Prieš 10 metų pasaulio universiadoje Bankoke (Tailandas) krepšinio turnyrą laimėjo Lietuvos studentų rinktinė.
2017-08-18

Studentų sportas prasidėjo 1905, kai JAV buvo surengtos pirmosios tarptautinės studentų varžybos. 1919 įkurta Tarptautinė studentų konfederacija (International Confederation of Students, ICS), 1925-39 plėtojusi studentų sąjūdį ir rengusi sporto varžybas studentams. 1923 ICS Paryžiuje surengė pirmąsias Pasaulio studentų žaidynes. 1949 įkurta Tarptautinė universitetų sporto federacija (Fédération internationale du sport universitaire, FISU, 2011 vienijo 163 nares), kas 2 m. rengianti vasaros (nuo 1959) ir žiemos (nuo 1960) universiadas bei pasaulio universitetų čempionatus. 1947-62 Tarptautinė studentų sąjunga (Union Internationale des Étudiant, UIE) rengė Pasaulio studentų žaidynes. 1999 įkurta Europos universitetinio sporto asociacija (European University Sports Association, EUSA, dab. prez. A. Ročekas, Roczek, Lenkija), rengianti 16 sporto šakų Europos studentų čempionatus, Europos studentų žaidynes ir EUSA taurės varžybas. 1923 Tartu (Estija) įvyko I Pabaltijo studentų olimpiada (vėliau ­ SELL studentų žaidynės).

LIETUVOS studentų sportinio sąjūdžio pradžia laikoma 1922. Lietuvos u‑te buvo įsteigta ateitininkų sporto sekcija, 1922 11 14 pasivadinusi Kauno studentų sporto klubu ­ Achilas. Vėliau kūrėsi ir kiti studentų sporto klubai. 1930-37 studentų sportui vadovavo ­ Akademinis sporto klubas (ASK, veikė 1930-51), 1937-40 - ­ Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS, veikė 1937-40), subūrusi Lietuvos aukštųjų m‑lų sportininkus.

SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 Lietuvos mokslo įstaigose, aukštosiose m‑lose buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, 1947 vietoj jų - kūno kultūros ir sporto skyriai. 1948 pradėti kurti sporto klubai, bet trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto org‑jos. 1949 Vilniuje surengta I Lietuvos studentų spartakiada (kompleksinėje įskaitoje nugalėjo VVU sportininkai). 1953 Vilniuje įvyko I Lietuvos studentų slidinėjimo pirmenybės (dalyvavo 6 aukštųjų m‑lų studentai, laimėjo VVPI komanda). Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, atstovavo Lietuvai įv. sąjunginėse, su SSRS komandomis - tarpt. varžybose. SSRS studentų spartakiadose iškovoti aukštas vietas buvo sunku, nes negalėjo dalyvauti geriausi studentai sportininkai, kurie priklausė ne SSRS Burevestniko d‑jos sistemos sporto d‑joms.

1959 įvyko IX Lietuvos studentų spartakiada, jos varžybose dalyvavo > 1700 studentų iš 12 aukštųjų m‑lų. Buvo pagerinti 4 Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 SSRS sporto meistrai. Komandinį prizą laimėjo KPI sportininkai. 1959 12 prie Žalgirio Centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba (pirm. Paplauskas, 15 narių), 1968 vietoj jos prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo m‑jos - LSSR studentų sporto taryba (pirm. V. Pranaitis). 1974 ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą (pirm. V. Pranaitis), o 1977 vadovauti studentų sportui prie minėtos m‑jos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius (vedėjas A. Klimkevičius), šio skyriaus darbuotojai vadovavo visam aukštųjų m‑lų kūno kultūros ir sporto darbui. 1959-85 puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvavę SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse (1 lent.), universiadose (2 lent.).

1968 Vilniuje LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva įvyko I Pabaltijo studentų sporto žaidynės (jų programoje buvo 5 sporto šakos). 1982 surengtos XXX Lietuvos studentų žaidynės. Pirmą kartą studentų žaidynėse varžėsi aukštųjų m‑lų sporto klubai ir kolektyvai. Sporto klubams galėjo atstovauti tik žalgiriečiai, o aukštųjų m‑lų kolektyvams - visų draugijų nariai. Vyko 19 sporto šakų varžybos. Jose dalyvavo 2 SSRS nusipelnę sporto meistrai, 14 SSRS tarpt. klasės ir 219 SSRS sporto meistrų. 1984 svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės (programoje - 28 sporto šakos); Lietuvos studentai laimėjo 121 medalį ir užėmė 6 vietą.

