Lietuvos sporto lygos įkūrimo 95-metis
2017-03-22

Lietuvos sporto lyga, LSL, sporto organizacija. Įk. 1922 03 22 Kaune. Iniciatoriai ir LSL statuto autoriai - J. J. Bulota, J. Bulota, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Garbačiauskas, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė. Statute buvo rašoma: Lietuvos sporto lyga yra aukščiausioji fizinio lavinimosi institucija, kuri atstovauja Lietuvos fizinį lavinimą prieš visas Tarptautines lygas, Lietuvos visuomenę ir valstybines bei privačias įstaigas... [...] Bendras lygos tikslas - rūpintis visų fizinio lavinimosi šakų plėtojimu Lietuvoje, sekti jų veikimą ir kelti Lietuvos visuomenės fizines jėgas... Aukščiausioji LSL valdžia - suvažiavimas, vadovaujanti - kasmet renkamas 5 asmenų Centro komitetas (CK). Atskirų sporto šakų veiklai vadovauti renkami sporto šakos k‑tai: Futbolo (1922-23 skyrius, 1923 - k‑tas, metų pab. atsiskyrė ir įsteigė nepriklausomą ­ Lietuvos futbolo lygą, LFL), Lengvosios atletikos (nuo 1923), Žaidimų (krepšinis; nuo 1923), Vandens sporto (1923-28, po panaikinimo funkcijos perduotos Kauno jachtklubui; ­ Kauno jachtų klubai), Moterų sporto (nuo 1923), Gimnastikos (1923-24, panaikintas), Žiemos sporto (nuo 1923), Dviratininkų (nuo 1923, 1928 04 15-05 20 vadinosi Dviratininkų ir motociklininkų k‑tas), Sunkiosios atletikos (sunkumų kilnojimas, boksas, imtynės; nuo 1923), Fizinio auklėjimo (1926-30, perorganizuotas į Fizinio auklėjimo d‑ją), Stalo teniso (nuo 1927). Šie k‑tai iš ­ Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos perėmė organizacines funkcijas.

1923 12 02 nepaprastajame suvažiavime, kuriame dalyvavo 51 delegatas, atstovaujantis 11 organizacijų, LSL statutas buvo papildytas dar viena prievole - organizuoti olimpinį sąjūdį Lietuvoje (­ olimpinis sąjūdis), į CK funkcijas įrašytas naujas įpareigojimas (9 str.): Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą", kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant (­ Lietuvos tautinis olimpinis komitetas). LSL juridinio asmens statusą turinčios ir visą šalies sporto sąjūdį aprėpiančios organizacijos struktūra ir nuostatos visiškai atitiko Olimpinės chartijos (­ Chartija) reikalavimus. LSL, savo kompetencija Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prilyginta nacionaliniam olimpiniam komitetui, 1924 S. Garbačiausko rūpesčiu gavo kvietimą Lietuvos sportininkams dalyvauti VIII olimpiados žaidynėse Paryžiuje. CK (pirm. J. J. Bulota) pavesta spręsti visus olimpinio sąjūdžio klausimus ir organizuoti pirmąją Lietuvos olimpinės delegacijos išvyką į ­ olimpines žaidynes. Į VIII OŽ Paryžiuje 1924 buvo išsiųsta iš kauniečių sukomplektuota futbolo komanda ir 2 dviratininkai.

1926 01 09-10 vykęs LSL suvažiavimas svarstė, kaip geriau pasirengti IX OŽ Amsterdame, ir priėmė nutarimą surengti ­ Lietuvos tautinę olimpiadą bei įkurti olimpinį k‑tą. CK, vadovaujamas A. Jurgelionio, ėmėsi organizuoti pasirengimą 1928 olimpinėms žaidynėms. 1926 08 21-24 Kaune surengta sporto šventė - priešolimpiada, kurioje dalyvavo 380 atletų. Pateikta paraiška vyriausybei iš valstybės biudžeto LSL veiklai skirti 120 000 litų olimpinėms žaidynėms Amsterdame pasirengti. 1927 04 30 raštu kreiptasi į Švietimo ir Užsienio reikalų m‑jas, Šaulių s‑gą ir kitas svarbias institucijas nurodant būtinybę įkurti olimpinį k‑tą, kuris rūpintųsi sportininkų rengimu žaidynėms. Nepasisekus šiems planams, nuspręsta atskiro olimpinio k‑to nekurti, o jo funkcijas pavesti jau 1924 TOK pripažintos organizacijos - LSL Centro k‑tui. 1927 kovo mėn. iš Olandijos olimpinio k‑to buvo gautas oficialus kvietimas 1928 07 28 -08 12 dalyvauti IX OŽ Amsterdame. Šiose žaidynėse dalyvavo 12 Lietuvos sportininkų - 5 lengvaatlečiai, 4 dviratininkai, 2 boksininkai ir 1 sunkiaatletis. Į 1928 žiemos olimpines žaidynes Sankt Morice (Sankt Moritz, Šveicarija) pasiųstas vienas sportininkas - čiuožėjas K. Bulota.

1930 vasario mėn. LSL gavo oficialius kvietimus 1932 dalyvauti III žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Plaside (Lake Placid, JAV) ir X OŽ Los Andžele (Los Angeles, JAV). Dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios Lietuvos finansinės padėties Lietuvos sportininkai šiose žaidynėse nedalyvavo.

∆ veikė iki 1932, kai įsteigti ­ Kūno kultūros rūmai perėmė visas jos funkcijas (išskyrus Olimpinio k‑to teises), iš LSL komitetų sudarytos atskiros sporto sąjungos.

∆ Centro k‑to pirmininkai: J. Šodė (1922-23), V. Nagevičius (1923), J. Bulota (1923-25, nuo 1925 garbės pirmininkas), K. Prielgauskas (1925-26), A. Jurgelionis (1926-29), M. Kavolis (1929-30), J. Vileišis (1930-32).

Stanislovas Stonkus

 

 
Atgal     
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.