Prieš 15 metų Lietuvos trumpabangininkai tapo Europos radijo ryšio vicečempionais.
2017-08-04

Radijo sportas, technikos sporto šaka - varžybos užmezgant radijo ryšius trumposiomis (TB) ir ultratrumposiomis (UTB) bangomis, greitai perduodant ir priimant radiogramas, pelenguojant (sportinis radiopelengavimas). Masiškiausia D šaka yra TB radijo ryšių varžybos (pasaulio čempionate būna > 70 000 dalyvių). Varžybos vyksta savaitgaliais (trukmė iki 48 h). Dalyvių tikslas - užmegzti kuo daugiau ryšių 6 mėgėjiškam radijui skirtuose bangų ruožuose (160 m - 10 m); papildomai vertinami ryšių kokybiniai rodikliai. Antras pagal masiškumą - sportinis radiopelengavimas, tai kitos ∆ šakos - radijo orientacijos - rungtis, jos dalyvių tikslas - naudojantis radiopelengatoriumi per trumpiausią laiką surasti raižytoje vietovėje ~ 10 km trasoje paslėptus 5 radijo siųstuvus (vad. lapes). Sportinis radiopelengavimas (vad. lapių medžiokle) gimė 1936 Filadelfijoje (JAV).

Kultivuojamos (nuo 2000) naujos radijo orientacijos rungtys - foksoringas (sport. orientavimasis pagal žemėlapį ir radiopelengavimą artimoje zonoje) bei sportinė palydovinė navigacija (naudojantis GPS imtuvais per trumpiausią laiką rasti paslėptus objektus). Dar rengiamos ir telegrafijos varžybos, kurių dalyviai siekia kuo greičiau perduoti ir priimti raidžių bei skaičių tekstus.

D užuomazgos aptinkamos iš karto po radijo išradimo 1897. Jau pirmieji entuziastai rungtyniavo tarpusavyje, stengdamiesi užmegzti radijo ryšius kuo didesniu atstumu. 1923 11 25 prancūzas L. Deloi (Deloy) ir amerikietis F. S. Šnelis (Schnell) pirmą kartą trumposiomis bangomis (TB) užmezgė ryšį per Atlantą.

Pirmąsias radijo ryšių varžybas, kuriose jau buvo laiko faktorius (ARRL International Relay Test), 1928 surengė JAV mėgėjiško radijo ryšių lyga (ARRL). 1939 amerikietis H. Bekeris (Becker) inicijavo pirmąjį pasaulio radijo ryšių čempionatą, kurį 1939 11 25-12 02 surengė žurnalas Radio Magazine. Kitą pasaulio tolimųjų radijo ryšių čempionatą 1948 surengė žurnalas CQ ir jie vykdomi kasmet - spalio pabaigoje vyksta telefoninių ryšių, lapkrityje - telegrafinių ryšių varžybos (CQ WW DX Contest).

Nuo 1955 Vokietijos mėgėjiško radijo klubas (Deutscher Amateur-Radio-Club, DARC) kasmet rengia Europos tolimųjų radijo ryšių čempionatą. Nuo 1990 organizuojami pasaulio akivaizdiniai D komandiniai čempionatai (World Radio Team Championships, WRTC). Nuo 1994 Slovėnijos klubas (Slovenia Contest Club, SCC) kasmet rengia Europos radijo ryšių čempionatus.

Rengiamos visų D rungčių nac., tarpt. varžybos, Europos ir pasaulio čempionatai; 1999 įkurta Europos radijo sporto federacija (European Radio Sport Federation, ERSF) plėtoja visas akivaizdines D šakas. Pasaulyje šiuo metu išduota ~ 1,6 milijono mėgėjiško radijo licenzijų, iš jų - apie 10 % savininkų dalyvauja D varžybose.

