, jaunimo (su Dinamo CT komanda) - aukso medalininku. 1975 A. Aidukas ir V. Zadneprovskis laimėjo SSRS taurę (su Dinamo CT komanda), 1991 G. Staškevičius - SSRS žiemos čempionatą. S. Šaparnis (1964-70 gyvenęs Maskvoje) su CASK komanda SSRS čempionatuose laimėjo 1 aukso ir 2 sidabro (visi 3 komandiniai) bei 1 sidabro ir 2 bronzos (ind.) medalius, su SSRS rinktine XIX OŽ (1968 Meksikas, Meksika) pelnė sidabro, pasaulio čempionatuose - 1 aukso (1969, komandinis), 3 sidabro (1966 ir 1970, komandinis, 1967, ind.), 1 bronzos (1967, komandinis) medalį.

1 lent. Lietuvos čempionai (ind. įskaita; 1956-2010)

V., pavardė

Metai

S. Žekonis

1956, 1959

J. Popovas

1957 (keturkovės, be jojimo)

A. Špokas

1958, 1960

S. Šaparnis

1961-63, 1971-72

G. Narkus

1964

K. Dobilas

1965

J. Rapalys

1966

H. Eismontas

1967

J. Moskvičiovas

1968

V. Balsys

1969

V. Kreivėnas

1970

A. Mikutis

1973, 1977

V. Zadneprovskis

1974-76, 1978

A. Aidukas

1979

J. Staškūnas

1980-81, 1983

K. Vasiljevas

1982, 1985

P. Makarovas

1984

A. Baranauskas

1986, 1987

T. Narkus

1989-90

V. Mačalovas

1991-92

G. Staškevičius

1993, 1995

A. Zadneprovskis

1994, 1996, 1998, 2002-03

D. Strazdas

1997

E. Krungolcas

1999-2000

T. Žemaitis

2001, 2004, 2007

L. Asadauskaitė

2003 (keturkovės), 2005, 2007, 2008

D. Rimšaitė

2004, 2009

E. Krungolcas

2005

J. Kinderis

2006, 2009, 2010

K. Satkūnaitė

2006

T. Makarovas

2008

L. Batulevičiūtė

2010

1966 Lietuvoje įvyko pirmosios tarpt. varžybos (laimėjo J. Moskvičiovas). 1967 penkiakovininkai pradėjo dalyvauti tarpt. varžybose Lenkijoje ir VDR. ∆ buvo kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje (3 metus). Iki 1961 kultivavo Spartako, vėliau - Dinamo d‑ja. Parengta > 50 SSRS sporto meistrų (46 - Dinamo), SSRS tarpt. klasės sporto meistrai: S. Šaparnis (1967), A. Baranauskas (1988), T. Narkus (1990), V. Dolgovas (1990), V. Mačalovas (1990), G. Staškevičius (1991). A. Špokui suteiktas SSRS garbės sp. m. (1963), S. Šaparniui - SSRS nusip. sp. m. (1972) vardas ir teisėjo tarpt. kategorija (1976).

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos ∆ fed‑ja 1991 tapo UIPM nare, penkiakovininkai - nuolatiniais olimpinių žaidynių dalyviais, ∆ - viena stipriausių ir geriausių rezultatų pasiekiančia šalies olimpine sporto šaka. XXV OŽ (1992 Barselona, Barcelona, Ispanija) debiutavusi Lietuvos komanda (V. Mačalovas, T. Narkus, G. Staškevičius) užėmė 15 v., net ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs A. Zadneprovskis pelnė sidabro ir bronzos, E. Krungolcas - sidabro medalius (sportininkų rezultatai, pasiekti olimpinių žaidynių ind. varžybose, pateikti 2 lentelėje).

