Kaune vyko pirmosios tenisininkų tarpvalstybinės rungtynės. (85 metai)
2017-07-02

1932 07 02 Kaune vyko pirmosios tenisininkų tarpvalstybinės rungtynės. Lietuva pralaimėjo Latvijai 1:4. Varžybos vyko iki liepos 3 d.

Tenisas, dviejų (1 × 1) arba keturių (2 × 2) žaidėjų sportinis žaidimas. Žaidžiama su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje (korte; molio ir smėlio, asfalto, plastiko, medinės, vejos ar kitokios dangos). Aikštė 91,4 cm (per vidurį) aukščio tinklu padalyta pusiau. Raketės masė 340-400 g, ilgis (su rankena) neturi viršyti 81,28 cm, plotis - 31,75 cm; maksimalus styginio paviršiaus ilgis - 39,37 cm, plotis - 29,21 cm. Kamuoliuko masė 56,7-58,8 g, skersmuo 6,35-6,67 cm. Tikslas - rakete numušti kamuoliuką per tinklą į varžovo aikštelę taip, kad varžovas neįstengtų pagal taisykles jo atmušti atgal; atmušti kamuoliuką galima tik vieną kartą atšokusį nuo žemės arba dar nepasiekusį jos.

Žaidimas pradedamas servavimu (kamuoliuko padavimu) nuo galinės linijos (jos neperžengiant) į varžovo aikštelės pusę, kurioje 6,4 m atstumu nuo tinklo yra servavimo aikštelė. Skaičiuojami taškai. Taškas laimimas, kai kamuoliukas varžovo išmušamas už aikštelės ribų, atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs grindis. Pergalei pasiekti reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5; setas susideda iš 6 geimų (dalių). Geimą laimi tas, kuris pirmas laimi 4 taškus. Skaičiuojama taip: po pirmo laimėto taško - 15:0, po antro - 30:0, po trečio - 40:0 ir po ketvirto - laimėtas geimas. Seto laimėtoju laikomas žaidėjas, laimėjęs 6 geimus. Vyrai žaidžia iki 2 arba 3 laimėtų setų, moterys - iki 2. Kad setai ilgai neužtruktų, esant rezultatui 6-6, žaidžiamas lemiamasis geimas (tie break).

Varžybos būna vienetų (vyrų, moterų) ir dvejetų (vyrų, moterų ir mišriojo).

∆ išsirutuliojo iš karališkojo teniso, žaisto 15-16 a. Prancūzijoje. Išradėju laikomas V. K Vingfildas (W. C. Wingfield; D. Britanija), kuris 1873 pirmą kartą pademonstravo šį naują žaidimą, 1874 užpatentavo jo taisykles (išleistos 1880) ir pavadino žolės tenisu (ang. lawn tennis). Jau 1875 žaidimas pasirodė JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir per Indiją pasiekė Australiją. Daugumoje šių valstybių ∆ yra viena populiariausių ir mėgstamiausių jaunimo sporto šakų. Svarbiausi ind. tarpt. turnyrai: Vimbldono (Wimbledon; laikomas pasaulio čempionatu) Londone (vejos danga; vyrų nuo 1877, moterų nuo 1884), JAV Forest Hils (Forest Hills) Niujorke (asfalto danga, vyrų nuo 1881, moterų nuo 1887), Rolano Garoso (Roland Garros; atviras Prancūzijos čempionatas) Paryžiuje (raudonų plytmilčių danga; vyrų nuo 1891, moterų nuo 1897), atviras Australijos čempionatas (vejos danga, vyrų nuo 1905, moterų nuo 1922), atviras Italijos čempionatas (raudonų plytmilčių danga; vyrų ir moterų nuo 1930). Nuo 1900 kasmet rengiami Deiviso (Davis) taurės turnyrai (neoficialus vyrų ∆ komandinis čempionatas) atskiroms pajėgumo grupėms, dalyvauja > 120 komandų. Moterų ∆ komandinės varžybos rengiamos nuo 1923 - varžomasi dėl H. H. Vaitmen (H. H. Wightman) įsteigtos Federacijų taurės. Nuo 1970 rengiami ir naujo tipo neoficialūs pasaulio (vyrų ir moterų) ∆ čempionatai (12 parengiamųjų turnyrų įv. šalyse - 96 dalyviai ir finalinis - 8 geriausi tenisininkai). ∆ buvo įtrauktas į I OŽ, 1896 Atėnai, programą. OŽ programoje buvo iki 1936, 1984 vėl sugrąžintas (XXVI OŽ, 1996 Atlanta, leista žaisti ir profesionalams). 1913 įkurta Tarptautinė lauko teniso federacija (International Lawn Tennis Federation, ILTF).

Žymesnieji 20 a. 2 pusės - 21 a. pr. tenisininkai: vyrai - R. Federeris (Federer, Šveicarija), P. Samprasas (Sampras), Dž. Konorsas (J. Connors), Dž. MakEnrojus (J. McEnroe), A. Agasis (Agassi), Vitas Gerulaitis (visi JAV), I. Lendlis (Lendl, Čekija), B. Borgas (Borg, Švedija), R. Nadalis (Nadal, Ispanija) ir kiti, moterys - S. Graf (Vokietija), M. Navratilova, K. Evert, M. Seleš (Seles), S. Vilijams (Williams), L. Davenport (visos JAV), M. Hingis (Šveicarija), Ž. Enen (J. Henin, Rumunija) ir kitos.