LIETUVOJE B. Tolutis 1918 demonstravo bevielio ryšio galimybę Šiauliuose, 1927 užmezgė pirmąjį mėgėjišką radijo ryšį su užsieniu. 1926 A. Jurskis įkūrė Karių radijo mėgėjų d‑ją, pirmoji Lietuvos mėgėjiško radijo organizacija (LRM) užfiksuota 1932. Pirmasis D faktas užregistruotas 1934, kai P. Jastržembskis-Vanagaitis (šaukinys LY1J) dalyvavo Ispanijos TB radijo ryšių varžybose (URE Concurso) ir buvo apdovanotas diplomu. 1937 K. Karkauskas (LY1KK) Airijos TB tarpt. varžybose laimėjo aukso medalį. Lietuvos radijo mėgėjų draugijos (LRMD; įk. 1938, veikė iki 1940) valdyba 1939, 1940 Vasario 16 proga surengė TB radijo ryšių varžybas. Pirmasis laimėtojas - J. Šatas (LY1S).

1956 Kauno politechnikos institute (KPI) įsikūrė radijo stotis, studentai A. Šliavas ir A. Bajoras užmezgė ryšį su kitais Kauno radijo mėgėjais, t. p. Sverdlovske (Rusija) gyvenančiu korespondentu. Tais pačiais metais įvyko ir pirmosios varžybos ultratrumposiomis bangomis. A. Buinevičiaus iniciatyva 1958 įvyko pirmosios Lietuvoje radijo orientacijos varžybos Kauno apylinkėse (laimėjo J. Burauskas).

1960 01 31 A. Šliavo (Vilnius), A. Buinevičiaus (Kaunas) ir G. Misiūno (Šiauliai) iniciatyva buvo įkurta Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF). Radijo sportą kuravo Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR). LRSF plėtojo trumpųjų ir ultratrumpųjų bangų sportą, sportinį radiopelengavimą, telegrafijos sportą ir radijo daugiakovę. Be to, veikė konstruktorių sekcija ir kvalifikacijos-disciplinos komisija. LRSF reguliariai rengė Lietuvos čempionatus (sportininkai, tapę Lietuvos čempionais 5 k. ir daugiau, išvardyti 1 lent., kolektyvinės radijo stotys, daugiau kaip 5 k. tapusios Lietuvos TB radijo ryšių čempionėmis, - 2 lent.): ultratrumpųjų bangų (nuo 1956), telegrafijos (nuo 1960), sportinio radiopelengavimo (nuo 1961), trumpųjų bangų (nuo 1965). Nuo 1965 kasmet (su Estijos ir Latvijos RSF) buvo rengiamos Pabaltijo TB pirmenybės, kurios 1990 tapo tarptautinėmis Baltijos šalių varžybomis (Baltic Contest); nuo 1994 kasmet vyksta jaunųjų radistų varžybos - prof. A. Jurskio memorialas, nuo 1998 - akivaizdinės Lietuvos taurės TB varžybos.

1963 Vilniuje įvyko III Europos radiopelengavimo čempionatas, dalyvavo atskira Lietuvos komanda (R. Petrikis, J. Burauskas, A. Kvedaravičius, V. Naravičius; užimta 7 v.). Tais pačiais metais V. Šimonis SSRS UTB čempionate užėmė 3 v., 1964 tapo SSRS čempionu, J. Burauskas - vicečempionu, Lietuvos rinktinė buvo pirma. 1964 SSRS TB radijo ryšių telegrafu čempionate KPI kolektyvinės stoties komanda (A. Kregždė, A. Macas, A. Salminis) ir 1965 SSRS UTB radijo ryšių čempionate Lietuvos rinktinė užėmė 1 vietą.