2 lent. Lietuvos penkiakovininkų rezultatai olimpinių žaidynių individualiosiose varžybose (1992-2008)

Metai, vieta

V., pavardė

Užimta vieta

XXV

1992 Barselona, Barcelona, Ispanija

G. Staškevičius

15

 

 

V. Mačialovas

51

 

 

T. Narkus

62

XXVI

1996 Atlanta, JAV

A. Zadneprovskis

13

XXVII

2000 Sidnėjus, Sydney, Australija

A. Zadneprovskis

7

XXVIII

2004 Atėnai, Graikija

A. Zadneprovskis

2

 

 

E. Krungolcas

31

XXIX

2008 Pekinas, Kinija

E. Krungolcas

2

 

 

A. Zadneprovskis

3

1993 pasaulio jaunimo čempionate A. Zadneprovskis pelnė bronzos, o 1994 Lietuvos komanda (S. Kerza, E. Krungolcas, A. Zadneprovskis) - aukso medalius (komandinėje įskaitoje ir estafetėje). 1994 pasaulio čempionate Lietuvos komanda (T. Narkus, G. Staškevičius, A. Zadneprovskis) užėmė 5 v. (ind. A. Zadneprovskis - 9 v., G. Staškevičius - 10 v.); pasaulio čempionatų prizininkai išvardyti 3 lent., Europos čempionatų - 4 lentelėje. E. Krungolcas 5 k. (2001, 2002, 2004, 2006, 2007) laimėjo Pasaulio ∆ taurę. D. Rimšaitė 2005 tapo pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininke, 2006 - pasaulio ir Europos jaunių vicečempione, 2008 su Lietuvos moterų komanda (dar L. Asadauskaitė ir J. Kolegova) - Europos čempione (komandinėje įskaitoje ir estafetėje), 2008 ir 2009 - Pasaulio taurės laimėtoja, 2010 - pasaulio vicečempione, Pasaulio taurės finalo varžybų 2 v. laimėtoja, Europos čempionato bronzos medalininke. L. Asadauskaitė 2007 ir 2009 pasaulio čempionatuose laimėjo atitinkamai bronzos ir sidabro medalius. 2010 pasaulio jaunių (iki 18 m.) mišriosios estafetės čempionais tapo L. Kontrimavičius (tr. A. Kalininas) ir G. Venčkauskaitė (tr. H. Eismontas), I jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre L. Kontrimavičius šioje rungtyje pelnė bronzos medalį (partnerė buvo Rusijos sportininkė).

3 lent. Lietuvos penkiakovininkai - pasaulio čempionai ir prizininkai (1997-2011)

V., pavardė

Metai

Varžybos

Vieta

A. Zadneprovskis

1997

ind.

3

A. Zadneprovskis, E. Krungolcas, J. Seniuta

1998

estafetė

2

J. Seniuta, A. Zadneprovskis

1999

komandinės

2

A. Zadneprovskis

2000

ind.

1

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, T. Žemaitis

2001

komandinės

2

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, T. Žemaitis

2002

estafetė

2

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, T. Žemaitis

2002

komandinės

3

A. Zadneprovskis

2004

ind.

1

E. Krungolcas

2006

ind.

1

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, T. Žemaitis

2006

komandinės

1

A. Zadneprovskis

2006

ind.

3

L. Asadauskaitė

2007

ind.

3

J. Kinderis, E. Krungolcas, A. Zadneprovskis

2008

estafetės

2

L. Asadauskaitė

2009

ind.

2

E. Krungolcas, J. Kinderis, A. Zadneprovskis

2009

komandinės

3

D. Rimšaitė

2010

ind.

2

D. Rimšaitė, J. Kinderis

2010

mišriosios estafetės

3

J. Kinderis

2010

ind.

3

E. Krungolcas, J. Kinderis, T. Makarovas

2010

komandinės

1

L. Asadauskaitė

2011

ind.