1985 aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų, tarp jų - 1 habilituotas daktaras, 43 daktarai, 2 SSRS ir 18 LSSR nusipelniusių trenerių, 4 SSRS nusipelnę ir 49 SSRS sporto meistrai, 4 tarpt. kategorijos teisėjai, veikė 33 sporto šakų sekcijos, jose treniravosi > 5840 studentų.

Nuo 1952 olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 57, SSRS čempionatuose - 156 medaliai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA, nuo 1990 prez. Č. Garbaliauskas, gen. sekretoriai - 1990 V. Verba, 1993-99 J. Kurševičius, 1999-2003 A. Kazlauskas, 2003-07 J. Palevičius, 2007-11 R. Veršinskas, nuo 2011 R. Kruliauskas), vienijanti Lietuvos aukštųjų m‑lų sporto klubus, kūno kultūros katedras ir centrus. LSSA, bendradarbiaudama su sporto šakų fed‑jomis, kitomis sporto org‑jomis, propaguoja kūno kultūrą, sportą tarp studentų ir dėstytojų, rengia ir koordinuoja Lietuvos studentų sporto šventes - universiadas (kas 2 m.), 25 sporto šakų čempionatus, Sportas visiems festivalius (kas 2 m.). Įkūrus LSSA studentų sportą kurį laiką rėmė ir ­ Žalgirio d‑ja. LSSA 1993 įkurtos (1998 oficialiai įregistruotos) ir sėkmingai veikiančios org‑jos -­ Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir ­ Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL). Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai svarbiausiose tarpt. varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose.

LSSA nuo 1991 yra Lietuvos asociacijos ­ Sportas visiems, nuo 1993 - FISU, nuo 1999 - EUSA narė. Č. Garbaliauskas 2004-05 ir nuo 2007 yra EUSA Vykdomojo k‑to, 2007-11 buvo FISU Kontrolės k‑jos narys.

Česlovas Garbaliauskas, Stanislovas Stonkus

1 lent. Lietuvos studentai - olimpinių žaidynių čempionai

V., pavardė

Sporto šaka

Aukštoji m‑la

Olimpinės žaidynės

Metai

Žaidynių vieta

V. Česiūnas

B. ir k. irklavimas

LVKKI

XX

1972

Miunchenas

A. Šalna

Biatlonas

LVKKI

XIV

1984

Sarajevas

D. Pozniakas

Boksas

VVPI

XIX

1968

Meksikas

G. Umaras

Dviračių trekas (ind. ir komand.)

VVU-LVKKI

XXIV

1988

Seulas

A. Janonis

Futbolas

VVPI

XXIV

1988

Seulas

A. Narbekovas

Futbolas

VVPI

XXIV

1988

Seulas

M. Paulauskas

Krepšinis

LVKKI

XX

1972

Miunchenas

A. Jankūnaitė-Rupšienė

Krepšinis

VVPI

XXI

1976

Monrealis

A. Jankūnaitė-Rupšienė

Krepšinis

VVPI

XXIV

1988

Seulas

V. Šulskytė-Beselienė

Krepšinis

VVPI

XXIV

1988

Seulas

Š. Marčiulionis

Krepšinis

VVU

XXIV

1988

Seulas

V. Chomičius

Krepšinis

LVKKI

XXIV

1988

Seulas

R. Kurtinaitis

Krepšinis

LVKKI

XXIV

1988

Seulas

A. Sabonis

Krepšinis

LŽŪA

XXIV

1988

Seulas

R. Ubartas

L. atletika

VVPI

XXII

1992

Barselona

R. Valiulis

L. atletika

VVPI

XXII

1980

Maskva

L. Kačiušytė

Plaukimas

VVPI

XXII

1980

Maskva

R. Žulpa

Plaukimas

VVPI

XXII

1980

Maskva

A. Česaitytė-Nenienė

Rankinis

LVKKI

XXI

1976

Monrealis

A. Česaitytė-Nenienė

Rankinis

LVKKI

XXII

1980

Maskva

S. Mažeikaitė-Strečen

Rankinis

LVKKI

XXII

1980

Maskva

V. Novickas

Rankinis

LVA

XXIV

1988

Seulas

V. Mogenytė-Vencienė

Slidinėjimas

VVPI

XV

1988

Kalgaris

V. Alekna

L. atletika

LKKA

XXVII

2000

Sidnėjus

V. Alekna

L. atletika

LKKA

XXVIII

2004

Atėnai

D. Gudzinevičiūtė

Šaudymas

VU

XXVII

2000

Sidnėjus

 