1988 atkurta LRMD (nuo 1992 Tarptautinės radijo mėgėjų sąjungos, International Amateur Radio Union, IARU) narė. Toliau veikia ir LRSF, ji nuo 1990 dalyvauja svarbiausiose D tarpt. programose. Pagrindinis D rėmėjas - Kauno technologijos universitetas (KTU, iki 1990 KPI), kuriame D kultivuojamas nuo 1956. KTU radijo klube gimė dauguma mūsų D tradicijų, kurios tęsiamos (informacijos teikimas, sportinės-techninės konferencijos, seminarai, Lietuvos TB ir UTB čempionatai, Baltijos šalių varžybos, kompiuterinis teisėjavimas). Informacija apie D įv. laikotarpiais skelbė Kalba Vilnius, Sportas, Komjaunimo tiesa (skyrelis 73) ir Vilniaus RTV. Nuo 1965 LRSF leidžia kasmetinį informacinį leidinį Radijo sportas Lietuvoje. 1995 LRSF priimta į ERSF (A. Kregždė - 2004-10 viceprezidentas, nuo 2010 prezidentas, V. Urbonas - nuo 2000 Teisėjų tarybos pirmininkas, E. Navickas - nuo 2010 Tarybos narys).

Lietuvos nac. komanda 1970 yra laimėjusi SSRS čempionatą, 1977 - Tarptautinės telekomunikacijų s‑gos pirmenybes, 1996, 1998 - Europos čempionatus. Žymių laimėjimų pasiekė šių D trumpųjų bangų centrų komandos: KTU (iki 1990 KPI; įreg. 1957, tr. A. Kregždė) 7 k. (1966-68, 1970, 1973, 1975, 1976) laimėjo Lietuvos čempionatą, 4 k. (1964, 1966-68) - SSRS čempionatą, 7 k. (1969, 1978, 1983, 1989, 1990, 1991 - 2 k.) - Europos čempionatą, 2 k. (1981, 1985) pasaulio čempionatą; 1980 pasiekė Europos, 1966 ir 2 k. 1982 - Azijos, 1966 - pasaulio rekordus, Šiaulių televizorių g‑los (įreg. 1964, tr. J. Paškauskas) - 10 k. (1971, 1978-81, 1983-85, 1987, 1989) - Lietuvos čempionatą, 7 k. (1975, 1976, 1982, 1987, 1988 - 2 k., 1989) - Europos čempionatą, 1987 - pasaulio čempionatą; 2 k. 1982 pasiekė Azijos, pasaulio rekordus, Vilniaus b‑vės Vingis (buv. Radijo komponentų gamyklos, RKG, įreg. 1960, tr. P. Mikalajūnas) - 7 k. (1972, 1982, 1988, 1990-93) - Lietuvos čempionatą, 1979 - SSRS čempionatą, 7 k. (1979 ir 1980 - po 2 k., 1981, 1990, 1991) - Europos čempionatą. Lietuvos sportininkai labai sėkmingai rungtyniavo Europos tolimųjų radijo ryšių čempionatuose: 1990, 1996, 2002 A. Ignotas, 1992, 1993 A. Pipiras, 2002 G. Lučinskas tapo laimėtojais. Lietuvos sportininkai - pasaulio ∆ čempionai ir prizininkai - išvardyti 3 lent., Europos ∆ čempionai ir prizininkai - 5 lent., Lietuvos kolektyvinės radijo stotys - pasaulio čempionės ir prizininkės - 4 lent., Europos čempionės ir prizininkės - 6 lentelėje.

Lietuvos D sportininkai - SSRS tarpt. klasės sporto meistrai: J. Ignotas (1971), A. Kregždė (1971), A. Macas (1971), J. Tumaitis (1971), J. Paškauskas (1977), V. Vašeikis (1977), A. Nazarovas (1977), V. Žalnerauskas (1977), A. Štaraitis (1982), P. Mikalajūnas (1982), T. Misiūnas (1982), A. Maksimovas (1982), S. Kėželis (1983), A. Pipiras (1983), V. Peteraitis (1984), R. Almonaitis (1984), A. Vingrys (1984), G. Lučinskas (1985), V. Urbonas (1985).

LSSR nusipelnę treneriai: A. Kregždė (1967), P. Mikalajūnas (1980). ERSF tarpt. kategorijos teisėjai: V. Urbonas (2002), A. Dapkus (2004), E. Ignotas (2009), E. Navickas (2010).