3

L. Asadauskaitė, J. Kinderis

2011

mišriosios estafetės

3

4 lent. Lietuvos penkiakovininkai - Europos čempionai ir prizininkai (1995-2011)

V., pavardė

Metai

Varžybos

Vieta

E. Krungolcas, G. Staškevičius, A. Zadneprovskis

1995

estafetė

2

E. Krungolcas

1998

ind.

3

E. Krungolcas, J. Seniuta, A. Zadneprovskis

1998

estafetė

2

A. Zadneprovskis

2001

ind.

1

E. Krungolcas

2001

ind.

2

T. Žemaitis, E. Krungolcas, A. Zadneprovskis

2001

estafetė

2

A. Zadneprovskis

2002

ind.

2

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, T. Žemaitis

2002

estafetė

1

A. Zadneprovskis, T. Žemaitis, E. Krungolcas

2002

komandinės

2

E. Krungolcas

2003

ind.

1

E. Krungolcas

2004

ind.

1

E. Krungolcas

2005

ind.

1

J. Kinderis, E. Krungolcas, T. Žemaitis

2007

estafetė

2

L. Asadauskaitė, D. Rimšaitė, J. Kolegova

2008

estafetė

1

L. Asadauskaitė, D. Rimšaitė, J. Kolegova

2008

komandinės

1

L. Asadauskaitė

2008

ind.

2

J. Kinderis, A. Zadneprovskis, E. Krungolcas

2008

estafetė

2

J. Kinderis, T. Žemaitis, E. Krungolcas

2009

estafetė

1

E. Krungolcas, J. Kinderis, A. Zadneprovskis

2009

komandinės

1

D. Rimšaitė

2010

ind.

3

E. Krungolcas, A. Zadneprovskis, J. Kinderis

2010

komandinės

3

E. Krungolcas, J. Kinderis, T. Makarovas

2010

estafetė

3

Žymiausi treneriai - Lietuvos nusip. treneriai: S. Žekonis ir A. Špokas (abu J. Moskvičiovo ir K. Dobilo), A. Narušis (H. Eismonto, V. Kalinino, V. Balsio, E. Margevičiaus, K. Baltrušio), J. Moskvičiovas (J. Kinderio, E. Krungolco, G. Staškevičiaus, A. Zadneprovskio nuo 1996 09), E. Kliosovas (A. Aiduko, A. Mikučio, V. Močalovo, L. Asadauskaitės), V. Kalininas (P. Makarovo, K. Vasiljevo, A. Baranausko, G. Staškevičiaus nuo 1995, D. Rimšaitės, V. Dolgovo, J. Kolegovos), H. Eismontas (J. Staškūno, D. Strazdo, T. Žemaičio, J. ir E. Seniutų), E. Margevičius (V. Zadneprovskio, A. Zadneprovskio iki 1996 08). Tarpt. kategorijos teisėjo vardas 1992 suteiktas J. Moskvičiovui (jis ir nuolatinių pasaulio ir Europos čempionatų k‑jų narys), 1993 - V. Kalininui, 1999 - E. Kliosovui, 2007 - P. Makarovui, T. Makarovui, S. Tindžiuliui, A. Kalininui, E. Tindžiuliui, S. Makarovaitei, I. Urbonavičiūtei, V. Vaičaičiui..

Lietuvos ∆ fed‑jos vadovai: pirmininkai - V. Želvys (1959-61), J. Popovas (1961-73), V. Želvys (1973-74), S. Šaparnis (1974-78), A. Preikša (1978-90), prezidentai - S. Šaparnis (1990-93), K. Baltrušis (1993-96), A. Šakalys (1996-2000), R. P. Jogėla (2000-04), N. Pacevičius (2004-05), V. Majauskas (nuo 2005), gen. sekretoriai - M. Kuliavas (1959-62), A. Auštrevičius (1962-72), V. Kuzmickas (1972-76), V. Ercmonas (1976-80), R. Žibaitis (1980-84), V. Gudiškis (1984-88), V. Kalininas (nuo 1988).

Stasys Šaparnis

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.