2 lent. Lietuvos studentai pasaulio universiadų čempionai

V., pavardė

Sporto šaka

Aukštoji m‑la

Metai

Vieta

A. Šocikas

Boksas

LVKKI

1949

Budapeštas

 

 

 

1954

Budapeštas

A. Koncevičius

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

A. Kalinauskas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

V. Sukristovas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

A. Janonis

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

V. Bridaitis

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

V. Ivanauskas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

V. Rasiukas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

I. Pankratjevas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

A. Narbekovas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

S. Baranauskas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

K. Ruzgys

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

G. Kviliūnas

Futbolas

VVPI

1987

Zagrebas

R. Mažeikis

Futbolas

LVKKI

1987

Zagrebas

V. Buzmakovas

Futbolas

LVKKI

1987

Zagrebas

R. Tautkus

Futbolas

LVKKI

1987

Zagrebas

V. Baltušnikas

Futbolas

LVKKI

1987

Zagrebas

S. Butautas

Krepšinis

LVKKI

1949

Budapeštas

 

 

 

1951

Berlynas

K. Petkevičius

Krepšinis

LVKKI

1949

Budapeštas

J. Lagunavičius

Krepšinis

LVKKI

1949

Budapeštas

 

 

 

1951

Berlynas

Z. Sabulis

Krepšinis

LVKKI

1949

Budapeštas

V. Bulotaitė

Krepšinis

KMI

1965

Budapeštas

M. Paulauskas

Krepšinis

LVKKI

1970

Turinas

A. Rupšienė

Krepšinis

VVPI

1977

Sofija

V. Chomičius

Krepšinis

LVKKI

1985

Kobė

R. Kurtinaitis

Krepšinis

LVKKI

1985

Kobė

A. Sabonis

Krepšinis

LŽŪA

1985

Kobė

Š. Marčiulionis

Krepšinis

VVU

1985

Kobė

R. Šidlauskaitė

Krepšinis

VVPI

1985

Kobė

V. Tuomaitė

Krepšinis

VVPI

1985

Kobė

A. Kasteckaja

L. atletika (400 m b. bėgimas ir 4 × 400 m estafetė)

LVKKI

1981

Bukareštas

M. Navickaitė

L. atletika (400 m b. bėgimas ir 4 × 400 m estafetė)

VVPI

1985

Kobė

L. Kačiušytė

Plaukimas

VVPI

1981

Bukareštas

R. Žulpa

Plaukimas

VVPI

1983

Edmontonas

V. Žemaitytė

L. atletika

LKKA

2007

Bankokas

M. Prekevičius

Krepšinis

KU

2007

Bankokas

S. Babrauskas

Krepšinis

VPU

2007

Bankokas

J. Sinica

Krepšinis

VPU

2007

Bankokas

M. Kalnietis

Krepšinis

VDU

2007

Bankokas

V. Jasikevičius

Krepšinis

KTU

2007

Bankokas

R. Alijevas

Krepšinis

LKKA

2007

Bankokas

J. Mačiulis

Krepšinis

VDU

2007

Bankokas

G. Kurtinaitis

Krepšinis

LKKA

2007

Bankokas

D. Šilinskis

Krepšinis

VDU

2007

Bankokas

M. Anisimovas

Krepšinis

Ukrainos nac. kūno kult. ir sporto u‑tas

2007

Bankokas

A. Kavaliauskas

Krepšinis

Teksaso (Texas) u‑tas (JAV)

2007

Bankokas

V. Vasylius

Krepšinis

Old Dominion u‑tas (JAV)

2007

Bankokas

L. Grinčikaitė

L. atletika

KU

2009

Belgradas

G. Titenis

Plaukimas (2 aukso medaliai)

MRU

2011

Šenženis

V. Rimšaitė

BMX dviračiai

LKKA

2011

Šenženis

V. Sereikaitė

Dviračių sportas

LEU

2011

Šenženis

E. Zablockytė

Dviračių sportas

LEU

2011

Šenženis

A. Trebaitė

Dviračių sportas

LEU

2011

Šenženis

A. Sošenko

Dviračių sportas

LKKA

2011

Šenženis

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.