2012 LRSF nariais buvo 5 klubai: KTU RK, VDU RK, Vilniaus Laputė, Šiaulių Pelengas, Kuršėnų Lapių medžioklė, ~ 390 sportininkų, 10 trenerių.

LRSF vadovai: A. Šliavas (1960-62), P. Zulonas (1962-64), T. Naraškevičius (1964-66), E. Laurušonis (1966-68), A. Kuzmickas (1968-74), L. Ignatavičius (1974-76), V. Vašeikis (1976-84), S. Naktinis (1984-88), A. Buinevičius (1988-90), A. Kregždė (1990-2006), D. Kybartas (2006-12), R. Žakelis (nuo 2012). sekretoriai - V. Šikšnius (1960-68), G. Misiūnas (1968-72), V. Paškevičius (1972-80), S. Uždavinys (1980-84), T. Vyšniauskas (1984-88), S. Michailecas (Michailec; 1988-90), G. Daubaris (1990-99), V. Urbonas (1999-2009, 2011-12), R. Žakelis (2009-11), R. Varnas (nuo 2012).

Algis Kregždė

 

1 lent. Lietuvos radijo sporto čempionai (5 k. ir daugiau)

V., pavardė

Kartai

Metai

 

 

TB radijo ryšių

A. Kregždė

12

1965-68, 1970-73, 1975-78

T. Misiūnas

6

1974, 1979, 1981-84

S. Kėželis

5

1985, 1988, 1989, 1991, 1992

A. Uzdonas

6

1986, 1987, 1990, 2006, 2009, 2011

S. Franckevičius

6

1997, 2000, 2002-04, 2007

 

 

UTB radijo ryšių

V. Andriuškevičius

10

1995-97, 2000-04, 2006, 2007

 

 

Radiopelengavimo

A. Simonaitis

9

1977, 1979, 1982-84, 1995, 1998 (2 k.), 2001

G. Ambražas

11

1981, 1986, 1987, 1999-2002, 2003 (2 k.), 2004 (2 k.)

R. Dapkus

14

1988, 1989, 1991, 1996 (2 k.), 1997 (2 k.), 1999, 2000, 2004, 2005 (2 k.), 2006, 2008

A. Dapkienė

25

1994-2003 (po 2 k.), 2004, 2006 (2 k.), 2010 (2 k.)

 

2 lent. Kolektyvinės radijo stotys - Lietuvos TB radijo ryšių čempionės (> 5 k.)

Kolektyvas

Kartai

Metai

KPI

7

1966-68, 1970, 1973, 1975, 1976

Šiaulių televizorių g‑los

10

1971, 1978-81, 1983-85, 1987, 1989

Radijo komponentų g‑los

7

1972, 1982, 1988, 1990-93

 

3 lent. Lietuvos sportininkai - pasaulio radijo sporto čempionai ir prizininkai

V., pavardė

Metai

Vieta

 

IARU HF World Championship

 

A. Kregždė

1981

2

A. Kregždė

1977

3

V. Žalnerauskas

1979, 1980, 1981

3

 

CQ WW PX Contest

 

T. Vyšniauskas

1981

1

A. Kregždė

1985

1

A. Pipiras

1985

1

A. Kregždė

1981

2

R. Kaulakys

1986

2

A. Kregždė

1983, 1986

3

G. Lučinskas

1983

3

A. Uzdonas

1986

3

 

CQ WW DX Contest

 

A. Vingrys

1983 (2 k.)

1

A. Kregždė

1984, 1987

1

G. Lučinskas

1986

1

A. Ignotas

1989

1

R. Žumbakis

1989

2

G. Lučinskas

1984

3

V. Matuzevičius

1986

3

 

Radiopelengavimo

 

M. Nakvosas

2010

2

A. Bartkevičienė

2010 (per 35 m.)