LIETUVOJE pirmoji ∆ aikštelė buvo įrengta ~ 1900 Astravo dvare (dab. Biržų rj. s‑bė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštelės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštelę įrengė grafas M. Oginskis. 1907-08 dvi aikštelės įrengtos Vilniuje, Sereikiškių parke (buv. Bernardinų sode).

1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto s‑goje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios ∆ varžybos. 1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarpt. turnyras (dalyvavo D. Britanijos, Danijos, Olandijos ir kt. diplomatinių atstovybių Kaune bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyr. teisėjas - Olandijos konsulas van der Lufas (Van der Loeff), laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Lufu, mišriojo dvejeto - Pardžiteriai (Pargiter; D. Britanija). 1922 tarpt. turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mėjumi (Mey; Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 įvyko I Kauno ∆ čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų - E. Maurach, vyrų dvejeto - K. Blažys su V. Žadeika.

1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas (KTK), iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 KTK įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. KTK pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įv. turnyrus. 1927 turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto - V. Baltuška su J.Kairiukščiu, mišriojo dvejeto - V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 Kauno turnyro nugalėtojai - A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu. 1928 Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visus moterų susitikimus laimėjo V. Ščiukauskaitė), įvyko tarpmiestiniai susitikimai Klaipėda-Liepoja (2:5), Klaipėda-Tilžė (3:6).

1929 09 26-29 Kaune, KTK aištelėje, įvyko I Lietuvos ∆ čempionatas (Lietuvos vienetų čempionai išvardyti 1 lent., dvejetų - 2 lent.). 1929 tarpt. turnyrą laimėjo: Kronbergas (Kronberg, Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolcu (Stolce, Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 - V. Ščiukauskaitė, Lokas (Lohk, Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plavneku (Plawneck; Latvija), 1931 (vyrai rungėsi ir dėl LR Prezidento taurės, ­ Prezidento taurė, moterys - dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) - Eichneris (Eichner, Vokietija), Noemik (Noemmik; Suomija), Noemik su Bagu (Bagh; Suomija), Glėrupas (Gleerup) su Plugmanu (Plougman; abu Suomija), Švarc (Schwarz; Vokietija) su Eichneriu, 1932 - Denkeris (Denker; Vokietija), Noemik, Lasnes (Lasn) su Rozenblatu (Rozenblatt; abu Estija), Noemik su Bagu, Noemik su Lasnes, 1933 - 1-2 v. pasidalijo V. Kūlmanas (Kuhlman) ir Petcneris (Petzner; abu Vokietija), laimėjo Hesė (Hesse; Vokietija), Kūlmanas su Petcneriu, Noemik su Bagu, 1938 (rungtyniauta ir dėl LR Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) - Forsmanas (Forsman; Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas (Janson) su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Bėrziniu (Bērziŋš, Latvija). 1932-36 įvyko tarpvalstybinės Latvijos ir Lietuvos (1932 ir 1933 - 4:1, 1934, 1935, 1936 - 2:3), 1935-38 - Lietuvos ir Estijos (1935 - 0:3, 1936 - 0:5, 1937 - 2:5, 1938 - 4:3) komandų varžybos, 1937-40 Lietuvos-Latvijos tarpvalst. varžybos vyko per Pabaltijo taurės turnyrus (1937 - 4:3, 1938 - 2:5, 1940 - 5:2).

1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių susitikimų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga (LTS). LTS ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso org‑jas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, International Tennis Federation, ITF). Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programą. Nugalėjo V. Gerulaitis, V. Ščiukauskaitė, F. Giedrys su A. Kuprevičiumi, J. ir V. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su A. Kuprevičiumi. Komandinį turnyrą laimėjo Kauno rinktinė (A. Jakutis, J. Jodikaitis, A. Remeikis). 1938 Helsinkio tarpt. turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo tarpt. turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas. 1939 įvyko I Lietuvos komandinis ∆ čempionatas (Lietuvos komandinių čempionatų laimėtojai išvardyti 3 lent.).

Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštelės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto k‑to įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 fed‑ja). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. Kaune įvyko tarpresp. varžybos Lietuva-Estija (laimėjo svečiai 9:4).

1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 v. (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 v. (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 v. (Lietuvos rinktinės užimtos vietos Pabaltijo taurės turnyruose išvardytos 4 lent.), 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo nugalėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė). 1952 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS komandiniame čempionate, 1956 - SSRS tautų spartakiadoje (Lietuvos rinktinės užimtos vietos SSRS komandiniuose čempionatuose išvardytos 5 lent., SSRS spartakiadose - 6 lent.).

1957 perspektyvūs Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarpt. varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - Dž. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska, B. Manievskis, Maniewski). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija), Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos DR) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą (Borg). 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V. Puodžiukas (abu prie linijų).