 

 

4 lent. Kolektyvinės radijo stotys - pasaulio čempionės ir prizininkės

Kolektyvas

Metai

Vieta

 

IARU HF World Championship

 

Radijo komponentų g‑los

1980, 1981

2

KPI

1982, 1983

2

KPI

1980, 1981, 1984

3

 

CQ WW PX Contest

 

KPI

1981

1

Šiaulių televizorių g‑los

1987

1

KPI

1984

2

Šiaulių televizorių g‑los

1985, 1986

3

KTU

1991

3

Radijo komponentų g‑los

1992

3

 

CQ WW DX Contest

 

KPI

1985

1

KPI

1981 (2 k.)

2

Šiaulių televizorių g‑los

1982

2

 

5 lent. Lietuvos sportininkai - Europos radijo sporto čempionai ir prizininkai

V., pavardė

Metai

Vieta

 

TB radijo ryšių

 

D. Savičius

1995, 2001

1

G. Lučinskas

2002, 2004, 2006, 2007

1

A. Ignotas

2002

1

R. Jokūbauskas

2005

1

R. Baltūšis

2011

1

M. Jukna

2011

1

A. Kregždė

1973, 1981

2

S. Franckevičius

1995, 1996, 2000

2

D. Savičius

1996, 1999

2

G. Lučinskas

1998, 2001, 2010

2

A. Ignotas

1998

2

V. Čerlinas

1998

2

T. Misiūnas

2002

2

R. Baltūšis

2002

2

D. Senikas

2007

2

S. Žalnerauskas

2009

2

M. Jukna

2010

2

V. Žalnerauskas

1967

3

A. Kregždė

1971, 1974, 1980, 1985

3

V. Čerlinas

1994

3

T. Misiūnas

1996

3

D. Savičius

1997

3

A. Ignotas

1999, 2004

3

D. Pavlovas

1999

3

A. Vaglys

2000

3

G. Lučinskas

2000, 2005, 2011

3

R. Jokūbauskas

2002, 2008

3

A. Duchavičius

2004

3

J. Ignotas

2005

3

D. Senkus

2006

3

D. Sadauskas

2006

3

V. Grech

2008

3

R. Baltūšis

2008

3

V. Urbonas

2009

3

 

WAE DC tolimųjų ryšių

 

A. Ignotas

1990, 1996

1

A. Pipiras

1992, 1993

1

A. Pipiras

1989, 1990

3

S. Žalnerauskas

1994

3

 

Radiopelengavimo

 

A. Dapkienė

2007 (per 35 m.)

1

R. Dapkus

2004

2

G. Ambražas

2007 (per 40 m.)

2

A. Skudrickas

2004

3

G. Ambražas

2007 (per 40 m.)

3

R. Dapkus

2007 (per 40 m.)

3

 

Radijo orientacijos

 

D. Mačiulis

2006

1

A. Bartkevičienė

2006

2

A. Bartkevičienė

2006

3

 

6 lent. Kolektyvinės radijo stotys - Europos čempionės ir prizininkės

Kolektyvas

Metai

Vieta

 

TB radijo ryšių

 

KPI

1969, 1978, 1983

1

Šiaulių televizorių g‑los

1975, 1976, 1982, 1987, 1988 (2 k.)

1

Radijo komponentų g‑los

1979 (2 k.), 1980 (2 k.), 1981

1

KPI

1968, 1970, 1980, 1982, 1984

2

Radijo komponentų g‑los

1977, 1981, 1987, 1988

2

Šiaulių televizorių g‑los

1978, 1979, 1981, 1982, 1985, 1986

2

KPI

1967, 1970, 1979, 1981

3

RMTMTI

1974, 1976

3

Šiaulių televizorių g‑los

1980, 1981

3

Radijo komponentų g‑los

1982

3

 

WAE DC tolimųjų ryšių

 

KTU (KPI)

1989, 1990, 1991 (2 k.)

1

Šiaulių televizorių g‑los

1989

1

Radijo komponentų g‑los

1990, 1991

1

KTU (KPI)

1990, 1992, 1993

2

Radijo komponentų g‑los

1992

2

Kuršėnai

1989

3

KTU

1992

3

Radijo komponentų g‑los

1993, 1995

3

Šiauliai

1996

3

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.