1989 atsakomųjų varžybų į Kambodžą vyko Šiaulių tenisininkai (varžybos Šiauliuose vyko naujame 4 dengtų aikštelių manieže, kuriame jau veikė ­ Šiaulių teniso mokykla); abiejuose draugiškuose susitikimuose pajėgesni buvo lietuviai.

1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (LTF, veikusios sov. okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga (LTS) ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarpt. turnyras Lietuvos teniso 70‑mečiui paminėti (vyr. teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Muraška laimėjo bronzos medalį vienetų varžybose).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV PLSŽ teniso varžybos (vyr. teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiu laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikštelių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 m. panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Deiviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre (Deiviso taurės turnyrų rezultatai pateikti 7 lent., Federacijų taurės - 8 lent.). 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikštelių, 4 atviros aikštelės ir 4 skvošo (­ sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių ∆ (Orange Bowl ) čempionais tapo 2 k. R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaun., 2007 - 18 m. ir jaun.) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaun.). 2008 Lietuvos tenisininkai sėkmingai dalyvavo Deiviso taurės III grupės (Europos ir Afrikos) varžybose: pasiekė 3 pergales, patyrė 2 pralaimėjimus ir pateko į aukštesnę (II) grupę; 2009 Vilniuje įveikė Gruzijos komandą (3:2), ketvirtfinalyje Slovėnijoje pralaimėjo 0:5, 2010 Vilniuje įveikė D. Britanijos komandą 3:2, ketvirtfinalyje Dubline Airijos - 3:2, pusfinalyje Vilniuje pralaimėjo Slovėnijos komandai 2:3.

2012 Lietuvoje veikė 35 ∆ klubai, turintys ~ 33 500 teniso mėgėjų, buvo ~ 100 trenerių.

LTS Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919-21 K. Blažys, 1921-24 K. Petrauskas, 1924-26 J. Daudzvardas, 1926-36 V. Kačergis, 1934-44 A. Katilius, 1945-59, 1975-79 J. Purelis, 1959-66 ir 1969-73 J. Anilionis, 1966-69, 1973-75 V. Matulaitis, 1979-89 K. Makarevičius, 1989-93 V. Ivancovas, 1993-95 ir 1997-2003 G. Remeikis, 1995-97 N. Gudavičienė, nuo 2003 R. Mugevičius.

LTS Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919-21 A. Langė, 1921-24 S. Pavilionis, 1924-26 A. Drevinskas, 1926-29 J. Smetona, 1929-31 R. Radzevičius, 1931-34 E. Racevičius, 1934-40 S. Blinstrubas, 1940-44 A. Pukštys, 1945-52 J. Jodikaitis, 1952-59 J. Vitkus, 1959-66 V. Trumpa, 1966-69, 1973-75 A. Lukošiūnas, 1969-73 A. Sipavičius, 1975-85 V. Korkutis, 1985-89 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989-93 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993-97 R. Liubartas, 1997-2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J. Dagys.

LTS (1921-24 sekcija, 1924-32 KTK) prezidentai: 1919-21 K. Petrauskas, 1921-24 K. Blažys, 1924-26 E. Navickienė, 1926-37 V. Žadeika, 1937-43 K. Kazlauskas, 1989-93 A. Putramentas, 1993-95 R. Tarasevičius, 1995-97 L. Andrijauskas, 1997-2000 V. Lapinskas, 2000-01 A. Pavilionis, 2001-03 A. Augūnas, 2003-09 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas, atsak. sekretoriai: 1919-24 E. Kubiliūnaitė, 1924-26 V. Žadeika, 1926-29 V. Pukštaitė, 1929-31 K. Blažys, 1931-34 E. Garbačiauskienė, 1934-40 R. Radzevičius, 1940-44 E. Racevičius, 1989-93 R. Kačanauskas, 1993-95 ir 2000-01 V. Čibiraitė, 1995-97 V. Ivancovas, 1997-2000 M. Dagys, 2001-03 R. Balžekas, nuo 2003 E. Liachovičiūtė.

LTF (iki 1958 sekcijos) pirmininkai:1945-52 M. Gedvilas, 1952-56 L. Mackevičius, 1956-63 V. Jurgaitis, 1963-66 ir 1969-73 E. Lopataitė, 1966-69 L. Mackevičius, 1973-75 V. Skobas, 1975-79 J. Anilionis, 1979-89 R. Tarasevičius, atsak. sekretoriai: 1945-52 S. Blinstrubas, 1952-56 G. Pranculis, 1956-59 S. Vasiliauskas, 1959-63 V. Matulaitis, 1963-66 J. Purelis, 1966-75 V. Korkutis, 1975-79 A. Sipavičius, 1979-83 ir 1985-89 R. Kačanauskas, 1983-85 A. Navickas.

Vincentas Korkutis

 

 
Atgal   Spausdinti  
Komentarų sąrašas (0)
PROJEKTĄ ADMINISTRUOJA LIETUVOS OLIMPINĖ AKADEMIJA     

© Kūno kultūros ir sporo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.